Medienos briketai, granulės ir malkos: ką pasirinkti?

 (107)
Šąlantis žmogus vis ieško ir randa naujų būdų šildytis. Naujovės graso ir klasikinei kuro rūšiai. Dar toli gražu negalima sakyti, kad malkos - tai praeitis, tačiau briketai ar granulės tampa rimta alternatyva. Kuo skiriasi šios trys kuro rūšys?
© Shutterstock nuotr.

Gamyba. Kaip paruošiamos malkos, turbūt nei pasakoti nereikia – medis nukertamas, padalinamas, tada mediena džiovinama nuo vieno iki dviejų sezonų, kol pasiekia optimalią drėgmę (nuo 20 %). Tai yra labai didelis tokio kuro privalumas – malkas pasiruošti gali bet kuris savininkas, nukirtęs sau priklausančius medžius, taip pat netgi malkas įsigijus galima dalinai reguliuoti ir kokybę - ilgiau jas džiovinant galima pasiekti geresnius drėgmės rodiklius.

Granulių ar briketų lengvai nepasigaminsime, jiems reikia specialios įrangos, todėl absoliuti dauguma vartotojų granulių bei briketų įsigyja. Tiek briketai, tiek granulės gaminami skirtingais įrenginiais, tačiau panašiu principu. Medienos briketai bei granulės gaminami iš sausų medžio pjuvenų, drožlių, skiedrų ir kitų panašių atliekų jas presuojant. Kaip klijai veikia proceso metu išsiskiriantis ligninas, todėl granulės bei briketai išlaiko savo formą. Toks metodas leidžia ne tik sutalpinti didesnį kiekį medienos tame pačiame tūryje, tačiau ir sumažina drėgmės kiekį medžiagoje.

Kaloringumas. Dažnai deklaruojama, kad malkų kaloringumas yra labai nedidelis – apie 2300 kcal/kg ir dar mažesnis. Tai tiesa, tačiau tik tuo atveju, kai kalbame apie nedžiovintas kūrenimui naudojamas malkas. Jose yra labai daug (iki 50 %) drėgmės, tad ir jos dega prastai, išskiria nedaug šilumos, daugiau teršia kaminą. Tinkamai džiovinant, drėgmės kiekis medienoje sumažėja iki rekomenduojamų 20 % ir dar mažiau. Tokiu atveju jų kaloringumas jau yra kur kas didesnis – siekia iki 3400 kcal/kg;

Tiek briketų, tiek granulių kaloringumas yra didesnis nei malkų. Granulių kaloringumas vidutiniškai yra 4300 kcal/kg, briketų deklaruojamas kaloringumas yra apie 4700 kcal/kg, tiesa, daugiau granulių gamintojų yra savo produkciją sertifikavę. Aukštesnį kaloringumą, kaip jau minėta, lemia jų gamybos būdas – tiek į briketus, tiek į granules presuojamos gerai išdžiūvusios medienos atliekos. Tokiu būdu granulėse ir briketuose yra likę kur kas mažiau drėgmės – deklaruojama, kad jų drėgnis vidutiniškai siekia apie 8 %.

Sausesnių kuro rūšių peleningumas mažesnis, todėl mažiau reikia valyti židinį ir kaminą. Visų šio kuro rūšių jis yra panašus – granulių ir briketų peleningumas svyruoja pusės procento ribose, malkų peleningumas irgi labai panašus ir siekia apie 1 proc.

Kaina. Kūrenant malkomis turite daugiau pasirinkimo - malkų tiekimu užsiima daugiausia įmonių, taip pat skiriasi ir kainos pagal medienos rūšį. Tradiciškai brangiausios yra pačios kaitriausios malkos - uosis ir ąžuolas, pigiausios - eglinės. Nereta įmonė į erdmetrio kainą įskaičiuoja ir pristatymą, taip pat užsakant didesnį kiekį, vienas malkų erdmetris pinga.

Šiandien I grupės kaitrumo grupės malkų (ąžuolas, uosis, beržas bei kiti) galima įsigyti už 30-40 eurų už erdmetrį, tačiau jas reikės džiovinti patiems. Galima įsigyti ir jau džiovintas, tačiau už jas reikės mokėti daugiau - kainos džiovintoms malkoms siekia nuo 45 iki 100 ir daugiau eurų.

Medienos briketai, granulės ir malkos: ką pasirinkti?
© Fotolia nuotr.

Malkų skirtumas nuo kitų kuro rūšių yra tas, kad malkas didesniais kiekiais perkame erdmetriais. Jus tuo tarpu labiau domina kietmetris – kiek šiame tūryje yra gryno medžio. Tai labai priklauso nuo malkų suskaldymo ir sukrovimo – natūralu, kad smulkiau suskaldytų malkų erdmetris turės daugiau kietmetrių, nei stambios malkos ar tuo labiau rąstai. Skaičiuojama, kad iš viename erdmetryje malkų yra apie 61 % grynos medienos.

Tiek granulės, tiek briketai leidžia kiek tiksliau nustatyti, kiek medienos jums bus atvežta. Granulių kainas dažniausiai skelbia tonomis (šiandien 160 - 180 eurų), briketus mėgstama pardavinėti paletėmis - dažniausiai paletės svoris yra apie 960 kg. Briketai kainuoja apie 120-150 eurų už paletę.

Naujai statomame name renkantis kuro rūšį arba skaičiuojant kiek atsieis kūrenimas jei sistemą keisite, reikia įvertinti ne tik kuro, tačiau ir katilo kainą. Tiek malkas, tiek medienos briketus galima kūrenti tame pačiame katile, tuo tarpu granulės gali būti kūrenamos tik granuliniame katile. Tiesa, daugeliui katilų galima pritaikyti specialius granulinius degiklius. Kad ir kaip skaičiuotumėte, katilų kainos skiriasi granulinio nenaudai – jis yra brangesnis.

Patogumas. Šioje vietoje išryškėja beveik neginčijamas granulių pranašumas. Turint granulinį katilą, kuro „dozavimas“ gali būti automatizuotas, kas reiškia, kad nereikės kas rytą rūpintis katilu mėginant jį pakurti. Tiek briketus, tiek malkas turėsite patys įdėti į katilą ar krosnį tada, kai norėsite gauti šilumos.

Laikymas. Tiek granulės, tiek briketai užima mažiau vietos jūsų sandėliavimo patalpoje, taip pat į namus jie atkeliauja jau paruošti - jų nereikia džiovinti, patogu iškrauti, mat granulės ir briketai dažniausiai būna pakuojami į drėgmės nepraleidžiančius maišus, briketai dar gali būti apvyniojami plėvele. Vieno vieneto kiekis labai priklauso nuo tiekėjo.

Dėl tvarkingos formos briketus labai lengva kompaktiškai sandėliuoti. Tiesa, jie taip pat nėra vienodi. Dažniausiai pasitaiko trys pagrindinės formos – cilindro (NESTRO), daugiakampio su ertme viduje (PINI KAY) bei plytos formos (RUF). Šie pavadinimai nusako gamybos liniją, kuria jie buvo pagaminti.

Viena svarbiausių ir kritinių ypatybių – nei granulės, nei briketai neturi gauti drėgmės, nes antraip rizikuojate, kad kuras, persigėręs drėgmės, išbrinks. Malkų kaloringumui drėgmė taip pat kenkia, tačiau jos jai atsparesnės - sudrėkusias malkas užteks ilgiau padžiovinti. Malkų užimamas tūris priklauso nuo medienos rūšies. Kaitriausios – ąžuolo ar uosio, beržo malkos užims mažiau vietos, nei spygliuočių.

Ekologiškumas. Šiais laikais tai taip pat yra vienas pasirinkimo kriterijų. Gera žinia ta, kad visi šie būdai yra laikomi ekologiškais, mat nepaisant to, kad degimo metu į aplinką išskiriamas anglies dvideginis, per savo augimo metus medžiai patys dalyvavo anglies cikle. Briketams ir granulėms gaminti naudojama atliekų mediena, tad nukirstas medis gali būti panaudojamas bene visas. Malkoms taip pat dažniausiai kertami ne aukščiausios kokybės medžiai, mat mediena iš kurios galima gaminti baldus ar kitus produktus yra itin vertinama.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Šildymas

Kas geriau – daugiau šildyti ar efektyviau šiltinti?

Kiekvienas, statydamas ar atnaujindamas savo namą, kuria strategiją, kaip pasiekti, kad gyvenimas jame būtų šiltas ir ekonomiškas.

Butas be radiatorių: ar tai įmanoma?

Grindinio šildymo sistema naujos statybos butuose Lietuvoje – anokia naujiena. Tačiau ją apipynę brangumo ar kenksmingumo mitai vis dar gajūs ir kartais žmones atbaido nuo galimybės turėti daugiau erdvės būste bei mažiau rizikuoti savo sveikata. Ekspertai tikina, jog sušilti nuo grindų, o ne iš radiatorių sklindančios šilumos galima kiekviename bute, tereikia laikytis vienintelės taisyklės – šiek tiek kilstelėti grindis.

Eksperto nuomonė, kada šiltinti savo būstą

Kiek mokėjote už savo būsto šildymą praėjusią žiemą? Ar Jūs tuo patenkinti?

Atmintinė, kaip saugiai naudoti elektrinius šildytuvus

Šaltuoju metų laiku, padaugėja gyventojų, kurie namus ima šildyti elektriniais šildymo prietaisais. Elektros ir dujų skirstymo bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) pataria, kaip saugiai naudoti šildytuvus, kad jaukios šilumos šaltinis netaptų gaisro priežastimi.

Šildymo sistemos gedimai žiemą: kokie iššūkiai laukia?

Paskutinėmis žiemos savaitėmis įsismarkavo arktiniai šalčiai – termometrų stulpeliai vietomis nukrito net iki -26 laipsnių. Pastebima, kad smarkiai šąlant orams padažnėja ir šildymo sistemų gedimai, dėl kurių net ir namuose galima pasijusti lyg lauke.

5 priežastys, kodėl nederėtų išjungti šildymo žiemą

Paspaudus šalčiams, imame nerimauti dėl didelių šildymo sąskaitų. Dalis žmonių žiemos mėnesiais ima galvoti, kaip tokias sąskaitas galima būtų sumažinti. Vienu iš sprendimų kartais tampa šildymo išjungimas arba oro temperatūros sumažinimas iki minimalios, pavyzdžiui, tuo metu, kai yra išvykstama žiemos atostogų. Tačiau specialistai sako, kad to daryti tikrai nederėtų. Pateikiame 5 priežastis, kodėl negalima išjungti šildymo žiemą.

Ekspertai atsako: ką reikia žinoti apie grindinį šildymą?

Grindinis šildymas – sparčiai populiarėjanti radiatorių alternatyva, kai vietoje įprastų, prie sienos tvirtinamų ir papildomą erdvę užimančių radiatorių patalpas šildo sistema įrengta po grindimis. Šis efektyvus šildymo būdas yra racionalus pasirinkimas naujai statomuose individualiuose namuose, tačiau kartu pastebimas ir jo populiarumo augimas naujai įrengiamuose butuose bei loftuose. Paklausėme ekspertų, ką reikėtų žinoti apie tokį šildymo būdą.

Ekspertai atsako: kokie yra svarbiausi pamatų apšiltinimo aspektai

Per požeminę pastato dalį yra netenkama 15–20 procentų bendros šilumos. Nors pamatų apšiltinimas nėrą toks svarbus kaip stogo ar sienų apšiltinimas, bet visgi jis yra tikrai pravartus. Apšiltinus pamatus, sienos yra apsaugomos nuo peršalimo, taip pat dėl jo nesusidaro kondensatas, o tai padeda išvengti drėgmės ir pelėsio. Paklausėme ekspertų, ką reikia žinoti apie pamatų apšiltinimą.

Ekspertai atsako – kokie yra svarbiausi stogo šiltinimo aspektai

Šiandien statomi energiškai efektyvūs pastatai yra patrauklūs dėl keleto aspektų. Bet visgi dauguma gali pritari nuomonei, kad svarbiausia tokių namų savybė – šie namai naudoja mažai energijos šildymui. Kadangi pastatų atitvarų šiltinimas tampa viena iš svarbiausių šilumos tausojimo priemonių, paklausėme ekspertų, kokie yra svarbiausi stogo šiltinimo aspektai.

Stogo šiltinimas: didžiausios ir dažniausiai pasitaikančios klaidos (10)

Stogas yra viena jautriausių namo vietų šalčiui. Tinkamai jo neapšiltinus ir neužsandarinus galima patirti didelių šilumos nuostolių. Stogo įrengimas daro didelę įtaką viso namo energijos suvartojimui, dėl netinkamai apšiltinto stogo, išnaudojamas šilumos kiekis gali siekti daugiau nei 30 procentų. Pristatome kelias, dažnai pasitaikančias stogo šiltinimo klaidas, iš kurių verta pasimokyti.