Kaip prižiūrėti židinį, kad gaisro rizika būtų mažesnė?

 (2)
Naujausiais Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos duomenimis, per šių metų pirmąjį pusmetį Vilniaus mieste kilo 781 gaisras, žuvo 9 žmonės. Daugiau nei 6 proc. gaisrų įvyko dėl krosnių, židinių ir dūmtraukių įrengimo, bei jų eksploatavimo pažeidimo. Specialistų teigimu, jei žmonės atidžiau prižiūrėtų įrengimo darbus bei pačius židinius, daugelio nelaimių būtų galima išvengti.
Kaip prižiūrėti židinį, kad gaisro rizika būtų mažesnė?
© Shutterstock nuotr.

Keturi patarimai, padėsiantys sumažinti židinių sukeliamų gaisrų riziką:

1. Atsakingai rinkitės medžiagas statybai ir malkas. Statant židinį svarbu, kad tam naudojamos medžiagos būtų saugiausios A1 klasės. Galinei sienai už židinio, mūro ir medžio elementams bei dūmtraukiui galima naudoti akmens vatos plokštes. Židinio apdailai tinka gipso kartonas bei akmuo. Labai svarbu ir kokias malkas naudosite. Patartina rinktis lapuočių medžių malkas, nes spygliuočių, dėl sakų, degdamos yra linkusios spragsėti, o tai gali kelti pavojų šalia esantiems degiems daiktams.

2. Įkaistančius paviršius izoliuoti nuo degių medžiagų. Prie įšylančių krosnies ar židinio vietų neturėtų būti baldų ar kitų daiktų, galinčių užsiliepsnoti. Jokie daiktai neturėtų būti statomi arčiau nei 1 m atstumu, ypač prakuroms skirtos malkos, kurias žmonės dažnai padeda prie pat židinio.

3. Periodiškai valyti židinį ir kaminą. Pagal Lietuvos įstatymus, įgalioti kaminkrėčiai kas tris mėnesius turi išvalyti kaminą, jeigu židinys kūrenamas kietuoju kuru (mediena) ir į orą išmeta dujas. Periodinę techninę priežiūrą krosnių ir židinių savininkai gali atlikti patys, įsigiję specialias valymo priemones. Reguliariai valomame dūmtraukyje sumažinama suodžių užsidegimo rizika.

4. Nepalikti židinio be priežiūros. Nors šis patarimas atrodytų savaime suprantamas, nemaža dalis gaisrų įsismarkauja būtent dėl to, kad buvo per vėlai pastebėta jų pradžia. Jeigu židinys turi dureles, jų nereikėtų palikti pravirų, kol židinys dega, o atviro židinio apskritai negalima palikti be priežiūros. Esant palankioms sąlygoms, gaisras gali apimti visą namą per 10-15 min. Todėl rekomenduojama kūrenti židinį likus ne daugiau 2 valandoms iki išeinant iš namų ar einant miegoti. Ypač svarbu atminti, jog uždarius sklendę anksčiau nei visiškai sudegė kuras, dėl deguonies stygiaus susidaro nuodingos dujos – smalkės. Buvimas, o ypač miegas smalkių pilname kambaryje gali baigtis tragiškai – dėl anglies monoksido poveikio sutrinka organizmo aprūpinimas deguonimi, prasideda dusulys, pažeidžiama centrinė nervų sistema. Todėl patartina palikti atidarytą sklendę, kad dujos saugiai pasišalintų visu židinio kūrenimo laikotarpiu.

„Užtenka vos dviejų paprastų sąlygų, kad kūrenamas židinys nekeltų pavojaus: tinkamai jį įrengti ir saugiai eksploatuoti, – teigia bendrovės „Rockwool“ techninis vadovas dr. Andrius Buska. – Gal ir smagu pačiam savo namuose įrengti židinį, bet, jei nesate specialistas, vis dėlto patartina samdyti profesionalus ar bent jau su jais konsultuotis. Gaisrai gali kilti ne tik dėl iš židinio iškritusių žarijų ar malkų, bet ir dėl dūmtraukyje atsiradusių įtrūkimų, kuriuos gali aptikti tik profesionalas.“

Specialistai pataria nepiktnaudžiauti ir židinio teikiama šiluma – kūrenti jį 2-3 kartus per dieną ir ne ilgiau, kaip pusantros valandos. Net ir laikantis visų saugos taisyklių gaisro tikimybė išlieka, tad reikėtų matomoje vietoje turėti priešgaisrines priemones, kuriomis galima tuoj pat užgesinti plykstelėjusią ugnį ir neleisti jai išplisti.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Šildymas

Kas geriau – daugiau šildyti ar efektyviau šiltinti?

Kiekvienas, statydamas ar atnaujindamas savo namą, kuria strategiją, kaip pasiekti, kad gyvenimas jame būtų šiltas ir ekonomiškas.

Butas be radiatorių: ar tai įmanoma?

Grindinio šildymo sistema naujos statybos butuose Lietuvoje – anokia naujiena. Tačiau ją apipynę brangumo ar kenksmingumo mitai vis dar gajūs ir kartais žmones atbaido nuo galimybės turėti daugiau erdvės būste bei mažiau rizikuoti savo sveikata. Ekspertai tikina, jog sušilti nuo grindų, o ne iš radiatorių sklindančios šilumos galima kiekviename bute, tereikia laikytis vienintelės taisyklės – šiek tiek kilstelėti grindis.

Eksperto nuomonė, kada šiltinti savo būstą

Kiek mokėjote už savo būsto šildymą praėjusią žiemą? Ar Jūs tuo patenkinti?

Atmintinė, kaip saugiai naudoti elektrinius šildytuvus

Šaltuoju metų laiku, padaugėja gyventojų, kurie namus ima šildyti elektriniais šildymo prietaisais. Elektros ir dujų skirstymo bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) pataria, kaip saugiai naudoti šildytuvus, kad jaukios šilumos šaltinis netaptų gaisro priežastimi.

Šildymo sistemos gedimai žiemą: kokie iššūkiai laukia?

Paskutinėmis žiemos savaitėmis įsismarkavo arktiniai šalčiai – termometrų stulpeliai vietomis nukrito net iki -26 laipsnių. Pastebima, kad smarkiai šąlant orams padažnėja ir šildymo sistemų gedimai, dėl kurių net ir namuose galima pasijusti lyg lauke.

5 priežastys, kodėl nederėtų išjungti šildymo žiemą

Paspaudus šalčiams, imame nerimauti dėl didelių šildymo sąskaitų. Dalis žmonių žiemos mėnesiais ima galvoti, kaip tokias sąskaitas galima būtų sumažinti. Vienu iš sprendimų kartais tampa šildymo išjungimas arba oro temperatūros sumažinimas iki minimalios, pavyzdžiui, tuo metu, kai yra išvykstama žiemos atostogų. Tačiau specialistai sako, kad to daryti tikrai nederėtų. Pateikiame 5 priežastis, kodėl negalima išjungti šildymo žiemą.

Ekspertai atsako: ką reikia žinoti apie grindinį šildymą?

Grindinis šildymas – sparčiai populiarėjanti radiatorių alternatyva, kai vietoje įprastų, prie sienos tvirtinamų ir papildomą erdvę užimančių radiatorių patalpas šildo sistema įrengta po grindimis. Šis efektyvus šildymo būdas yra racionalus pasirinkimas naujai statomuose individualiuose namuose, tačiau kartu pastebimas ir jo populiarumo augimas naujai įrengiamuose butuose bei loftuose. Paklausėme ekspertų, ką reikėtų žinoti apie tokį šildymo būdą.

Ekspertai atsako: kokie yra svarbiausi pamatų apšiltinimo aspektai

Per požeminę pastato dalį yra netenkama 15–20 procentų bendros šilumos. Nors pamatų apšiltinimas nėrą toks svarbus kaip stogo ar sienų apšiltinimas, bet visgi jis yra tikrai pravartus. Apšiltinus pamatus, sienos yra apsaugomos nuo peršalimo, taip pat dėl jo nesusidaro kondensatas, o tai padeda išvengti drėgmės ir pelėsio. Paklausėme ekspertų, ką reikia žinoti apie pamatų apšiltinimą.

Ekspertai atsako – kokie yra svarbiausi stogo šiltinimo aspektai

Šiandien statomi energiškai efektyvūs pastatai yra patrauklūs dėl keleto aspektų. Bet visgi dauguma gali pritari nuomonei, kad svarbiausia tokių namų savybė – šie namai naudoja mažai energijos šildymui. Kadangi pastatų atitvarų šiltinimas tampa viena iš svarbiausių šilumos tausojimo priemonių, paklausėme ekspertų, kokie yra svarbiausi stogo šiltinimo aspektai.

Stogo šiltinimas: didžiausios ir dažniausiai pasitaikančios klaidos (10)

Stogas yra viena jautriausių namo vietų šalčiui. Tinkamai jo neapšiltinus ir neužsandarinus galima patirti didelių šilumos nuostolių. Stogo įrengimas daro didelę įtaką viso namo energijos suvartojimui, dėl netinkamai apšiltinto stogo, išnaudojamas šilumos kiekis gali siekti daugiau nei 30 procentų. Pristatome kelias, dažnai pasitaikančias stogo šiltinimo klaidas, iš kurių verta pasimokyti.