Mineralinės vatos pasirinkimas ir panaudojimas

 (3)
Pagrindinės šiuolaikinėje statyboje naudojamos šilumos izoliacinės medžiagos yra mineralinė vata ir putų polistirolas. Kartais mineralinė vata nepelnytai pamirštama.
Mineralinės vatos pasirinkimas ir panaudojimas
© Shutterstock nuotr.

Statinių šiltinimui naudojami du mineralinės kilmės vatos tipai:

Mineralinė akmens vata;
Mineralinė stiklo vata:

Abiejų medžiagų pagrindinis sudėtinis elementas yra silicio oksidas (SiO2)

Mineralinė akmens vata gaminama iš bazalto ir kitų uolienų, kalnų pramonės šlakų. Tai pluoštinė, gerai šilumą sulaikanti medžiaga. Ji nedegi, pradeda lydytis 1100oC karštyje.

Trumpi skirtingomis kryptimis orientuoti plaušai gerai izoliuoja ir garsą. Vatos medžiaga pakankamai tanki, gali atlaikyti didesnę apkrovą (vidutinis medžiagos tankumas - apie 35 kg/m3). Medžiagos plokštės lengvai pjaustomos ir montuojamos. Mineralinė vata, ypač plokštės, elastingumu nepasižymi.

Mineralinė stiklo vata gaminama iš kvarcinio smėlio ir stiklo masės. Stiklo vatos masė - tai specialiomis priemonėmis suputotas stiklas. Ši termoizoliacinė medžiaga puikiai sulaiko šilumą, neleidžia jai keliauti iš vienos vietos į kitą. Pagrindinės stiklo vatą nuo akmens vatos skiriančios teigiamos savybės - elastingumas ir atsparumas vibracijai.

Nors stiklo vata nedegi, jos lydymosi temperatūra siekia tik 700oC. Stiklo vatos plaušai orientuoti horizontaliai, jos struktūra skirtingomis kryptimis nevienoda. Stiklo vata geriau nei akmens vata sugeria drėgmę ir garus, todėl gali greičiau prarasti šilumos izoliavimo savybes.

Stiklo vata dėl savo elastingumo dažniau naudojama rulonais. Stiklo vatos rulonų pranašumas prieš akmens vatos plokštes - mažesnis medžiagos kiekis sandūrose.

Nors abi vatos rūšys yra nedegios, bet jų aukščiausia darbinė temperatūra siekia tik 250 laipsnių. Aukštesnėse temperatūrose pradeda garuoti vatos plaušus jungiantys rišikliai.

Kaip išsirinkti tinkamą vatą

Mineralinių vatų pasirinkimas Lietuvoje tikrai platus. Gerai žinomi šie prekiniai mineralinės vatos ženklai: "Rockwool", "Paroc", "Knauf", "Isover", "Ursa". Kurią vatą pasirinkti?

Mineralinę vatą kiekvienam konkrečiam atvejui rinktis reikia atsižvelgus į tokius kriterijus.

- Koks yra vatos šilumos laidumo koeficientas.
- Kokia šilumos varža.
- Ar gerai izoliuoja garsą.
- Vata susukta į ruloną ar parduodama plokštėmis. Ar bus patogu montuoti.
- Kokia atsparumo ugniai riba.

Toliau galima sužinoti, kokią įtaką vatos šiluminei varžai daro medžiagos storis. Pasirinktos 100 cm ilgio ir 62,5 cm pločio plokštės, kurių šilumos laidumo koeficientas - 0,039.

Storis, cm - Šiluminė varža

5 cm - 1,25
6 cm - 1,5
8 cm - 2,05
10 cm - 2,55
12 cm - 3,05
14 cm - 3,55
16 cm - 4,1
18 cm - 4,6
20 cm - 5,1
22 cm - 5,6

Ekovata

Atskirai reikia paminėti mineralinėms vatoms nepriskiriamą ekovatą.

Ekovatos šilumos laidumo koeficientas yra 0,039, o 20 cm storio šios vatos varža R siekia 5,13. Tokia pati yra ir mineralinių vatų varža. Tačiau ekovata kartais gali būti pranašesnė, nes montuojama be suduriamųjų siūlių. Mineralinės vatos montavimo metu sandūrų siūlėse gali likti plyšių. Pro juos prarandama iki 40 proc. šilumos. Ekovatos montavimo metu siūlių nelieka, nes biri medžiaga paskleidžiama vientisu tolygiu sluoksniu. Sudrėkintą ekovatą specialiu įtaisu ant šiltinamojo paviršiaus galima tiesiog užpurkšti, kaip montažines putas. Išdžiūvusi vata sukietėja. Ekovata - nedegi medžiaga. Aukštoje temperatūroje ji nedega, o smilksta.

Mineralinės vatos pasirinkimo klaidos

1. Pradedantieji šiltintojai dažnai perka plonas 5 cm storio vatos plokštes. Jie mano, kad tinkamam statinio apšiltinimui tokio storio pakaks.

Tačiau reikiamas vatos plokštės storis priklauso ir nuo sienos konstrukcinių medžiagų bei regiono, kuriame namas stovi, žiemos temperatūrų tuose kraštuose. Lietuvos pajūryje, kur žiemos gana šiltos, gali tikti vienoks vatos storis, o pelkėtoje Šiaurės - Rytų Lietuvoje, kur žiemos šaltesnės ir ilgesnės, reikės kelis kartus storesnio vatos sluoksnio.

2. Klaidinga manyti, kad kuo vatos tankis didesnis, tuo ji šiltesnė.

Iš tiesų, skirtingo tankumo medžiagos gali turėti vienodą šilumos laidumo koeficientą. Jis priklauso nuo vatos kokybės ir gamybos technologijos.

Vatos tankumas jos šilumos laidumo nenulemia. Neretai didelis vatos tankumas - tai tik nereikalingas papildomas svoris.

3. Pirkėjai kartais pirmiausia žiūri tik į kainą ir deklaruotą šilumos laidumo koeficientą.
Koeficientas dažnai nurodomas “sausas” - t.y. matuotas labai mažoje drėgmėje. Reikia sužinoti ir papildomus vatos koeficientus λA ir λB. Jie matuojami, kai aplinkos drėgmė yra didesnė.

Prastesnė mineralinė vata greitai parodo savo tikrąją vertę. Nuo drėgmės ji deformuojasi, suslūgsta, nubyra, praranda stangrumą, pradeda nemaloniai kvepėti, darosi pernelyg trapi, dulka.

Montavimo klaidos.

1. Kartais akmens vata naudojama ten, kur labiau tiktų stiklo vata:
karkasinėse pertvarose. Jose stiklo vatos garo izoliavimo savybės būtų išnaudotos geriau;
šlaitiniuose stoguose, palėpėse. Stiklo vatos standumas ir elastingumas kompensuoja sezoninius medinės gegnių sistemos judėjimus. Ruloninė stiklo vatos forma leidžia sumažinti atliekų kiekį nestandartiniuose gegnių žingsniuose;
perdangose. Mažesnis stiklo vatos svoris, mažesnis sandūrų ir siūlių skaičius, lengvesnis montavimas.

2. Plyšiai sandūrų siūlėse. Sandūrų plyšiai- tai patys tikriausi šalčio tilteliai. Vatos plokštės susiglausti viena su kita turi labai glaudžiai. Vieno sluoksnio siūles turi tinkamai uždengti antrojo sluoksnio plokštės.

3. Mineralinės vatos montavimo ir įtvirtinimo metu jos negalima pernelyg stipriai prispausti. Tai gali sumažinti vatos šiluminę varžą ir akustines savybes, nes suardo vientisą termoizoliacinės dangos struktūrą. Ypač pažeidimai dažni tvirtinimo elemento ir plokštės sandūros vietoje.

4. Ne visas mineralinės vatos plokštes galima naudoti po apkrova - montuoti plaukiojančias grindis, parketlentes. Vienų gamintojų plokštės yra tankesnės ir atlaiko didelę apkrovą, kitos, minkštesnės rimtesnei apkrovai nėra skirtos.

Tobuliname mineralinę vatą

Nors mineralinė vata yra tikrai gera izoliacinė medžiaga, ji turi ir neigiamų savybių.

Visos mineralinių vatų rūšys yra nepakankamai atsparios drėgmės garams. Jos sugeria tiesioginę ir oro drėgmę: stiklo vata - daugiau, akmens vata - mažiau. Bėda, kad sudrėkusi vata blogiau izoliuoja šilumą ir nebegali sustabdyti šalčio prasiskverbimo.

Sprendimai

Tarp vatos ir statinio apdailos reikia palikti 2-5 mm ventiliacinį oro tarpą. Judantis oras iš vatos garuojančią drėgmę ištrauks ir pašalins.

Galima naudoti difuzinę plėvelę. Kokybiška plėvelė tinkama puse glaudžiama prie mineralinės vatos. Plėvelė viena kryptimi yra nelaidi drėgmės garams, o kita - vėjui. Garo izoliacijos sluoksnis turi būti pritvirtintas labai sandariai.

2. Kita mineralinės vatos problema - jos dulkėtumas. Montavimo metu vata labai dulka. Daug dulkių į save sugeria ir jau sumontuota vata.
Išeitis - vatos montavimo metu reikia naudoti respiratorių.

3. Mineralinių vatų gaminimo metu jų pluoštai surišami kenksmingais formaldehidiniais ir fenoliniais rišikliais. Gamintojai teigia, kad jų kiekis vatos sudėtyje yra nedidelis ir žalos aplinkai bei sveikatai neturėtų daryti.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Šildymas

5 priežastys, kodėl nederėtų išjungti šildymo žiemą

Paspaudus šalčiams, imame nerimauti dėl didelių šildymo sąskaitų. Dalis žmonių žiemos mėnesiais ima galvoti, kaip tokias sąskaitas galima būtų sumažinti. Vienu iš sprendimų kartais tampa šildymo išjungimas arba oro temperatūros sumažinimas iki minimalios, pavyzdžiui, tuo metu, kai yra išvykstama žiemos atostogų. Tačiau specialistai sako, kad to daryti tikrai nederėtų. Pateikiame 5 priežastis, kodėl negalima išjungti šildymo žiemą.

Ekspertai atsako: ką reikia žinoti apie grindinį šildymą?

Grindinis šildymas – sparčiai populiarėjanti radiatorių alternatyva, kai vietoje įprastų, prie sienos tvirtinamų ir papildomą erdvę užimančių radiatorių patalpas šildo sistema įrengta po grindimis. Šis efektyvus šildymo būdas yra racionalus pasirinkimas naujai statomuose individualiuose namuose, tačiau kartu pastebimas ir jo populiarumo augimas naujai įrengiamuose butuose bei loftuose. Paklausėme ekspertų, ką reikėtų žinoti apie tokį šildymo būdą.

Ekspertai atsako: kokie yra svarbiausi pamatų apšiltinimo aspektai

Per požeminę pastato dalį yra netenkama 15–20 procentų bendros šilumos. Nors pamatų apšiltinimas nėrą toks svarbus kaip stogo ar sienų apšiltinimas, bet visgi jis yra tikrai pravartus. Apšiltinus pamatus, sienos yra apsaugomos nuo peršalimo, taip pat dėl jo nesusidaro kondensatas, o tai padeda išvengti drėgmės ir pelėsio. Paklausėme ekspertų, ką reikia žinoti apie pamatų apšiltinimą.

Ekspertai atsako – kokie yra svarbiausi stogo šiltinimo aspektai

Šiandien statomi energiškai efektyvūs pastatai yra patrauklūs dėl keleto aspektų. Bet visgi dauguma gali pritari nuomonei, kad svarbiausia tokių namų savybė – šie namai naudoja mažai energijos šildymui. Kadangi pastatų atitvarų šiltinimas tampa viena iš svarbiausių šilumos tausojimo priemonių, paklausėme ekspertų, kokie yra svarbiausi stogo šiltinimo aspektai.

Stogo šiltinimas: didžiausios ir dažniausiai pasitaikančios klaidos (10)

Stogas yra viena jautriausių namo vietų šalčiui. Tinkamai jo neapšiltinus ir neužsandarinus galima patirti didelių šilumos nuostolių. Stogo įrengimas daro didelę įtaką viso namo energijos suvartojimui, dėl netinkamai apšiltinto stogo, išnaudojamas šilumos kiekis gali siekti daugiau nei 30 procentų. Pristatome kelias, dažnai pasitaikančias stogo šiltinimo klaidas, iš kurių verta pasimokyti.

Malkų laikymo ypatybės bei būdai (5)

Efektyviam kūrenimui užtikrinti yra būtinas tinkamas malkų laikymas. Kad kūrenimui naudojamos malkos būtų visada po ranka, svarbu joms parinkti patogią, sausą ir vėdinamą laikymo vietą. Pristatome keletą praktiškų malkų laikymo patarimų.

Kūrenimas akmens anglimi: ką reikia žinoti (2)

Alternatyvių kuro rūšių, iš kurių gali rinktis individualių namų savininkai, šiandien yra itin daug. Akmens anglis – puikiai pažįstama kuro rūšis, kurios populiarumas rinkoje, dėl pačios medžiagos pliusų bei minusų, yra gan nestabilus. Taigi šioje publikacijoje plačiau aptarsime akmens anglies privalumus bei trūkumus.

Kietojo kuro, granuliniai ar dujiniai katilai: kaip išsirinkti? (4)

Jau seniai praėjo laikai, kai individualų namą buvo galima šildyti vien tik malkomis kūrenama krosnimi. Šiandien galima rinktis iš daugybės modernių šildymo šaltinių. Kieto kuro katilai, granuliniai katilai, dujų katilai – kelios populiarios šildymo priemonės, kurias plačiau aptarsime šioje publikacijoje.

Kaip saugiai naudoti dujas buityje

Nemalonu, jei dujinio šildymo katilas sugenda tada, kai jis labiausiai reikalingas – per šalčius, todėl elektros ir dujų skirstymo bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) pataria jau dabar tinkamai pasirūpinti dujiniu katilu ir paruošti šildymo sistemą žiemai. Šiuolaikinėms dujinio šildymo sistemoms specialių žinių nereikia, pakanka atlikti kelis paprastus žingsnius.

Kokias malkas geriausia rinktis? (1)

Malkos nuo senų laikų iki pat dabar yra populiari individualių namų šildymui skirta kuro rūšis. Malkų būna įvairių: ąžuolo, beržo, uosio, klevo, liepos, pušies, eglės ir t.t.. Tačiau kokias malkas rinktis geriausia?