Kasmetinė dujinio katilo priežiūra – apsidraudimas nuo nemalonumų žiemą

 (9)
Dujinių šildymo katilų priežiūrą rekomenduojama atlikti bent kartą per metus, geriausiai iki prasidedant šildymo sezonui. Tai leis žiemą praleisti be nemalonių staigmenų. Tačiau nemažai žmonių į tai žiūri aplaidžiai ir, stengdamiesi sutaupyti, ją atlieka kas penkerius metus arba meistrus kviečiasi tik tuomet, kai kas nors sugenda.
Kasmetinė dujinio katilo priežiūra – apsidraudimas nuo nemalonumų žiemą
© Shutterstock nuotr.

Šildymo katilų remontu ir aptarnavimus užsiimančios UAB „Dadmitus“ meistras-derintojas Darius Martinkus mano, kad priežiūrai taupyti neverta. Kasmetinė dujinių katilų priežiūra nėra labai brangi, o tiems, kurie taupymo sumetimais jos atsisako, ateityje gresia gerokai didesnės išlaidos.

Suteikia garantiją

Įmonėms kasmetinė katilo priežiūra yra privaloma. Didesnių įmonių katilų ir jų įrenginių apžiūra atliekama net kas mėnesį. Tuo tarpu privatiems asmenims rekomenduojama šiuos darbus atlikti bent kartą per metus, geriausiai iki šildymo sezono pradžios.

Katilų priežiūrą turėtų atlikti specialistai, apmokyti dirbti su tokiais dujiniais įrenginiais ir turintys Valstybinės energetikos inspekcijos išduotus leidimus. Šie leidimai pratęsiami kas trejus metus.

D. Martinkus pasakojo, kad kai kurios šildymo katilų remonto ir aptarnavimo įmonės net pasirašo sutartis su klientais, kuriomis įsipareigoja kas metus už tam tikrą mokestį prižiūrėti katilus, o gedimo atveju juos remontuoti nemokamai. Klientui reikėtų susimokėti tik už medžiagas ir katilo detales. Taigi taip žmogus savotiškai apsidraudžia nuo papildomų remonto išlaidų.

Rekomenduoja valyti kasmet

Kokius katilo priežiūros darbus reikia atlikti, ką patikrinti ar pakeisti, paprastai sprendžia meistras. „Dažniausiai prieš sezoną patikriname, ar viskas tvarkinga, ar nereikia išplauti, pavyzdžiui, šilumokaičių, ar neišdegę degikliai, ar švari, neužsinešusi dujų kamera“, – paaiškino pašnekovas.

Pastaruoju metu žmonės neretai keičia senus katilus naujais, kondensaciniais, nes pastarieji yra ekonomiškesni. „Šiuolaikiškus kondensacinius katilus rekomenduotina valyti kas metus. Ant šilumokaičio kaupiasi apnašos, todėl sifoną reikia pravalyti. Tik taip galima išvengti būtinybės remontuoti katilą žiemą. Jeigu šie įrenginiai nevalomi, tai šildymo sezono metu, ypač per šalčius, kada jie dirba intensyviau nei įprastai, gali užsikišti nuosėdomis. Tada šildymo prietaisas nustoja veikęs ir dažniausiai taip nutinka naktį“, – įspėjo apie galimus nepatogumus specialistas.

Taupyti neverta

Kasmetinė dujinio katilo priežiūra kainuoja ne taip brangiai – apie 150 litų. Kur kas daugiau pinigų gali tekti pakloti, jeigu kokia nors svarbi detalė, pavyzdžiui, šilumokaitis, dėl nepriežiūros išeitų iš rikiuotės. Tuomet už remontą gali tekti sumokėti ir 600–800 litų.

Vis dėlto, kaip pastebėjo D. Martinkus, neretai žmonės stengiasi sutaupyti ir katilų priežiūros specialistus kviečiasi tik kas penkerius metus arba tuomet, kai kas nors sugenda.

„Priežiūros kaina nėra labai didelė ir mokėti už priežiūrą kas metus yra pigiau nei remontuoti katilą“, – mano specialistas.

Tie, kurie nepasirūpina kasmetine savo dujinio šildymo katilo priežiūra, rizikuoja prisidaryti žalos. Pavyzdžiui, jeigu trūkus kuriam nors vidiniam katilo vamzdeliui pradės veržtis vanduo, gali būti aplietas jūsų ar kaimynų turtas.

Anot D. Martinkaus, nuostolių patirsite ir tuomet, jeigu dujų kamera užsineš nuosėdomis, nes tuomet katilas blogiau atiduos šilumą ir kaitinamą vandenį.

Dujinius šildymo katilus gamintojai rekomenduoja keisti kas 10 metų. Tačiau gerai juos prižiūrint, laiku pakeičiant tam tikras susidėvėjusias dalis, katilus galima eksploatuoti ir ilgiau.

Žurnalas
Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Šildymas

5 priežastys, kodėl nederėtų išjungti šildymo žiemą

Paspaudus šalčiams, imame nerimauti dėl didelių šildymo sąskaitų. Dalis žmonių žiemos mėnesiais ima galvoti, kaip tokias sąskaitas galima būtų sumažinti. Vienu iš sprendimų kartais tampa šildymo išjungimas arba oro temperatūros sumažinimas iki minimalios, pavyzdžiui, tuo metu, kai yra išvykstama žiemos atostogų. Tačiau specialistai sako, kad to daryti tikrai nederėtų. Pateikiame 5 priežastis, kodėl negalima išjungti šildymo žiemą.

Ekspertai atsako: ką reikia žinoti apie grindinį šildymą?

Grindinis šildymas – sparčiai populiarėjanti radiatorių alternatyva, kai vietoje įprastų, prie sienos tvirtinamų ir papildomą erdvę užimančių radiatorių patalpas šildo sistema įrengta po grindimis. Šis efektyvus šildymo būdas yra racionalus pasirinkimas naujai statomuose individualiuose namuose, tačiau kartu pastebimas ir jo populiarumo augimas naujai įrengiamuose butuose bei loftuose. Paklausėme ekspertų, ką reikėtų žinoti apie tokį šildymo būdą.

Ekspertai atsako: kokie yra svarbiausi pamatų apšiltinimo aspektai

Per požeminę pastato dalį yra netenkama 15–20 procentų bendros šilumos. Nors pamatų apšiltinimas nėrą toks svarbus kaip stogo ar sienų apšiltinimas, bet visgi jis yra tikrai pravartus. Apšiltinus pamatus, sienos yra apsaugomos nuo peršalimo, taip pat dėl jo nesusidaro kondensatas, o tai padeda išvengti drėgmės ir pelėsio. Paklausėme ekspertų, ką reikia žinoti apie pamatų apšiltinimą.

Ekspertai atsako – kokie yra svarbiausi stogo šiltinimo aspektai

Šiandien statomi energiškai efektyvūs pastatai yra patrauklūs dėl keleto aspektų. Bet visgi dauguma gali pritari nuomonei, kad svarbiausia tokių namų savybė – šie namai naudoja mažai energijos šildymui. Kadangi pastatų atitvarų šiltinimas tampa viena iš svarbiausių šilumos tausojimo priemonių, paklausėme ekspertų, kokie yra svarbiausi stogo šiltinimo aspektai.

Stogo šiltinimas: didžiausios ir dažniausiai pasitaikančios klaidos (10)

Stogas yra viena jautriausių namo vietų šalčiui. Tinkamai jo neapšiltinus ir neužsandarinus galima patirti didelių šilumos nuostolių. Stogo įrengimas daro didelę įtaką viso namo energijos suvartojimui, dėl netinkamai apšiltinto stogo, išnaudojamas šilumos kiekis gali siekti daugiau nei 30 procentų. Pristatome kelias, dažnai pasitaikančias stogo šiltinimo klaidas, iš kurių verta pasimokyti.

Malkų laikymo ypatybės bei būdai (5)

Efektyviam kūrenimui užtikrinti yra būtinas tinkamas malkų laikymas. Kad kūrenimui naudojamos malkos būtų visada po ranka, svarbu joms parinkti patogią, sausą ir vėdinamą laikymo vietą. Pristatome keletą praktiškų malkų laikymo patarimų.

Kūrenimas akmens anglimi: ką reikia žinoti (2)

Alternatyvių kuro rūšių, iš kurių gali rinktis individualių namų savininkai, šiandien yra itin daug. Akmens anglis – puikiai pažįstama kuro rūšis, kurios populiarumas rinkoje, dėl pačios medžiagos pliusų bei minusų, yra gan nestabilus. Taigi šioje publikacijoje plačiau aptarsime akmens anglies privalumus bei trūkumus.

Kietojo kuro, granuliniai ar dujiniai katilai: kaip išsirinkti? (4)

Jau seniai praėjo laikai, kai individualų namą buvo galima šildyti vien tik malkomis kūrenama krosnimi. Šiandien galima rinktis iš daugybės modernių šildymo šaltinių. Kieto kuro katilai, granuliniai katilai, dujų katilai – kelios populiarios šildymo priemonės, kurias plačiau aptarsime šioje publikacijoje.

Kaip saugiai naudoti dujas buityje

Nemalonu, jei dujinio šildymo katilas sugenda tada, kai jis labiausiai reikalingas – per šalčius, todėl elektros ir dujų skirstymo bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) pataria jau dabar tinkamai pasirūpinti dujiniu katilu ir paruošti šildymo sistemą žiemai. Šiuolaikinėms dujinio šildymo sistemoms specialių žinių nereikia, pakanka atlikti kelis paprastus žingsnius.

Kokias malkas geriausia rinktis? (1)

Malkos nuo senų laikų iki pat dabar yra populiari individualių namų šildymui skirta kuro rūšis. Malkų būna įvairių: ąžuolo, beržo, uosio, klevo, liepos, pušies, eglės ir t.t.. Tačiau kokias malkas rinktis geriausia?