Kas geriau – daugiau šildyti ar efektyviau šiltinti?

Kiekvienas, statydamas ar atnaujindamas savo namą, kuria strategiją, kaip pasiekti, kad gyvenimas jame būtų šiltas ir ekonomiškas.
© Shutterstock

Koks kelias į šį tikslą yra pigiausias ir efektyviausias?

Vienoks atsakymas į šį klausimą būtų, jei mąstytume apie ilgalaikę perspektyvą ir ekonomišką gyvenimą, nuolat taupant energetinius resursus ir tausojant gamtą. Visai kitoks, siekiant trumpalaikės ekonominės naudos ir vadovaujantis nuostata „po manęs – nors ir tvanas“.

Pradėjus statybas visada išlenda daug nenumatytų reikalų ir problemų, todėl pinigų visada trūksta. Tokia situacija gali sugundyti, o dažnai ir sugundo, statybos metu pasirinkti pigesnius, bet ilgalaikiu požiūriu tikrai neracionalius sprendimus.

Statybos metu taupant pinigus ir nežiūrint į ateitį, dažnai pasirenkamos pigios tradicinės šiltinimo technologijos. Pavyzdžiui, dar ir šiandien naujai statomus ar renovuojamus namus bandoma apšiltinti keramzito ar putų polistirolo granulėmis, spaliais ar pjuvenomis, laisvai pilant jas į sienų oro tarpus ar ant denginio. Nors pačios vientisos medžiagos (keramzito ar putų polistirolo) šiluminės varžos ir neblogos, bet naudojant tokias medžiagas birių granulių pavidalu, jos neturi jokios reikšmės, nes sušilęs oras lengvai cirkuliuoja tarp granulių, išnešdamas didžiąją dalį šilumos. Tai neleidžia pasiekti norimo rezultato.

Kokios tokio sprendimo pasekmės?

Šiltinimo medžiagos, neužtikrinančios apšiltintų konstrukcijų sandarumo, negali sulaikyti konvekcijos būdu (su šiltu oru) netenkamos šilumos.

Ir net jeigu rasime būdų, kaip šiltinamą konstrukciją pirmiausia gerai užsandarinti, o po to užpilti biriomis šiltinimo medžiagomis, nuolatiniai šilumos nuostoliai vis tiek bus nemaži.

Taip yra todėl, kad tik stovintis ir niekur pasitraukti negalintis oras šiltinimo medžiagoje atlieka šilumos izoliavimo funkciją. O minėtu atveju, kondukciniu būdu šilumą gavęs apatiniuose birios medžiagos sluoksniuose esantis oras tarp granulių lengvai kyla į viršų ir pasišalina su visa gauta šiluma. Jo vietą užima šaltas oras ir procesas tęsiasi nenutrūkstamai. Aišku, tai geriau, negu šilto oro netekimas dėl didelio atitvarinių konstrukcijų nesandarumo, bet iki tikrai efektyvaus rezultato dar toli.

Bet tūlas lietuvis, ypač jau patyręs diskomfortą dėl prastai apšiltintų sienų ar denginio, po tokio šiltinimo gali pasidžiaugti, kad gyvena šiek tiek šilčiau ir dar pinigų sutaupė. Ir sunkoka susigaudyti, kad pinigai, sutaupyti naudojant pigesnę šiltinimo technologiją, bus „paleisti į orą“ per porą šildymo sezonų, o toliau virs nuolatiniu nuostoliu. Palyginti juk nėra su kuo.

Koks kitas kelias?

Naujausia sandaraus šiltinimo technologija dabar jau leidžia pasiekti maksimalių rezultatų bet kokių konstrukcijų šiltinime.

Dėl tokio šiltinimo oras negali pasitraukti ne tik iš apšiltintos patalpos, bet ir iš šiltinimo medžiagos porų. Būtent ši savybė suteikia naujausioms šiltinimo medžiagoms didžiausią efektyvumą.

Kaip taip gali būti?

Sandaraus šiltinimo technologija leidžia sumažinti šiltinimo medžiagos sluoksnio storį sienoms iki 10 cm, o stogui ar perdangai – iki 15 cm. Dėl to sutaupoma ne tik pinigų šiltinimui, bet ir statybos lėšų, parenkant siauresnius namo karkaso ar stogo elementus.

Kitas sutaupymo šaltinis – šildymo sistemos supaprastinimas, parenkant mažesnio galingumo katilą ir mažesnį šildymo prietaisų skaičių. Manau, supratote, kad ir čia pasitvirtina senas priežodis: „šykštus moka du kartus“.

Renkantis pastato šiltinimo sistemą, verta atkreipti dėmesį ir į dar vieną aspektą. Efektyviausia sandaraus šiltinimo technologija leis Jums ne tik nuolat taupyti savo pinigus ir šiltai gyventi, bet ir tausoti gamtą. Sudegindami mažiau gamtinių energetinių resursų (malkų, anglies, gamtinių dujų ar naftos produktų), mes ne tik mažiau alinsime gamtą, bet ir mažiau ją teršime degimo atliekomis, mažiau prisidėsime prie neigiamo „šiltnamio efekto“. Juk po mūsų čia liks gyventi mūsų vaikai.

Tai yra asmeninė straipsnio autoriaus nuomonė.

Šaltinis: www.sandarusnamas.lt

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Šildymas

Dažna situacija: šildomame name žiemą yra neapsakomai šalta. Kodėl?

Nesandarus namas leidžia vėjais Jūsų pinigus. Pažįstama situacija?

Kas geriau – daugiau šildyti ar efektyviau šiltinti?

Kiekvienas, statydamas ar atnaujindamas savo namą, kuria strategiją, kaip pasiekti, kad gyvenimas jame būtų šiltas ir ekonomiškas.

Butas be radiatorių: ar tai įmanoma?

Grindinio šildymo sistema naujos statybos butuose Lietuvoje – anokia naujiena. Tačiau ją apipynę brangumo ar kenksmingumo mitai vis dar gajūs ir kartais žmones atbaido nuo galimybės turėti daugiau erdvės būste bei mažiau rizikuoti savo sveikata. Ekspertai tikina, jog sušilti nuo grindų, o ne iš radiatorių sklindančios šilumos galima kiekviename bute, tereikia laikytis vienintelės taisyklės – šiek tiek kilstelėti grindis.

Eksperto nuomonė, kada šiltinti savo būstą

Kiek mokėjote už savo būsto šildymą praėjusią žiemą? Ar Jūs tuo patenkinti?

Atmintinė, kaip saugiai naudoti elektrinius šildytuvus

Šaltuoju metų laiku, padaugėja gyventojų, kurie namus ima šildyti elektriniais šildymo prietaisais. Elektros ir dujų skirstymo bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) pataria, kaip saugiai naudoti šildytuvus, kad jaukios šilumos šaltinis netaptų gaisro priežastimi.

Šildymo sistemos gedimai žiemą: kokie iššūkiai laukia?

Paskutinėmis žiemos savaitėmis įsismarkavo arktiniai šalčiai – termometrų stulpeliai vietomis nukrito net iki -26 laipsnių. Pastebima, kad smarkiai šąlant orams padažnėja ir šildymo sistemų gedimai, dėl kurių net ir namuose galima pasijusti lyg lauke.

5 priežastys, kodėl nederėtų išjungti šildymo žiemą

Paspaudus šalčiams, imame nerimauti dėl didelių šildymo sąskaitų. Dalis žmonių žiemos mėnesiais ima galvoti, kaip tokias sąskaitas galima būtų sumažinti. Vienu iš sprendimų kartais tampa šildymo išjungimas arba oro temperatūros sumažinimas iki minimalios, pavyzdžiui, tuo metu, kai yra išvykstama žiemos atostogų. Tačiau specialistai sako, kad to daryti tikrai nederėtų. Pateikiame 5 priežastis, kodėl negalima išjungti šildymo žiemą.

Ekspertai atsako: ką reikia žinoti apie grindinį šildymą?

Grindinis šildymas – sparčiai populiarėjanti radiatorių alternatyva, kai vietoje įprastų, prie sienos tvirtinamų ir papildomą erdvę užimančių radiatorių patalpas šildo sistema įrengta po grindimis. Šis efektyvus šildymo būdas yra racionalus pasirinkimas naujai statomuose individualiuose namuose, tačiau kartu pastebimas ir jo populiarumo augimas naujai įrengiamuose butuose bei loftuose. Paklausėme ekspertų, ką reikėtų žinoti apie tokį šildymo būdą.

Ekspertai atsako: kokie yra svarbiausi pamatų apšiltinimo aspektai

Per požeminę pastato dalį yra netenkama 15–20 procentų bendros šilumos. Nors pamatų apšiltinimas nėrą toks svarbus kaip stogo ar sienų apšiltinimas, bet visgi jis yra tikrai pravartus. Apšiltinus pamatus, sienos yra apsaugomos nuo peršalimo, taip pat dėl jo nesusidaro kondensatas, o tai padeda išvengti drėgmės ir pelėsio. Paklausėme ekspertų, ką reikia žinoti apie pamatų apšiltinimą.

Ekspertai atsako – kokie yra svarbiausi stogo šiltinimo aspektai

Šiandien statomi energiškai efektyvūs pastatai yra patrauklūs dėl keleto aspektų. Bet visgi dauguma gali pritari nuomonei, kad svarbiausia tokių namų savybė – šie namai naudoja mažai energijos šildymui. Kadangi pastatų atitvarų šiltinimas tampa viena iš svarbiausių šilumos tausojimo priemonių, paklausėme ekspertų, kokie yra svarbiausi stogo šiltinimo aspektai.