Kokios rūšies malkos geriausios jūsų pirčiai

 (14)
Perfrazuojant žinomą posakį, geros malkos – pusė darbo. Pirtyje naudojamos malkos turi būti geros kokybės, nes nuo jų priklauso tiek pirtelės karštis, tiek aromatas. Taip pat – garo kokybė. Vienokia mediena degdama išskiria karštesnį dūmą, kita – lengvesnį, trečia – kvapnesnį.
Kokios rūšies malkos geriausios jūsų pirčiai
© Fotolia nuotr.

Apie medienos sandarą

Skirtingų rūšių mediena degdama išskiria skirtingą šilumos kiekį – kietesnė mediena išskiria didesnį šilumos kiekį, negu minkštesnės medienos rūšys. Prie kietųjų priskiriama: ąžuolas, bukas, skroblas, uosis, obelis, kriaušė, beržas. Minkštesnės medienos medžiai: eglė, pušis, epušė, kedras, drebulė. 

Beržinės malkos (tankis 650 kg/m³)

Tai vienos iš lengviausiai užsidegančių malkų. Beržas nėra labai šakotas, todėl dega tolygiai, nelieka didelių anglies gabalų. Beržinis garas dezinfekuoja pirtį ir pripildo patalpą skaniu aromatu. Tačiau beržinėse malkose yra dervos, kuri degdama palieka daug nuosėdų ant kamino sienelių, tad reiktų laikas nuo laiko pakaitomis uždegti ir drebulės, kuri valo, malkų.

Ąžuolinės malkos (tankis 690 kg/m³)

Ąžuolas yra vienas kiečiausių medžių, todėl kaitra jam degant bus tikrai nemaža. Apsirūpinkite ąžuolinėmis malkomis, jei mėgstate itin karštą pirtį. O ąžuolų giraitės kvapas pirtyje jus tikrai nuteiks kuo maloniausiai.

Spygliuočių malkos (pušies tankis 510 kg/m³, eglės 450 kg/m³)

Spygliuočiai dega kaitriai, tačiau jie turi daug išsišakojimų, daug šakų, todėl lieka ilgai rusenančių angliukų. Dėl spygliuočių dervos malkos „šaudo“ – būkite atsargūs!

Vaismedžių malkos (Kriaušės tankis 690 kg/m³, obels 700 kg/m³)

Jūsų sodo vaismedžių malkos: obelų, kriaušių, vyšnių – degdamos bus be galo kvapnios. Obelis bei kriaušė yra labai tankios medienos rūšys, todėl dega ilgai ir kaitriai, bet geriau pirtelę iš pradžių pakurti beržinėmis malkomis, nes vaismedžių malkos gana sunkiai įsiliepsnoja. 

Malkų paruošimas

Malkų atsargomis reikia rūpintis rudens pabaigoje. Tai nereiškia, kad jas tiesiog atsivežti, bet reikia ir supjauti (30-40 cm), sukapoti maždaug 6-10 cm storio pliauskomis – žinoma, dydi nusistatykite pagal savo pirties krosnelę.

Kaip laikyti?

Be abejo, geriausia yra turėti atskirą malkinę. Jei neturite vietos jai įsirengti, malkas lauke sudėkite šieno stirtos principu (ar kaip indėniška palapinė). Stirtos centras turi būti kiek iškilesnis – kad nesikauptų vanduo. Malkas dėkite vienu galu į centrą, tokiu būdu išorėje liks mažesnis plotas – taip apsaugosite didžiąją malkos dalį nuo galimo lietaus ar kitos drėgmės. Stirtą būtinai uždenkite kuo nors neperšlampamu, pavyzdžiui, polietilenine plėvele, bet šonus palikite atvirus – kad malkos nedrėktų ir nepūtų.

Malkų džiovinimas

Kuo sausesnės malkos, tuo jo kaitriau dega, tad būtina jas kuo geriau išdžiovinti. Džiovinama, be abejo, gryname ore – todėl buvo minėta, jog geriausia malkas ruošti rudenį, kuomet jau neišsiskiria sula, mediena yra maksimaliai sausa. Tačiau žiemą malkos sunkiai džiūna dėl žemos temperatūros, tad pagrindinis džiuvimo procesas vyks kitą vasarą.

Nereikia būti profesionalu, kad nustatytumėte, ar malkos jau tinkamos – paruoštos malkos yra dukart lengvesnės, o sudaužtos viena į kitą, maloniai suskamba. Tokias malkas drąsiai kraukite į krosnelę ir mėgaukitės pirtelės teikiamais malonumais.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Šildymas

Dažna situacija: šildomame name žiemą yra neapsakomai šalta. Kodėl?

Nesandarus namas leidžia vėjais Jūsų pinigus. Pažįstama situacija?

Kas geriau – daugiau šildyti ar efektyviau šiltinti?

Kiekvienas, statydamas ar atnaujindamas savo namą, kuria strategiją, kaip pasiekti, kad gyvenimas jame būtų šiltas ir ekonomiškas.

Butas be radiatorių: ar tai įmanoma?

Grindinio šildymo sistema naujos statybos butuose Lietuvoje – anokia naujiena. Tačiau ją apipynę brangumo ar kenksmingumo mitai vis dar gajūs ir kartais žmones atbaido nuo galimybės turėti daugiau erdvės būste bei mažiau rizikuoti savo sveikata. Ekspertai tikina, jog sušilti nuo grindų, o ne iš radiatorių sklindančios šilumos galima kiekviename bute, tereikia laikytis vienintelės taisyklės – šiek tiek kilstelėti grindis.

Eksperto nuomonė, kada šiltinti savo būstą

Kiek mokėjote už savo būsto šildymą praėjusią žiemą? Ar Jūs tuo patenkinti?

Atmintinė, kaip saugiai naudoti elektrinius šildytuvus

Šaltuoju metų laiku, padaugėja gyventojų, kurie namus ima šildyti elektriniais šildymo prietaisais. Elektros ir dujų skirstymo bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) pataria, kaip saugiai naudoti šildytuvus, kad jaukios šilumos šaltinis netaptų gaisro priežastimi.

Šildymo sistemos gedimai žiemą: kokie iššūkiai laukia?

Paskutinėmis žiemos savaitėmis įsismarkavo arktiniai šalčiai – termometrų stulpeliai vietomis nukrito net iki -26 laipsnių. Pastebima, kad smarkiai šąlant orams padažnėja ir šildymo sistemų gedimai, dėl kurių net ir namuose galima pasijusti lyg lauke.

5 priežastys, kodėl nederėtų išjungti šildymo žiemą

Paspaudus šalčiams, imame nerimauti dėl didelių šildymo sąskaitų. Dalis žmonių žiemos mėnesiais ima galvoti, kaip tokias sąskaitas galima būtų sumažinti. Vienu iš sprendimų kartais tampa šildymo išjungimas arba oro temperatūros sumažinimas iki minimalios, pavyzdžiui, tuo metu, kai yra išvykstama žiemos atostogų. Tačiau specialistai sako, kad to daryti tikrai nederėtų. Pateikiame 5 priežastis, kodėl negalima išjungti šildymo žiemą.

Ekspertai atsako: ką reikia žinoti apie grindinį šildymą?

Grindinis šildymas – sparčiai populiarėjanti radiatorių alternatyva, kai vietoje įprastų, prie sienos tvirtinamų ir papildomą erdvę užimančių radiatorių patalpas šildo sistema įrengta po grindimis. Šis efektyvus šildymo būdas yra racionalus pasirinkimas naujai statomuose individualiuose namuose, tačiau kartu pastebimas ir jo populiarumo augimas naujai įrengiamuose butuose bei loftuose. Paklausėme ekspertų, ką reikėtų žinoti apie tokį šildymo būdą.

Ekspertai atsako: kokie yra svarbiausi pamatų apšiltinimo aspektai

Per požeminę pastato dalį yra netenkama 15–20 procentų bendros šilumos. Nors pamatų apšiltinimas nėrą toks svarbus kaip stogo ar sienų apšiltinimas, bet visgi jis yra tikrai pravartus. Apšiltinus pamatus, sienos yra apsaugomos nuo peršalimo, taip pat dėl jo nesusidaro kondensatas, o tai padeda išvengti drėgmės ir pelėsio. Paklausėme ekspertų, ką reikia žinoti apie pamatų apšiltinimą.

Ekspertai atsako – kokie yra svarbiausi stogo šiltinimo aspektai

Šiandien statomi energiškai efektyvūs pastatai yra patrauklūs dėl keleto aspektų. Bet visgi dauguma gali pritari nuomonei, kad svarbiausia tokių namų savybė – šie namai naudoja mažai energijos šildymui. Kadangi pastatų atitvarų šiltinimas tampa viena iš svarbiausių šilumos tausojimo priemonių, paklausėme ekspertų, kokie yra svarbiausi stogo šiltinimo aspektai.