Kaip neapsigauti šiltinant namą

 (8)
Oro tarpas namo sienose – tai namą supantis “kaminas”, per kurį išeina didelė dalis mums brangios šilumos. Jau nemažai namų savininkų suprato, kur nubyra pinigėliai, ir ėmėsi visokiais būdais naikinti šį oro tarpą. Tačiau ši problema tampa ganėtinai sudėtinga, kai namas jau pastatytas arba kai norime pigiai susitvarkyti būstą…
Kaip neapsigauti šiltinant namą
© Shutterstock nuotr.

Prisiminkime kelis reikalavimus, jei norime oro tarpą kuo nors užpildyti. Pirmiausia:

- užpildanti medžiaga turi maksimaliai sustabdyti oro judėjimą (cirkuliavimą) sienoje, nes tik stovintis oras gali patikimai saugoti šilumą;
- siena privalo kvėpuoti, todėl užpildančios medžiagos turi būti pralaidžios garams;
- medžiaga turi minimaliai sugerti vandenį ir būti izoliatorius, t.y. neleisti vandeniui patekti į vidinę pusę;
- medžiaga neturi susislūgti, ji turi būti ilgaamžė.

Šiuo metu Lietuvoje firmos siūlo įvairius oro tarpo užpildymo būdus. Jie skiriasi naudojamomis medžiagomis, technologija, kainomis. Kaip eiliniam namo savininkui geriau susiorientuoti šioje įvairovėje, pasirinkti optimaliausią šiltinimo variantą? Atmintina, kad šiuo atveju klaidų ištaisyti beveik neįmanoma, nebent tik išardyti sieną ir pašalinti savo klaidų liekanas…
Plačiai taikomi du oro tarpo sienose užpildymo būdai – biriomis medžiagomis ir termoputa.
Birios medžiagos – senas tradicinis būdas. Tačiau jį galima naudoti tik masyviose sienose, ir tai gaunamas tik dalinis apšiltinimo efektas, nes:

-oras tarpe juda kiek lėčiau, tačiau vis tiek jis cirkuliuoja tarp birių užpildo dalelių;
- į oro tarpą neįmanoma įterpti garo izoliacijos;
- birios medžiagos po kurio laiko susislūgsta ir viršutinėje dalyje atsiranda žymus tarpas;
- pažeidžiamas fasado vaizdas, nes norint užpildyti oro tarpą sienose reikia padaryti dideles kiaurymes ir kt.

Pažangesnis būdas – užpildyti sienų oro tarpus termoputomis. Jos besiplėsdamos tinkamai užsandarina oro tarpą ir tenkina aukščiau išdėstytus reikalavimus.

Tačiau tikslinga rimtai įvertinti tokius dalykus:

-žema šiltinimo kaina. Daugelis sandorių prasideda nuo klausimo – kiek tai kainuoja? Beveik visos firmos skelbia įpūstos termoputos kubinio metro kainą. Kiekvienas renkasi žemesnę, tačiau čia slypi ir pavojai: vėliau firmos dažnai priskaičiuoja daug didesnį jų sunaudojimą, nei realiai to reikia sienai šiltinti. Suprantama, iš anksto sunku labai tiksliai nustatyti oro tarpo tūrį bet šis netikslumas gali sudaryti ne daugiau kaip 20 procentų. Taigi nerealiai žema kaina gali atskleisti ir prastą medžiagos sunaudojimą, ribotą atsakomybę už atliktų darbų kokybę. Ir tai tikrai nebus sutaupyti pinigai…

- reikalaukite Lietuvoje išduotų kokybės sertifikatų, kuriuose nurodytos termoputos savybės (pvz., vandens garų nesugeriamumas, pralaidumas, šilumos laidumo koeficientas, tūrio masė ir kt.). Užsienietiški dokumentai tik deklaruoja, kokias savybes turi turėti termoputos, tačiau tai nereiškia, kad visi rangovai Lietuvoje sugeba ją tokią pagaminti;

- reikalaukite garantinių sertifikatų, kur būtų pažymėta firmų atsakomybės už termoputų ilgaamžiškumą (iki 35 metų). Rimtos firmos drąsiai Jums įteikia tokius dokumentus, nes jos garantuoja atliktų darbų kokybę. Sertifikate nurodoma, kas, už ką ir kiek laiko atsako, taip pat yra rangovo pavadinimas, antspaudas, vadovo parašas, data. Jei firma vengia raštiškos atsakomybės, pagalvokite, ar verta rizikuoti.

- pasidomėkite medžiagos ekologiškumu. Tai garantuoja Valstybinės visuomenės sveikatos centro higieninės ekspertizės protokolas, kuris leidžia naudoti termoputas šiltinant gyvenamųjų namų sienų oro tarpus, taip pat nurodo firmas ir konkrečias medžiagas. Taigi šitiek Jums reikia sužinoti. Ir netikėkite pigia reklama! Geriau jau iš anksto pavasarį peržiūrėkite firmų dokumentus ir nepirkite pigios „katės maiše”, nes dažniausiai vėliau teks brangiai sumokėti už savo klaidas.

Statybajums.lt
Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Šildymas

Dažna situacija: šildomame name žiemą yra neapsakomai šalta. Kodėl?

Nesandarus namas leidžia vėjais Jūsų pinigus. Pažįstama situacija?

Kas geriau – daugiau šildyti ar efektyviau šiltinti?

Kiekvienas, statydamas ar atnaujindamas savo namą, kuria strategiją, kaip pasiekti, kad gyvenimas jame būtų šiltas ir ekonomiškas.

Butas be radiatorių: ar tai įmanoma?

Grindinio šildymo sistema naujos statybos butuose Lietuvoje – anokia naujiena. Tačiau ją apipynę brangumo ar kenksmingumo mitai vis dar gajūs ir kartais žmones atbaido nuo galimybės turėti daugiau erdvės būste bei mažiau rizikuoti savo sveikata. Ekspertai tikina, jog sušilti nuo grindų, o ne iš radiatorių sklindančios šilumos galima kiekviename bute, tereikia laikytis vienintelės taisyklės – šiek tiek kilstelėti grindis.

Eksperto nuomonė, kada šiltinti savo būstą

Kiek mokėjote už savo būsto šildymą praėjusią žiemą? Ar Jūs tuo patenkinti?

Atmintinė, kaip saugiai naudoti elektrinius šildytuvus

Šaltuoju metų laiku, padaugėja gyventojų, kurie namus ima šildyti elektriniais šildymo prietaisais. Elektros ir dujų skirstymo bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) pataria, kaip saugiai naudoti šildytuvus, kad jaukios šilumos šaltinis netaptų gaisro priežastimi.

Šildymo sistemos gedimai žiemą: kokie iššūkiai laukia?

Paskutinėmis žiemos savaitėmis įsismarkavo arktiniai šalčiai – termometrų stulpeliai vietomis nukrito net iki -26 laipsnių. Pastebima, kad smarkiai šąlant orams padažnėja ir šildymo sistemų gedimai, dėl kurių net ir namuose galima pasijusti lyg lauke.

5 priežastys, kodėl nederėtų išjungti šildymo žiemą

Paspaudus šalčiams, imame nerimauti dėl didelių šildymo sąskaitų. Dalis žmonių žiemos mėnesiais ima galvoti, kaip tokias sąskaitas galima būtų sumažinti. Vienu iš sprendimų kartais tampa šildymo išjungimas arba oro temperatūros sumažinimas iki minimalios, pavyzdžiui, tuo metu, kai yra išvykstama žiemos atostogų. Tačiau specialistai sako, kad to daryti tikrai nederėtų. Pateikiame 5 priežastis, kodėl negalima išjungti šildymo žiemą.

Ekspertai atsako: ką reikia žinoti apie grindinį šildymą?

Grindinis šildymas – sparčiai populiarėjanti radiatorių alternatyva, kai vietoje įprastų, prie sienos tvirtinamų ir papildomą erdvę užimančių radiatorių patalpas šildo sistema įrengta po grindimis. Šis efektyvus šildymo būdas yra racionalus pasirinkimas naujai statomuose individualiuose namuose, tačiau kartu pastebimas ir jo populiarumo augimas naujai įrengiamuose butuose bei loftuose. Paklausėme ekspertų, ką reikėtų žinoti apie tokį šildymo būdą.

Ekspertai atsako: kokie yra svarbiausi pamatų apšiltinimo aspektai

Per požeminę pastato dalį yra netenkama 15–20 procentų bendros šilumos. Nors pamatų apšiltinimas nėrą toks svarbus kaip stogo ar sienų apšiltinimas, bet visgi jis yra tikrai pravartus. Apšiltinus pamatus, sienos yra apsaugomos nuo peršalimo, taip pat dėl jo nesusidaro kondensatas, o tai padeda išvengti drėgmės ir pelėsio. Paklausėme ekspertų, ką reikia žinoti apie pamatų apšiltinimą.

Ekspertai atsako – kokie yra svarbiausi stogo šiltinimo aspektai

Šiandien statomi energiškai efektyvūs pastatai yra patrauklūs dėl keleto aspektų. Bet visgi dauguma gali pritari nuomonei, kad svarbiausia tokių namų savybė – šie namai naudoja mažai energijos šildymui. Kadangi pastatų atitvarų šiltinimas tampa viena iš svarbiausių šilumos tausojimo priemonių, paklausėme ekspertų, kokie yra svarbiausi stogo šiltinimo aspektai.