Kas saugo daugiabučių gyventojus, vagiančius iš kaimynų šilumą?

Daugiabučių namų gyventojai dažnai patiria nuostolius, kuriuos sukelia kaimynai, vogdami šilumą. Tačiau panašu, kad užkirsti kelią tokiems piktnaudžiautojams yra pakankamai sudėtinga. Sužinoti kaimyno sąskaitą už šildymą negali net bendrijos pirmininkas – pagal įstatymo išaiškinimą šilumos tiekėjai neprivalo pateikti kaimynų sąskaitų, nes to neleidžia asmens duomenų apsaugos įstatymas.

Mokame už nesąžiningus kaimynus

Pasak Lietuvos respublikinių būsto valdymo ir priežiūros rūmų (toliau – Būsto rūmai) vadovo Juozo Antanaičio (nuotraukoje kairėje), problemos tikrai yra opios. Nesąžiningi vartotojai butuose montuoja papildomus radiatorius ar galingesnius gyvatukus, įsirengia šildomas grindis. Tokiu būdu namo suvartojamas šilumos kiekis didėja, o mokestis paskirstomas visiems gyventojams. Tai reiškia, kad sąžiningi vartotojai papildomai primoka ir už kaimynus.

Kita problema – gyvatukas. Visiems už gyvatuką mokestis yra vienodas. Tačiau vieni gyventojai turi pasilikę standartinius, kiti susimontavę galingesnius, dar kiti gyvatuku apsišildo grindis. Tai išbalansuoja vandens sistemą, nevienodai pasiskirsto šiluma ir jos nebepavyksta sureguliuoti.

Tačiau keisčiausia, kad sužinoti, kiek ir kurie kaimynai moka už šilumą, yra neįmanoma. To neleidžia asmens duomenų apsaugos įstatymas. Jis neleidžia bendrovių pirmininkams gauti kiekvieno buto duomenų iš šilumos tiekėjo. Tai leistų palyginti duomenis ir nutuokti, kuriame bute gali būti vagiama šiluma.

Netobulas įstatymas apsaugo piktnaudžiautojus

Vilniaus daugiabučių bendrijų atstovų susirinkime buvo diskutuojama apie tai, kad esama nemažai įtarimų, jog kaimynai vagia šilumą. Jie skundėsi, kad anksčiau, – bent jau keletą mėnesių, – bendrijų atstovai gaudavę šilumos daliklių duomenis, tačiau po kurio laiko šis procesas nutrūko. Tai lėmė duomenų apsaugos inspekcijos įstatymo išaiškinimas, kad gyventojų sąskaitos yra saugomos asmens duomenų apsaugos įstatymo ir šilumos tiekėjai neprivalo pateikti jų bendrijoms. Tokiu būdu palyginti duomenų nebepavyksta. Gyventojai per laikotarpį, kai visų vartotojų sąskaitos buvo viešinamos, pastebėjo daug dalykų, kurie leido įtarti, jog kai kuriuose butuose gali būti vagiama šilumos energija. Seminare dalyvavę žmonės dalijosi, jos įtartina, kad butas, esantis pirmame aukšte, moka mažiau, nei esantis virš jo. O tai jau, anot jų, gali būti ženklas kad vyksta piktnaudžiavimas.

J. Antanaitis mano, kad būtina įstatymą keisti ar bent tobulinti, nes taip sudaromos sąlygos nesąžiningiems vartotojams šilumą visokiausiais būdais didinti, o vėliau mokestis už tai paskirstomas visiems butams. Pašnekovas stebėjosi, kodėl elektros skaitikliai yra vieši – išdėstyti laiptinių aikštelėse, ir duomenys visiems matomi. O šilumos daliklių duomenys, – kur dažniausiai vyksta vagystės, – yra apsaugoti duomenų apsaugos įstatymo.

Dėl chaoso kaltina įstatymų leidėjus

Kaip portalui minėjo Būsto rūmų teisės skyriaus vedėjas Algirdas Glodenis, kalčiausi dėl šios problemos yra įstatymų kūrėjai, kurie sukūrė tokią situaciją, kad asmens duomenimis vadinami tie duomenys, kurie yra svarbūs ne tik tam asmeniui, bet susiję su kitais, greta gyvenančiais asmenimis.

„Nemanyčiau kad tai yra asmens duomenys ir jie turi būti prieinami namo valdytojui, karšto vandens bei šildymo sistemos prižiūrėtojui. Tuo labiau, kad pagal įstatymą prižiūrėtojas turėtų ir skaičiuoti sunaudojimą, žinoti lyginamąsias reikšmes, kad galėtų palyginti šilumos suvartojimą vienu ir kitu laikotarpiu. Privalu taisyti įstatymą arba įstatymo išaiškinimą. Tuo aiškinimu šiuo metu užsiima duomenų apsaugos inspekcija“, – sakė pašnekovas.
Siūlo ne ardyti, o apmokestinti dvigubai

Algirdas Glodenis mano, kad nebūtina piktnaudžiautojus kaip nors bausti už nelegalią įrangą. Užtektų tik tiek, kad jie sąžiningai susimokėtų už šios įrangos sunaudojamą šilumos energiją.

„Mes neverčiame vartotojų atstatyti sistemą pagal projektą. Tarkim, jei pas vieną gyventoją įrengtas grindinis šildymas ir visiems tos šilumos užtenka, tai tegul naudoja daugiau, kol jį privers, teismo akto numatyta tvarka, grįžti prie projektinio sprendimo. Bet kol jis grįš prie jo – privalo mokėti už tą šilumą, kurią faktiškai suvartoja. Jeigu padidinai radiatorių galią du kartus, tai skaičiuoji, kad tas butas turi dvigubai didesnį plotą. Ir viskas labai paprastai išsisprendžia. Jeigu nori, gyvenk su daugiau radiatorių, bet ir mokėk dvigubai. Bet kadangi, duomenų apsaugos inspekcija mano, jog tai yra labai slapta informacija – reikia kažkaip ją atvesti į teisingą kelią“, – minėjo Algirdas Glodenis.

Informacija suteikiama tik esant įtarimams

Pasak šilumos tiekėjų asociacijos prezidento Vytauto Stasiūno, duomenys suinteresuotiems asmenims nėra viešinami. Atsakymus, ar nėra apgauti, gyventojai gali gauti tik kreipdamiesi į įgaliotas institucijas., tai patvirtino ir Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos direktorius dr. Algirdas Kunčinas.

„Šilumos tiekėjas suinteresuotam asmeniui tiesiogiai šių duomenų atskleisti negali. Jeigu gyventojams kyla kokie nors įtarimai, kad kažkas neteisėtai naudoja šilumą, jie gali, įstatymo nustatyta tvarka, kreiptis su skundu arba į Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją, arba į Valstybinę energetikos inspekciją. Tuomet šios institucijos privaloma tvarka įpareigoja šilumos tiekėją pateikti duomenis komisijai, kuri išnagrinėja bei nustato, ar yra kokių nors pažeidimų. Tuomet išvadas pateikia užklausą pateikusiam asmeniui. Be abejo, kaltinamas asmuo gali nesutikti, tuomet prasideda teisminiai ginčai ir tęsiasi ne vienerius metus“, – sakė V. Stasiūnas.

Nesilaikoma ES nurodymų

Kaip teigė V. Stasiūnas, sutvarkyti šilumos sektorių įpareigojo Europos Sąjunga. Tačiau teisės aktų, kurie turėjo būti patvirtinti jau pernai, dar nėra priimta.

„Yra nauja ES direktyva, reglamentuojanti energijos efektyvumą. Ji patvirtinta 2012 metais. Pirmą kartą Europos Sąjungos mastu šios direktyvos 9 straipsnis reglamentuoja, kaip turi būti atlikti šilumos matavimai, jeigu šiluma yra tiekiama iš miesto šilumos tinklų. Nurodoma, kaip turi būti teisingai išrašomos sąskaitos, kaip įrengta apskaita, kad nekiltų problemų. Kiekviena valstybė iki 2014 metų birželio 5 dienos turėjo parengti ir patvirtinti teisės aktus, kaip numatoma šią direktyvą įgyvendinti. Tačiau jau greitai bus 2015 birželio 5-oji, o Lietuva vis dar nepatvirtino teisės aktų ir neaišku, kaip teks atsakyti prieš Europą. Šiuo metu iš valdžios organų sklinda tik žodžiai, kaip norima padėti, tačiau realių darbų nėra. Todėl dabar didžiausia centralizuotos šilumos tiekimo sistemos problema yra vartojimo dalis daugiabučiuose gyvenamuose namuose“, – sakė šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis