Kaip greitai sušildyti vasarnamį: 3 svarbios sąlygos

 (6)
Sodyboje norisi laiką leisti ne tik vasarą, bet ir žiemą. O ką daryti, jeigu statydami vasarnamį, negalvojote jame leisti laiko žiemą?
Kaip greitai sušildyti vasarnamį: 3 svarbios sąlygos
© Shutterstock nuotr.

Vasarnamis ir gyvenamasis namas skiriasi

Pirmiausia turėkite omenyje, kad namo, kuriame gyvenate, ir namelio, į kurį atvykstama trumpam, apšildymas skiriasi.

Jei name gyvenate, labai svarbu, kad namo sienos, akumuliuojančios šilumą iš veikiančių šildymo sistemų, kuo mažau atvėstų iš išorės. Žinoma, todėl svarbus sienų storis, bet ne mažiau svarbu apsaugoti sienas nuo vėsos iš išorės. Yra daug tokio apšildymo variantų, galima išsirinkti tinkamiausią finansiškai ir labiausiai patinkantį.

Jeigu namas didžiąją žiemos dalį nešildomas, jo sienos įšąla, tad trumpas šildymas ne tik bus mažai efektyvus, bet gali ir stipriai pakenkti namui – dažnas medžiagų išsiplėtimas ir susitraukimas kaitaliojantis aukštoms ir žemoms temperatūroms kenkia.

Tinkama šilumos izoliacija

Antra sąlyga: jeigu atvykstate į vasarnamį tik savaitgaliais ir negalite šildyti sienų, būtina šilumos izoliacija namo viduje. Būtent viduje. Tada šiluma, kurią suteikia įvairūs šildymo prietaisai, nesusinaudos sienų šildymui – ji laikysis namo viduje, o įšalusios namo sienos neatvėsins oro patalpoje, kurį norite sušildyti.

Palei sieną viduje daromas karkasas ir klojama porėta šilumos izoliacija. Tai gali būti mineralinė vata ar kita medžiaga. Pastato viduje ant šilumos izoliacinės medžiagos būtinai klojama garo izoliacinė plėvelė. To reikia, kad garai nepersigertų į šilumos izoliacinę medžiagą, kuri nuo drėgmės praranda naudingąsias ypatybes. Netinkamai įrengtas mineralinės vatos sluoksnis gali taip pridrėkti, kad nuo svorio nusmunka žemyn ir sienų dalis lieka neapšiltinta. Taigi labai svarbu apsaugoti šilumos izoliacinę medžiagą nuo garų iš patalpų, ypač jei namo sienos yra iš medžiagos, kuri prastai kvėpuoja. Tarp garų izoliacinės medžiagos ir galutinės vidinės apdailos reikia padaryti nedidelį tarpą.

Vasarnamio šildymas

Trečia sąlyga – pasirinkti apšildymo būdą. Apšiltinti namelį galima įvairiai, tačiau populiariausi būdai lieka pastatyti krosnelę, sumūryti krosnį arba rinktis židinį. Jei namelis nedidelis, patalpose gali pakakti ir krosnelės, kadangi židinys yra brangesnis ir prabangesnis pasirinkimas. Kitas pakankamai pigus ir populiarus būdas yra naudoti elektrinius šildytuvus, kuris taip pat efektyviausias jeigu namas nėra didelis, o jūs viešite neilgai. Tokį prietaisą galite atsivežti ir išsivežti - tai aktualu, kadangi žiemos metu suintensyvėja ilgapirščių veikla.

Patarimas

Prieš pradedant šildyti įšalusį namą, esant bet kokiai temperatūrai reikia atidaryti langus ir mažiausiai 5 min. padaryti skersvėjį ir tik paskui šildyti patalpas. Tokiu metodu kambariai įšyla greičiau.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Šildymas

5 priežastys, kodėl nederėtų išjungti šildymo žiemą

Paspaudus šalčiams, imame nerimauti dėl didelių šildymo sąskaitų. Dalis žmonių žiemos mėnesiais ima galvoti, kaip tokias sąskaitas galima būtų sumažinti. Vienu iš sprendimų kartais tampa šildymo išjungimas arba oro temperatūros sumažinimas iki minimalios, pavyzdžiui, tuo metu, kai yra išvykstama žiemos atostogų. Tačiau specialistai sako, kad to daryti tikrai nederėtų. Pateikiame 5 priežastis, kodėl negalima išjungti šildymo žiemą.

Ekspertai atsako: ką reikia žinoti apie grindinį šildymą?

Grindinis šildymas – sparčiai populiarėjanti radiatorių alternatyva, kai vietoje įprastų, prie sienos tvirtinamų ir papildomą erdvę užimančių radiatorių patalpas šildo sistema įrengta po grindimis. Šis efektyvus šildymo būdas yra racionalus pasirinkimas naujai statomuose individualiuose namuose, tačiau kartu pastebimas ir jo populiarumo augimas naujai įrengiamuose butuose bei loftuose. Paklausėme ekspertų, ką reikėtų žinoti apie tokį šildymo būdą.

Ekspertai atsako: kokie yra svarbiausi pamatų apšiltinimo aspektai

Per požeminę pastato dalį yra netenkama 15–20 procentų bendros šilumos. Nors pamatų apšiltinimas nėrą toks svarbus kaip stogo ar sienų apšiltinimas, bet visgi jis yra tikrai pravartus. Apšiltinus pamatus, sienos yra apsaugomos nuo peršalimo, taip pat dėl jo nesusidaro kondensatas, o tai padeda išvengti drėgmės ir pelėsio. Paklausėme ekspertų, ką reikia žinoti apie pamatų apšiltinimą.

Ekspertai atsako – kokie yra svarbiausi stogo šiltinimo aspektai

Šiandien statomi energiškai efektyvūs pastatai yra patrauklūs dėl keleto aspektų. Bet visgi dauguma gali pritari nuomonei, kad svarbiausia tokių namų savybė – šie namai naudoja mažai energijos šildymui. Kadangi pastatų atitvarų šiltinimas tampa viena iš svarbiausių šilumos tausojimo priemonių, paklausėme ekspertų, kokie yra svarbiausi stogo šiltinimo aspektai.

Stogo šiltinimas: didžiausios ir dažniausiai pasitaikančios klaidos (10)

Stogas yra viena jautriausių namo vietų šalčiui. Tinkamai jo neapšiltinus ir neužsandarinus galima patirti didelių šilumos nuostolių. Stogo įrengimas daro didelę įtaką viso namo energijos suvartojimui, dėl netinkamai apšiltinto stogo, išnaudojamas šilumos kiekis gali siekti daugiau nei 30 procentų. Pristatome kelias, dažnai pasitaikančias stogo šiltinimo klaidas, iš kurių verta pasimokyti.

Malkų laikymo ypatybės bei būdai (5)

Efektyviam kūrenimui užtikrinti yra būtinas tinkamas malkų laikymas. Kad kūrenimui naudojamos malkos būtų visada po ranka, svarbu joms parinkti patogią, sausą ir vėdinamą laikymo vietą. Pristatome keletą praktiškų malkų laikymo patarimų.

Kūrenimas akmens anglimi: ką reikia žinoti (2)

Alternatyvių kuro rūšių, iš kurių gali rinktis individualių namų savininkai, šiandien yra itin daug. Akmens anglis – puikiai pažįstama kuro rūšis, kurios populiarumas rinkoje, dėl pačios medžiagos pliusų bei minusų, yra gan nestabilus. Taigi šioje publikacijoje plačiau aptarsime akmens anglies privalumus bei trūkumus.

Kietojo kuro, granuliniai ar dujiniai katilai: kaip išsirinkti? (4)

Jau seniai praėjo laikai, kai individualų namą buvo galima šildyti vien tik malkomis kūrenama krosnimi. Šiandien galima rinktis iš daugybės modernių šildymo šaltinių. Kieto kuro katilai, granuliniai katilai, dujų katilai – kelios populiarios šildymo priemonės, kurias plačiau aptarsime šioje publikacijoje.

Kaip saugiai naudoti dujas buityje

Nemalonu, jei dujinio šildymo katilas sugenda tada, kai jis labiausiai reikalingas – per šalčius, todėl elektros ir dujų skirstymo bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) pataria jau dabar tinkamai pasirūpinti dujiniu katilu ir paruošti šildymo sistemą žiemai. Šiuolaikinėms dujinio šildymo sistemoms specialių žinių nereikia, pakanka atlikti kelis paprastus žingsnius.

Kokias malkas geriausia rinktis? (1)

Malkos nuo senų laikų iki pat dabar yra populiari individualių namų šildymui skirta kuro rūšis. Malkų būna įvairių: ąžuolo, beržo, uosio, klevo, liepos, pušies, eglės ir t.t.. Tačiau kokias malkas rinktis geriausia?