Kaip pasirinkti efektyviausią šilumos siurblį

Jeigu apsisprendėte įsirengti geoterminio šildymo sistemą, tikriausiai esate peržiūrėję ne vieną variantą. Galbūt pastebėjote ir tai, kad panašių parametrų šilumos siurblių kainos gali ženkliai skirtis. Tad kaip pasirinkti jums tinkamą šilumos siurblį? Apie šilumos siurblius pasakoja geoterminio šildymo ekspertai.
Kaip pasirinkti efektyviausią šilumos siurblį
© Gamintojo nuotr.

Renkantis šilumos siurblį aktualiausias kriterijus yra jo naudingumo koeficientas, vadinamas COP (angl. Coefficient Of Performance). Jis žymimas vienu skaičiumi. „Jei COP yra 4, tai reiškia, kad elektros sąnaudų ir šilumos santykis yra 1:4. Sunaudojus dalį elektros, likusi nauda, kurią sugeneruoja šilumos siurblys, yra gaunama iš aplinkos“, – paaiškina geoterminio šildymo sistemų pardavimu ir įrengimu užsiimančios UAB „Onrama“ atstovas Lukas Novickas.

Vienas populiariausių geoterminio šildymo pasirinkimų yra žemė (gruntas) – vanduo tipo šilumos siurblys. Pašnekovo teigimu, visi šilumos siurbliai žemė-vanduo veika gerai, skiriasi tik jų COP ir tarnavimo laikas. „Įsirengiant žemė-vanduo šilumos siurblį, svarbu nepataupyti pačios sistemos įrengimui. Naudingiau yra įsirengti vertikalius kolektorius – jų efektyvumas yra geresnis, be to, tai draugiškesnis pasirinkimas aplinkai. Jei gręžiniui reikės 200 metrų, tai horizontaliam kolektoriui reikės 500-600 metrų, toks plotas bus lygus šešiems arams, kurį reikės paaukoti kasinėjimui bei kolektorių klojimui. Taip pat reikėtu neužmiršti jog tose vietose, kur horizontaliai išklotas kolektorius, negalima sodinti medžių, būna problemų su veja. Tiesa, labai svarbu gręžinio tinkamas gylis – jei šioje vietoje taupysite, skirtumą teks kompensuoti didesnėmis elektros sąnaudoms“, – pataria L. Novickas.

Kitas pakankamai populiarus pasirinkimas yra oras-vanduo šilumos siurblys. Tiesa, šildymo ir energetikos projektus įgyvendinančios įmonės „Remesta“ vadovas Darius Adamonis mano, kad atsižvelgiant į Lietuvos klimatą, siurbliai oras-vanduo ar oras-oras kaip pagrindinis šilumos šaltinis nėra geriausias pasirinkimas. „Toks šilumos siurblys gali būti papildomas šilumos šaltinis prie dujinio katilo, kieto kuro katilo ar kito šilumos šaltinio. Šie šilumos siurbliai efektyviausi pereinamuoju laikotarpiu, tarkime, ruduo ar pavasaris, kai temperatūra siekia apie nulį, o šildytis reikia. Šis periodas Lietuvoje yra ilgas, tačiau verta įsirengti ir kitą šilumos šaltinį“, – teigia jis.

Šaltomis žiemos dienomis tokių siurblių efektyvumas krenta. Šilumą, kurios negali pasiimti iš aplinkos, oras-vanduo šilumos siurbliai kompensuoja elektrinių tenų pagalba, tačiau tai, atsižvelgiant į elektros kainas, nėra pigu. „Rinkoje tokių siurblių pasiūla didelė, bet dauguma jų efektyvūs iki -10 laipsnių, po to jų efektyvumas krenta ir tampa nuliniu, kas reiškia, kad jūs šildotės tik elektra. Žemėjant temperatūroms oras-vanduo arba aeroterminiu šilumos siurblių naudingumo kreivė labai smarkiai krenta. Renkantis tokį šilumos siurblį reikėtų prašyti pateikti naudingumo kreivę prie skirtingų temperatūrų kuri ir atspindės realią situaciją naudojantis šia sistema. Jei šių šildymo sistemų deklaruojamas COP yra 4, o efektyvumas iki -20°C , tai žiurint į naudingumo kreivę matome jog toks jis bus tik prie tam tikrų temperatūrų, o pasiekus -20°C jis taps 0“, -paaiškina L. Novickas.

Kaina. Kitas itin svarbus pasirinkimo kriterijus yra kaina, kadangi ji lemia skaičiuojant pačios sistemos atsiperkamumą. D. Adamonio teigimu, sistemos montuotojai gyventojui dažniausiai siurblį pasiūlo, tačiau savininkas turi teisę pats pasirinkti modelį ir gamintoją. „Jei kalbėtume apie pačios elementariausios katilinės įrengimą, siurblio kaina sudaro nuo 40 iki 55 % visos kainos. Sudėtingesnėje sistemoje atsiranda papildomos talpos, maišymo kontūrai, todėl jo kainos dalis bendroje sąmatoje mažėja“, – pasakoja pašnekovas.

Kainas lemia daug veiksnių – viena iš jų yra žinomų gamintojų investicijos į reklamą. Didieji gamintojai išlaidas už reklamą prideda prie galutinės kainos. Kilmės šalis taip pat svarbi. „Tai, kur šilumos siurblys surinktas, lemia ir kainos skirtumą. Vokiečių gamybos šilumos siurblys visada bus brangesnis už kinų gamybos šilumos siurblį. Kaina ne visada atspindi šilumos siurblio technines savybes ir patikimumą, tačiau aš kinietiškų siurblių nenaudočiau. Kai kurių tokių siurblių modelių vario vamzdeliai, kuriuose sukeliamas netgi labai aukštas slėgis, yra plonesni nei europietiškų, kompresoriai – lengvesni, vadinasi, juose yra daugiau plastiko“, – teigia D. Adamonis.

K. Novickas teigia, kad tokių siurblių bijoti nereikėtų, jeigu jų gamintojas turi savo atstovybę Lietuvoje. Tada, nors ir įsigijus pigų siurblį, gedimą galima būtų sklandžiai pašalinti atstovybėje.
Kitas siurblio kainą auginantis aspektas – jo funkcijos. Kalbant vaizdžiai, brangesni siurbliai turi daugiau „smegenų“, tačiau ne visada protingesnis siurblys yra racionalesnis pasirinkimas. „Pavyzdžiui, renkatės šilumos siurblį ir galvojate jį suderinti su saulės kolektoriais. Tokiu atveju, jis bus jungiamas per akumuliacinę arba multifunkcinę talpą ir visos elektronikos kaip ir nebeišnaudosite – naudojami papildomi valdikliai, kurie abu būdus sujungia. Todėl galite rinktis pigesnį siurblio variantą, nes iš protingesnio siurblio apčiuopiamos naudos nebus. Renkantis šilumos siurblį reikia pagalvoti kokios funkcijos Jums bus reikalingos“, – pasakoja L. Novickas.

Šilumos siurblio garsas ir katilinės dydis. Nors šilumos siurbliai, kaip ir visi šildymo šaltiniai, dažniausiai įrengiami pagalbinėse patalpose, D. Adamonis siūlo atkreipti dėmesį į dabartines namų statybos tendencijas. Neretai naujos statybos namas neturi rūsio, o tai reiškia, kad siurblio katilinė bus pirmame aukšte šalia gyvenamųjų patalpų. Tai gali turėti reikšmingą įtaką. Rinkoje egzistuoja šilumos siurbliai, dirbantys tyliau net už šiuolaikinius šaldytuvus, tačiau yra ir tokių, kurie dirba pakankamai garsiai, be to, per pastato konstrukcijas skleidžia nemalonią vibraciją.

Katilinės užimamas plotas priklauso nuo sistemos sudėtingumo, siurblio dydžio bei jo galimybių. „Kai kurių šilumos siurblių korpuse jau yra intergruotas vandens šildytuvas – boileris. Tačiau jei šildytuvas yra kaip atskiras agregatas, jį reikia kabinti kažkur šalia, atskirai, todėl reikia daugiau vietos. Mažiausiai vietos užimantis katilinės variantas, įskaitant laisvą vietą praėjimui, užimtų iki 3 kvadratinių metrų. Tokie galėtų būti riboto galingumo, nedideliems namams skirti siurbliai“, – pasakoja D. Adamonis.

Valdymas. Be abejo, modernų šilumos siurblį galima valdyti ir nuotoliniu būdu, tarkime, važiuojant namo, internetu pakelti šilumą name? L. Novickas teigia panašaus klausimo sulaukiantis labai dažnai. „Žmonės labai dažnai įsivaizduoja, kad norėdami visapusiškai valdyti namo šilumą, turi rinktis šilumos siurblį su šia funkcija. Deja, taip nėra. Šioje vietoje reikėtų atkreipti dėmesį ne į šilumos siurblio valdymą, o į kolektorių valdymą. Namuose pastatomas valdiklių blokas ir į kiekvieną patalpą eina atšaka su savu termostatu. Jis jungiasi su pagrindiniu moduliu, kuris bendrauja su internetu. Prisijungę jūs matote kiekvieno kambario temperatūrą, jūs ją galite mažinti, didinti, nustatyti intervalą, kada ji turi būti mažesnė, kada didesnė ir panašiai. Bet tai jau nebe šilumos siurblio valdymas, o namo sistemos valdymas“, – skirtumą pabrėžia pašnekovas.

Žinoma, šilumos siurblių su galimybė „bendrauti“ internetu egzistuoja, tai leidžia daryti integruoti moduliai. „Tokiu atveju galite valdyti tik šilumos siurblio darbą – jo paduodamą temperatūrą į centrinę magistralę iki jūsų kambarių, taip pat turite galimybę valdyti vandens šildymo temperatūrą. Be abejo, šilumos siurblys įspėja jus gedimo atveju“, – funkcijas vardija pašnekovas. Tokius siurblius siūlo rinkos lyderiai, tačiau jie yra ir brangiausi.

Garantija. Standartinė garantija šilumos siurbliui, kaip ir daugeliui elektronikos prietaisų yra 2 metai, tačiau priklausomai nuo pardavėjo gali siekti ir daugiau. Taip pat reikia atsižvelgti, kad nevienoda garantija gali būti taikoma dalims, tarkime, siurblio kompresoriui kai kurios įmonės suteikia 10 metų garantiją.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Šildymas

Dažna situacija: šildomame name žiemą yra neapsakomai šalta. Kodėl?

Nesandarus namas leidžia vėjais Jūsų pinigus. Pažįstama situacija?

Kas geriau – daugiau šildyti ar efektyviau šiltinti?

Kiekvienas, statydamas ar atnaujindamas savo namą, kuria strategiją, kaip pasiekti, kad gyvenimas jame būtų šiltas ir ekonomiškas.

Butas be radiatorių: ar tai įmanoma?

Grindinio šildymo sistema naujos statybos butuose Lietuvoje – anokia naujiena. Tačiau ją apipynę brangumo ar kenksmingumo mitai vis dar gajūs ir kartais žmones atbaido nuo galimybės turėti daugiau erdvės būste bei mažiau rizikuoti savo sveikata. Ekspertai tikina, jog sušilti nuo grindų, o ne iš radiatorių sklindančios šilumos galima kiekviename bute, tereikia laikytis vienintelės taisyklės – šiek tiek kilstelėti grindis.

Eksperto nuomonė, kada šiltinti savo būstą

Kiek mokėjote už savo būsto šildymą praėjusią žiemą? Ar Jūs tuo patenkinti?

Atmintinė, kaip saugiai naudoti elektrinius šildytuvus

Šaltuoju metų laiku, padaugėja gyventojų, kurie namus ima šildyti elektriniais šildymo prietaisais. Elektros ir dujų skirstymo bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) pataria, kaip saugiai naudoti šildytuvus, kad jaukios šilumos šaltinis netaptų gaisro priežastimi.

Šildymo sistemos gedimai žiemą: kokie iššūkiai laukia?

Paskutinėmis žiemos savaitėmis įsismarkavo arktiniai šalčiai – termometrų stulpeliai vietomis nukrito net iki -26 laipsnių. Pastebima, kad smarkiai šąlant orams padažnėja ir šildymo sistemų gedimai, dėl kurių net ir namuose galima pasijusti lyg lauke.

5 priežastys, kodėl nederėtų išjungti šildymo žiemą

Paspaudus šalčiams, imame nerimauti dėl didelių šildymo sąskaitų. Dalis žmonių žiemos mėnesiais ima galvoti, kaip tokias sąskaitas galima būtų sumažinti. Vienu iš sprendimų kartais tampa šildymo išjungimas arba oro temperatūros sumažinimas iki minimalios, pavyzdžiui, tuo metu, kai yra išvykstama žiemos atostogų. Tačiau specialistai sako, kad to daryti tikrai nederėtų. Pateikiame 5 priežastis, kodėl negalima išjungti šildymo žiemą.

Ekspertai atsako: ką reikia žinoti apie grindinį šildymą?

Grindinis šildymas – sparčiai populiarėjanti radiatorių alternatyva, kai vietoje įprastų, prie sienos tvirtinamų ir papildomą erdvę užimančių radiatorių patalpas šildo sistema įrengta po grindimis. Šis efektyvus šildymo būdas yra racionalus pasirinkimas naujai statomuose individualiuose namuose, tačiau kartu pastebimas ir jo populiarumo augimas naujai įrengiamuose butuose bei loftuose. Paklausėme ekspertų, ką reikėtų žinoti apie tokį šildymo būdą.

Ekspertai atsako: kokie yra svarbiausi pamatų apšiltinimo aspektai

Per požeminę pastato dalį yra netenkama 15–20 procentų bendros šilumos. Nors pamatų apšiltinimas nėrą toks svarbus kaip stogo ar sienų apšiltinimas, bet visgi jis yra tikrai pravartus. Apšiltinus pamatus, sienos yra apsaugomos nuo peršalimo, taip pat dėl jo nesusidaro kondensatas, o tai padeda išvengti drėgmės ir pelėsio. Paklausėme ekspertų, ką reikia žinoti apie pamatų apšiltinimą.

Ekspertai atsako – kokie yra svarbiausi stogo šiltinimo aspektai

Šiandien statomi energiškai efektyvūs pastatai yra patrauklūs dėl keleto aspektų. Bet visgi dauguma gali pritari nuomonei, kad svarbiausia tokių namų savybė – šie namai naudoja mažai energijos šildymui. Kadangi pastatų atitvarų šiltinimas tampa viena iš svarbiausių šilumos tausojimo priemonių, paklausėme ekspertų, kokie yra svarbiausi stogo šiltinimo aspektai.