Kanapės: 3 jų panaudojimo būdai

 (7)
Ekologija yra ne tik ateitis, tačiau ir dabartis. Nors vis dar esame daugiau praktiški nei ekologiški, šalyje randasi vis daugiau žmonių ieškančių gamtai draugiškų sprendimų. Esame girdėję apie statyboms naudojamus šiaudus, molį, CLT medienos plokštes, šiltinimui naudojamą ekovatą bei daug kitų "žalių" sprendimų. Tačiau ar esate girdėję, kad namams statyti ir jiems šildyti gali būti panaudotos kanapės?
© Shutterstock nuotr.

Kanapės tradiciškai buvo ir yra naudojamos daugelyje kultūrų – iš jų pintos virvės, audiniai rūbams ar netgi burėms, jos naudotos maistui. Vėliau tradicines medžiagas į šalį nustūmė greitai ir pigiai pagaminamos pramoninės medžiagos, tačiau ratas pamažu sukasi ir šiandien vėl grįžtame prie to nuo ko pradėjome. Turėdami daugiau žinių, galime senąsias medžiagas pritaikyti naujai. Štai trys būdai kaip šiandien gali būti panaudotos kanapės.

Statybiniai blokeliai. Užsienyje populiarėja statybinė medžiaga, populiariai vadinama hempkritu (angl. hempcrete), kuris gaminamas kanapių spalius sumaišant su kalkėmis ar cementu, tačiau gali būti naudojamos ir kitokios technologijos - maišymas su moliu, ar kitomis rišančiomis medžiagomis. Tokie blokeliai yra gana populiarūs Europoje, pastaraisiais metais didesnio susidomėjimo sulaukia ir Lietuvoje.

Be ekologiškojo aspekto, tokie blokeliai taip pat yra lengvi, šilti ir gerai praleidžia vandens garus. Tiesa, tradiciniai betoniniai blokeliai yra stipresni ir tankesni už kanapinius.

Biokuras. Gera naujiena ta, kad kanapes galima išnaudoti visapusiškai – gaminti ne tik statybines medžiagas, audinius, maisto produktus – sėklas, spausti aliejų, tačiau panaudoti ir likučius. Vienas elementariausių būtų yra panaudoti juos kurui. Savame suprantama, tai nėra naujiena – jau kuris laikas eksperimentuojama su biokuru iš žemdirbystės atliekų, tokių kaip grikių lukštai ar šiaudai, o saulėgrąžų briketai jau tapo ir oficialia rinkos preke, naudojama šalies ūkių katiluose. Tad kuo šioje srityje pasižymi kanapės?

Kaimyninėse šalyse (Lenkijoje ir Latvijoje) atliktų tyrimų duomenimis nustatyta, kad kūrenant įvairias kanapių dalis, galima pasiekti 4000 - 4490 kcal/kg kaloringumą. Palyginimui, kai kurių kitų medžiagų kaloringumas: medienos granulės 4100-4300 kcal/kg, išdžiovintos malkos (20%) - 3400 kcal/kg, akmens anglis nuo 6000 kcal/kg. Tai rodo gana pozityvų šios medžiagos potencialą. Vis dėlto kitas rodiklis, itin aktualus buitiniams vartotojams, nėra toks džiuginantis. Tai peleningumas – pelenų kiekis liekantis po kūrenimo, savotiška užuomina, kaip dažnai reikės valyti krosnį ar katilą. Latviškojo tyrimo atveju kūrenamų kanapių šiaudų pelenų kiekis siekė 4,3 %. Malkų, medienos granulių bei pjuvenų briketų peleningumas paprastai neviršija 1 %.

Šilumos izoliacija. Tai, kad namo apšiltinimui galima naudoti šiaudus, jau seniai įrodė statantys šiaudinius namus, tačiau ar įmanoma izoliacijai naudoti kanapes? Žinoma. Netgi praktiškai įrodyta, kad kanapių spaliai, supresuoti į ryšylius, gali būti lygiavertė alternatyva sienų užpildui.

Tiesa, jeigu nenorite domėtis dar naujosios "šiaudinės" statybos teorijomis, galima bandyti tai daryti tradiciškiau - įsigyti šilumos izoliacijos demblius iš kanapių pluošto. Vidutinis tokių medžiagų šilumos laidumas siekia apie 0.039 W/m·K. Privalumai – ekologiška, lengvai utilizuojama šilumos izoliacija, be to, su ja lengva dirbti net alergiškiems žmonėms.

Taip pat deklaruojama, jog kanapių pluošto izoliacija, gali gerai sugerti drėgmę (teigiama, kad net iki 20 procentų pluošto masės) ir neprarasti šiluminių savybių. Kanapių pluoštas taip pat gerai “kvėpuoja” - praleidžia vandens garus, tad itin turėtų būti itin patrauklus pasirinkimas medinių namų savininkams.

Vis dėlto tokia medžiagas kamuoja dažna ekologiškų medžiagų problema - pasirinkimo kol kas nedaug, o produktas brangus. Kanapinio pluošto izoliacijos galima įsigyti ir mūsų šalyje, tačiau kainos, palyginus su mineralinės vatos kainomis šiandien skiriasi kelis ar net keliolika kartų.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Šildymas

5 priežastys, kodėl nederėtų išjungti šildymo žiemą

Paspaudus šalčiams, imame nerimauti dėl didelių šildymo sąskaitų. Dalis žmonių žiemos mėnesiais ima galvoti, kaip tokias sąskaitas galima būtų sumažinti. Vienu iš sprendimų kartais tampa šildymo išjungimas arba oro temperatūros sumažinimas iki minimalios, pavyzdžiui, tuo metu, kai yra išvykstama žiemos atostogų. Tačiau specialistai sako, kad to daryti tikrai nederėtų. Pateikiame 5 priežastis, kodėl negalima išjungti šildymo žiemą.

Ekspertai atsako: ką reikia žinoti apie grindinį šildymą?

Grindinis šildymas – sparčiai populiarėjanti radiatorių alternatyva, kai vietoje įprastų, prie sienos tvirtinamų ir papildomą erdvę užimančių radiatorių patalpas šildo sistema įrengta po grindimis. Šis efektyvus šildymo būdas yra racionalus pasirinkimas naujai statomuose individualiuose namuose, tačiau kartu pastebimas ir jo populiarumo augimas naujai įrengiamuose butuose bei loftuose. Paklausėme ekspertų, ką reikėtų žinoti apie tokį šildymo būdą.

Ekspertai atsako: kokie yra svarbiausi pamatų apšiltinimo aspektai

Per požeminę pastato dalį yra netenkama 15–20 procentų bendros šilumos. Nors pamatų apšiltinimas nėrą toks svarbus kaip stogo ar sienų apšiltinimas, bet visgi jis yra tikrai pravartus. Apšiltinus pamatus, sienos yra apsaugomos nuo peršalimo, taip pat dėl jo nesusidaro kondensatas, o tai padeda išvengti drėgmės ir pelėsio. Paklausėme ekspertų, ką reikia žinoti apie pamatų apšiltinimą.

Ekspertai atsako – kokie yra svarbiausi stogo šiltinimo aspektai

Šiandien statomi energiškai efektyvūs pastatai yra patrauklūs dėl keleto aspektų. Bet visgi dauguma gali pritari nuomonei, kad svarbiausia tokių namų savybė – šie namai naudoja mažai energijos šildymui. Kadangi pastatų atitvarų šiltinimas tampa viena iš svarbiausių šilumos tausojimo priemonių, paklausėme ekspertų, kokie yra svarbiausi stogo šiltinimo aspektai.

Stogo šiltinimas: didžiausios ir dažniausiai pasitaikančios klaidos (10)

Stogas yra viena jautriausių namo vietų šalčiui. Tinkamai jo neapšiltinus ir neužsandarinus galima patirti didelių šilumos nuostolių. Stogo įrengimas daro didelę įtaką viso namo energijos suvartojimui, dėl netinkamai apšiltinto stogo, išnaudojamas šilumos kiekis gali siekti daugiau nei 30 procentų. Pristatome kelias, dažnai pasitaikančias stogo šiltinimo klaidas, iš kurių verta pasimokyti.

Malkų laikymo ypatybės bei būdai (5)

Efektyviam kūrenimui užtikrinti yra būtinas tinkamas malkų laikymas. Kad kūrenimui naudojamos malkos būtų visada po ranka, svarbu joms parinkti patogią, sausą ir vėdinamą laikymo vietą. Pristatome keletą praktiškų malkų laikymo patarimų.

Kūrenimas akmens anglimi: ką reikia žinoti (2)

Alternatyvių kuro rūšių, iš kurių gali rinktis individualių namų savininkai, šiandien yra itin daug. Akmens anglis – puikiai pažįstama kuro rūšis, kurios populiarumas rinkoje, dėl pačios medžiagos pliusų bei minusų, yra gan nestabilus. Taigi šioje publikacijoje plačiau aptarsime akmens anglies privalumus bei trūkumus.

Kietojo kuro, granuliniai ar dujiniai katilai: kaip išsirinkti? (4)

Jau seniai praėjo laikai, kai individualų namą buvo galima šildyti vien tik malkomis kūrenama krosnimi. Šiandien galima rinktis iš daugybės modernių šildymo šaltinių. Kieto kuro katilai, granuliniai katilai, dujų katilai – kelios populiarios šildymo priemonės, kurias plačiau aptarsime šioje publikacijoje.

Kaip saugiai naudoti dujas buityje

Nemalonu, jei dujinio šildymo katilas sugenda tada, kai jis labiausiai reikalingas – per šalčius, todėl elektros ir dujų skirstymo bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) pataria jau dabar tinkamai pasirūpinti dujiniu katilu ir paruošti šildymo sistemą žiemai. Šiuolaikinėms dujinio šildymo sistemoms specialių žinių nereikia, pakanka atlikti kelis paprastus žingsnius.

Kokias malkas geriausia rinktis? (1)

Malkos nuo senų laikų iki pat dabar yra populiari individualių namų šildymui skirta kuro rūšis. Malkų būna įvairių: ąžuolo, beržo, uosio, klevo, liepos, pušies, eglės ir t.t.. Tačiau kokias malkas rinktis geriausia?