Kokias malkas geriausia rinktis?

Malkos nuo senų laikų iki pat dabar yra populiari individualių namų šildymui skirta kuro rūšis. Malkų būna įvairių: ąžuolo, beržo, uosio, klevo, liepos, pušies, eglės ir t.t.. Tačiau kokias malkas rinktis geriausia?

Kas yra svarbu renkantis malkas?

Drėgnumas. Kūrenimui reikia naudoti gerai išdžiovintas malkas, nes sausos malkos gerai dega. Natūralus malkų drėgnumas siekia apie 40 %, o kūrenimui tinkamiausias malkų drėgnumas turėtų siekti iki 20 %. Rinkoje galima įsigyti tiek džiovintas, tiek natūralaus pjovimo malkas, bet kūrenimui pastarąsias reikės išdžiovinti patiems. Nusipirkus malkų džiovinimui, jas reikia džiovinti bent jau vieną sezoną (optimaliausia laikyti 18–24 mėnesius). Nepatariama jų laikyti per ilgai, nes po kelių metų jų kaitrumo savybės ima mažėti. Malkas džiovinti reikia sausoje, gerai vėdinamoje malkinėje arba pašiūrėje.

Kaitrumas. Kaitrumas yra svarbiausia malkų savybė. Tai yra fizikinis dydis, kuris nusako, kiek šilumos išskiria tam tikras sudegintų malkų kiekis. Tačiau čia iškarto galima paminėti tai, kad visos gerai paruoštos malkos yra vienodai kaitrios. Jų kaloringumas yra maždaug – 4510 kcal/kg. Vienintelis skirtumas – didesnio tankio medžiai turi daugiau grynos medienos viename kubiniame metre, todėl išskiria daugiau šilumos iš to paties tūrio. Pavyzdžiui: lapuočių tankis yra didesnis negu spygliuočių.

Malkos pagal savo kaitrumą gali būti skirstomos į tris kaitrumo grupes: I kaitrumo grupė: uosių, ąžuolų, beržų, klevų, skroblų, guobų malkos; II kaitrumo grupė: pušų, juodalksnių, blindžių malkos; III kaitrumo grupė: eglių, liepų, drebulių, gluosnių, tuopų, baltalksnių malkos.

Kietmetris. Pirmiausia čia svarbu žinoti termino erdmetris reikšmę. Erdmetris yra sudėliotos medienos tūris. Grynos medienos (atmetus atliekas ir oro tarpus) kiekį nustatyti yra naudojamas kietmetrio terminas.Tarp sudėliotos medienos visuomet būna oro tarpų, tad savaime suprantama, kad turint 1 erdmetrį medienos, grynos medienos turėsime mažiau. Nustatyti, kiek grynos medienos yra erdmetryje, padeda koeficientai.

Shutterstock

Trumpai apie kelias skirtingas malkų rūšis

Beržinės malkos. Šios malkos yra itin populiarios. Jos lengvai įsikuria, ilgai dega, pati ugnis yra graži ir tolygi. Jos degdamos beveik nežiežirbuoja ir išskiria mažai smalkių. Be to, jos pasižymi maloniu, lengvu aromatu.

Ąžuolinės malkos. Ąžuolo mediena yra tanki ir patvari. Malkoms tinka vidutinio amžiaus, sausa mediena. Jos dega ilgai ir kaitriai, be to, skleidžia malonų kvapą. Tačiau tokios malkos nėra itin populiarios.

Alksninės malkos. Alksnines malkas mėgsta pirčių savininkai, nes šios malkos ne tik kaitriai dega, praktiškai neišskiria dūmų bei suodžių, bet kartu skleidžia nepakartojamą kvapą. Beje, yra manoma, kad šiomis malkomis iškūrenta pirtis saugo nuo peršalimo ligų.

Drebulės malkos. Drebulės malkos turi ir ryškių pliusų, ir ryškių minusų. Jos nerūksta pačios ir gali padėti išvalyti degimo proceso metu susidariusias nuosėdas. Kita vertus, jų pliauskos gerai nesušildys, nes degdamos jos išskiria kur kas mažiau kaitros nei, pavyzdžiui, beržinės malkos.

Pušies ir eglės malkos. Spygliuočių malkos išskiria daug kaitros. Degdamos jos maloniai pleška ir skleidžia žiežirbas, todėl reikia daug atidžiau prižiūrėti ugniakurą. Beje, jos skleidžia itin malonų sakų aromatą.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis