Klausia skaitytojas: ar galėsime gyventi savo name šildymo sistemos renovacijos metu?

 (28)
Sulaukėme skaitytojo klausimo. "Sveiki. Gyvename nuosavame vieno aukšto 80 m2 name. Planuojame radiatorinį šildymą keisti į grindinį. Po namu yra katilinė, kieto kuro katilas. Kadangi išsikelti vykstant darbams neturime kur, sakykite, ar darbai gali vykti po viena patalpa, pavyzdžiui, miegamajame, po to virtuvėje, po to svetainėje ir galiausiai koridoriuje ir vonioje?”
<span style="color: #ff7f00;">Klausia skaitytojas:</span> ar galėsime gyventi savo name šildymo sistemos renovacijos metu?
© Shutterstock nuotr.

Toks variantas tikrai įmanomas, tačiau yra gana nepraktiškas. Tiek statant naują namą, tiek renovuojant senąją šildymo sistemą, daug patogiau yra įrengti visą šildymo sistemą vienu metu.

Taip elgtis nepataria ir paslaugų portalo Raskgreitai.lt rekomenduojamų meistrų komandos „Tikri meistrai“ inžinierius, šildymo sistemų specialistas Algirdas, pabrėždamas elementarias praktines priežastis. „Paprastai grindų betonuotojai nenori važinėti po du kartus, jie atvažiuoja per vieną kartą. Jei šildymą įsirengiate didžiumoje namo ir dar lieka 30 kvadratų kitam kartui, jų nepasiprašysi, nebent pačiam teks tai atlikti. Be to, įsivaizduojate, ką reiškia remontas ir renovacija – tai dulkės, purvas, juk reikės ardyti grindis. Manau, geriau laikinai išsinuomoti butą ar apsistoti pas artimuosius, tačiau viską atlikti vienu kartu“, - pataria pašnekovas.

UAB "Šildymo projektai" vadovė Daiva Liepinytė taip pat pastebi tokio sprendimo trūkumą. „Jei būtų norima įrengti po vieną kambarį, patogu būtų šildyti elektriniais kilimėliais. Bet kadangi namas jau yra su katilu, taip nebūtų patogu. Todėl teoriškai po vieną kambarį įrengti galima, tačiau šiuo atveju bus sudėtingiau patiems gyventojams“, - pabrėžia ji.

Ketinantiems pasekti šiuo pavyzdžiu ir renovuoti savo šildymo sistemą, pašnekovė pataria įsivertinti kainą ir laiką senųjų grindų dangos nuėmimui ir parengimui naujai, katilinės pajungimo niuansus, esamus įrenginius bei jų atitaikymą. „Kitas klausimas, į kurį reikia atsižvelgti, ar renovacijos atveju užteks esamų patalpų aukščio. Šildomose patalpose ant grindų dedamas 10 cm polistirolo sluoksnis, be to, ant viršaus liejamas betonas“, - pastebi pašnekovė.

Grindinio šildymo įrengimo darbai trunka įvairiai, tačiau daugiausia priklauso nuo to, kokie darbai jau yra atlikti bei, žinoma, nuo namo ploto. Sistemos renovacija užtruks kiek ilgiau nei įrengimas naujai statomame name, be to, galima įskaičiuoti ir projekto rengimo kainą – jame numatoma vamzdelių klojimo schema, įvertinant šilumos poreikį, tinklo sutankinimus bei išretinimus, termostatų vietas ir kita. Patyrusiam projektuotojui toks darbas paprastai ilgai netrunka.

Jei šildymas įrengiamas pirmame aukšte ant paprasto grunto (arba betonuoto pagrindo), darbai vyksta tokia seka. Pirmiausia paklojama 200 mikronų polietileno plėvelė, tada grindinis EPS 80 – EPS 100 polistirolas, kuris yra klojamas dviem-trimis sluoksniais po 5 cm, būtinai perdengiant siūles ir tarpus tarp lapų, užpučiant skystomis putomis. Virš polisterolo reikėtų pakloti dar vieną polietileno plėvelės sluoksnį arba atspindinčią plėvelę. Vaikštant tokia paruošta danga neturi jaustis tuštumų. Kambario perimetru įrengiama kompensacinė juosta. „Toliau išdėliojama montažinė juosta vamzdelių tvirtinimui ir vedžiojamas 16 mm plastikinis vamzdelis, arba klojamas armatūros tinklas ir prie jo plastiku dengtomis vielutėmis rišamas daugiasluoksnis 16 mm vamzdelis. Vamzdeliai išvedžiojami pagal projekte pateiktus duomenis - kontūrų ilgius, tarpus tarp vamzdelių, jų klojimo seką. Po to atliekamas sandarumo patikrinimas suspaustu oru ir užbetonuojama. Betonas pilamas su plastifikatoriumi, mažiausiai 6 cm storio sluoksniu, galima iki 10 cm, jeigu leidžia aukštis. Storesnis betono sluoksnis bus kaip šilumos akumuliatorius ir tolygiau paskirstys šilumą“, - procesą nupasakoja D. Liepinytė.

Nors patys montavimo darbai trunka neilgai ir net dideliame name darbininkai gali susisukti per savaitę, tačiau ilgiausias periodas laukia betonui džiūnant. „Kai betonuotojai baigia savo darbą, šildymą galima pradėti tik po 21 paros. Tai reikėtų pradėti po truputį – nuo 21 laipsnio pradedant, per savaitę pasiekiate 30 laipsnių ir tuomet galite drąsiai šildytis. Tokiu atveju labai naudingas dujinis katilas – jį galima užprogramuoti, kad kiekvieną dieną temperatūrą padidintų po laipsnį“,- pataria meistras Algirdas.

Šilumos šaltinis tokioje sistemoje kartais gali būti esminis. Šiuo konkrečiu atveju šeima naudosis kieto kuro katilu, kadangi tokį jau turi - todėl papildomų keitimų daryti vargu ar reikia. Kita vertus, įrengiant naują šildymo sistemą, būtų galima pagalvoti ir apie kitus variantus. Kieto kuro katilas turi didelį privalumą, jog jis dažniausiai yra pigesnis nei kitų rūšių šildymo katilai, tačiau taip pat yra labiau reiklus priežiūrai, reikalauja kasdienio rūpinimosi bei kuro sandėliavimo patalpos.

Grindinį šildymą dažniausiai įsirengia ir tie savininkai, kurie šildo namą naudodamiesi šilumos siurbliais. Toks siurblys turi savų privalumų. Jo pirminė įrengimo kaina gerokai aukštesnė, tačiau jis taupys eksploatacijos kaštus, be to, kartą įrengus daugiau juo rūpintis iš esmės nereikės. „Šilumos siurblys pats automatiškai gamina tik tiek šilumos, kiek reikia, į grindinį šildymą tiekiamo šilumnešio temperatūrą reguliuoja pagal lauko temperatūrą. Kieto kuro sistema šilumą ruošiamą ruošia + 60°C ir daugiau, tam, kad kad būtų išvengta kondensato susidarymo ant katilo sienelių. Šio tipo sistemai reikalingas pamaišymo mazgas, kuris atvėsintų į grindis tiekiamą temperatūrą iki +40oC. Kadangi betonas akumuliuoja daug šilumos, reagavimo laikas gana ilgas – paviršius ilgai šyla, lėtai atvėsta. Dėl šios priežasties rekomenduojama šilumos perteklių sukaupti akumuliacinėje talpoje. Paprastai talpą galima įkaitinti iki +85oC, o grindiniam šildymui naudoti ir +30oC ar + 40oC vandenį“, - dėsto D. Liepinytė.

Ji taip pat pažymi, kad tinkamai įrengta sistema gerai veiks su bet kokiu katilu, tačiau kai kada galima išlaidas šilumai ir sumažinti. „Jeigu žmogus apsisprendęs, kad namuose bus geoterminis šildymas arba oras-vanduo šildymas, projektuojant grindinį šildymą vamzdynai sutankinami, kad būtų kuo žemesnė tiekiama temperatūra. Vienu laipsniu vėsesnis vanduo sutaupo 6 proc. išlaidų. Jei paprastai reikia keturiasdešimt laipsnių, o suprojektuojate su 35 laipsniais, tai gerokai atpigina eksploataciją“, - teigia pašnekovė.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Šildymas

Dažna situacija: šildomame name žiemą yra neapsakomai šalta. Kodėl?

Nesandarus namas leidžia vėjais Jūsų pinigus. Pažįstama situacija?

Kas geriau – daugiau šildyti ar efektyviau šiltinti?

Kiekvienas, statydamas ar atnaujindamas savo namą, kuria strategiją, kaip pasiekti, kad gyvenimas jame būtų šiltas ir ekonomiškas.

Butas be radiatorių: ar tai įmanoma?

Grindinio šildymo sistema naujos statybos butuose Lietuvoje – anokia naujiena. Tačiau ją apipynę brangumo ar kenksmingumo mitai vis dar gajūs ir kartais žmones atbaido nuo galimybės turėti daugiau erdvės būste bei mažiau rizikuoti savo sveikata. Ekspertai tikina, jog sušilti nuo grindų, o ne iš radiatorių sklindančios šilumos galima kiekviename bute, tereikia laikytis vienintelės taisyklės – šiek tiek kilstelėti grindis.

Eksperto nuomonė, kada šiltinti savo būstą

Kiek mokėjote už savo būsto šildymą praėjusią žiemą? Ar Jūs tuo patenkinti?

Atmintinė, kaip saugiai naudoti elektrinius šildytuvus

Šaltuoju metų laiku, padaugėja gyventojų, kurie namus ima šildyti elektriniais šildymo prietaisais. Elektros ir dujų skirstymo bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) pataria, kaip saugiai naudoti šildytuvus, kad jaukios šilumos šaltinis netaptų gaisro priežastimi.

Šildymo sistemos gedimai žiemą: kokie iššūkiai laukia?

Paskutinėmis žiemos savaitėmis įsismarkavo arktiniai šalčiai – termometrų stulpeliai vietomis nukrito net iki -26 laipsnių. Pastebima, kad smarkiai šąlant orams padažnėja ir šildymo sistemų gedimai, dėl kurių net ir namuose galima pasijusti lyg lauke.

5 priežastys, kodėl nederėtų išjungti šildymo žiemą

Paspaudus šalčiams, imame nerimauti dėl didelių šildymo sąskaitų. Dalis žmonių žiemos mėnesiais ima galvoti, kaip tokias sąskaitas galima būtų sumažinti. Vienu iš sprendimų kartais tampa šildymo išjungimas arba oro temperatūros sumažinimas iki minimalios, pavyzdžiui, tuo metu, kai yra išvykstama žiemos atostogų. Tačiau specialistai sako, kad to daryti tikrai nederėtų. Pateikiame 5 priežastis, kodėl negalima išjungti šildymo žiemą.

Ekspertai atsako: ką reikia žinoti apie grindinį šildymą?

Grindinis šildymas – sparčiai populiarėjanti radiatorių alternatyva, kai vietoje įprastų, prie sienos tvirtinamų ir papildomą erdvę užimančių radiatorių patalpas šildo sistema įrengta po grindimis. Šis efektyvus šildymo būdas yra racionalus pasirinkimas naujai statomuose individualiuose namuose, tačiau kartu pastebimas ir jo populiarumo augimas naujai įrengiamuose butuose bei loftuose. Paklausėme ekspertų, ką reikėtų žinoti apie tokį šildymo būdą.

Ekspertai atsako: kokie yra svarbiausi pamatų apšiltinimo aspektai

Per požeminę pastato dalį yra netenkama 15–20 procentų bendros šilumos. Nors pamatų apšiltinimas nėrą toks svarbus kaip stogo ar sienų apšiltinimas, bet visgi jis yra tikrai pravartus. Apšiltinus pamatus, sienos yra apsaugomos nuo peršalimo, taip pat dėl jo nesusidaro kondensatas, o tai padeda išvengti drėgmės ir pelėsio. Paklausėme ekspertų, ką reikia žinoti apie pamatų apšiltinimą.

Ekspertai atsako – kokie yra svarbiausi stogo šiltinimo aspektai

Šiandien statomi energiškai efektyvūs pastatai yra patrauklūs dėl keleto aspektų. Bet visgi dauguma gali pritari nuomonei, kad svarbiausia tokių namų savybė – šie namai naudoja mažai energijos šildymui. Kadangi pastatų atitvarų šiltinimas tampa viena iš svarbiausių šilumos tausojimo priemonių, paklausėme ekspertų, kokie yra svarbiausi stogo šiltinimo aspektai.