Lauke jau šaltoka, todėl klausimas kaip minimaliomis (pinigų, laiko ir jėgų) sąnaudomis sumažinti šilumos nuostolius mediniame name yra aktualus. Šiuo atveju kalbėsime būtent apie medinius namus. Iš kitų medžiagų pastatytiems namams gali prireikti kitokių sprendimų, nors esminiai principai išlieka tie patys.
Keliai, kuriais šiluma palieka mūsų namus
Gyvenamajame būste galima įrengti bet kokią, net ir pačią šiuolaikiškiausią šildymo sistemą, tačiau ji nebus veiksminga, jeigu šiluma keliaus į lauką. Apšiltinimas ir yra tokių šilumos nutekėjimų likvidavimas. Todėl prieš pereidami prie darbų, turime suprasti, kur ieškoti problemos.
Skaičiai, kuriuos įvardija specialistai, gali (priklausomai nuo šaltinio) šiek tiek skirtis, tačiau apskritai yra maždaug tokie
langams ir durims tenka 25 procentai (kai kuriais duomenimis – iki 30 procentų) šilumos nuostolių;
10-15 procentų šilumos nuostolių tenka luboms;
mažiausiai 15 procentų – grindims;
35-45 procentus šilumos netenkame per sienas.
Jeigu norime, kad būtų šilta, turime nuosekliai išanalizuoti visas silpniausias savo namo vietas, išsiaiškinti šilumos nutekėjimą ir jo išvengti. Lengva ir paprasta? Jeigu šį klausimą spręsime naudodami šiuolaikines technologijas ir medžiagas, name greičiausiai bus gerokai šilčiau ir jaukiau, tačiau suma, kurią tektų į tai investuoti, siektų tūkstančius. Šį kartą rinkimės paprastesnį variantą ir pamėginkime išsiversti su visiškai kukliu biudžetu.
Langai
Tie, kurių mediniuose namuose įstatyti plastikiniai langai su stiklo paketais, šį skyrelį gali drąsiai praleisti – šį kartą kalbėsime apie senus medinius langus. Nemažoje dalyje sodo namelių vis dar įrengti būtent tokie langai. Tad ką daryti?
Galima pakeisti stiklą į storesnį, o gal net į stiklo paketą. Galima padaryti langines, kurios apsaugos nuo vėjo ir sumažins šilumos nuostolius (suprantama, tokiu atveju langines reiks laikyti uždarytas). Vis dėlto, abu šie sprendimai reikalauja nemažai pastangų, laiko ir finansinių sąnaudų.
Tačiau jei nieko nieko nekeičiame, o apšiltinsime tai, kas jau yra?
Specialiu hermetiku ar glaistu ištepkite tas vietas, kur stiklas tvirtinasi prie lango rėmo. Jeigu reikia, pakeiskite stiklo rėminimo juostelę. Jeigu lauke temperatūra dar nekrito žemiau nulio, per visą rėmų perimetrą klijuojame specialią šiltinimo juostą. Jeigu klijuosite esant žemai temperatūrai, juosta ant lango rėmo nesilaikys arba laikysis labai prastai.
Užkamšome visus plyšius rėmuose, tam galima panaudoti vatą, porolono atraižas, laikraščius ir panašias medžiagas. Visa tai iš viršaus apklijuojame popieriaus juostomis. Jeigu langų rėmai dvigubi, apačioje tarp jų galima padėti vatą ar bet kokią kitą apšildančią medžiagą, susukus ją į tvarkingą ruloną. Jeigu viskas padaryta kruopščiai ir kokybiškai, o langų rėmai nėra pernelyg seni, aukščiau išvardintų priemonių turėtų pakakti.
Durys
Apšiltinti vertėtų ir išorės duris, ir kambarius skiriančias duris, ypač jeigu jos veda į šaltas pagalbines patalpas ar prieškambarį. Pagrindinis mūsų uždavinys – likviduoti plyšius, kurie anksčiau ar vėliau atsiranda tarp durų ir durų rėmo.
Jeigu pučia pro durų apačią, pritvirtinkite iš apačios specialų sandarinimo šepetėlį (jį galima nusipirkti arba bandyti pasigaminti iš storos gumos ar kitų po ranka pasitaikiusių medžiagų).
Lubos
Stogo apšiltinimas prasmingas tuo atveju, jeigu antras aukštas (mansarda) yra gyvenamos patalpos. Jeigu tai tiesiog palėpė, visą dėmesį reiktų sutelkti į lubų (perdangų) apšiltinimą. Šiltas oras yra lengvesnis už šaltą, todėl jis kyla į viršų. Ir patenka į atmosferą per plyšius lubose, jeigu tokie yra. Lubos, kurios neleidžia šilumai „pabėgti“ iš namų – vienas iš svarbiausių gero apšiltinimo metodų.
Greičiausiai ekonomiškiausias ir paprasčiausias variantas yra putplastis. Jis tiks, jeigu reikia apšiltinti greitai ir visiškai nebrangiai (tiesa, taupyti medžiagos kokybės sąskaita ir rinktis mažiausio tankio putplasčio nepatartina). Tačiau jeigu norite kokybiškesnio apšiltinimo, rinkitės putplasčio plokštes su frezuotu kraštu – jos puikiai susijungia. Įprasto tiesaus plokščių krašto niekada taip nesujungsite, tarp jų vistiek liks tarpai, kurie sėdant medinėms nešančiosioms konstrukcijoms gali dar labiau padidėti. Na, o per šiuos plyšius, savaime suprantama, išeina brangiai kainuojanti šiluma.
Ar yra alternatyva? Jeigu biudžetas labai ribotas, ko gero, ne. Užpylimas žemėmis, kuris buvo naudojamas senovėje, dabar praktiškai pamirštas.
Grindys
Šaltos grindys – daugumos medinių namų problema. Šiandien egzistuoja daugybė efektyvių šios problemos sprendimo būdų, tačiau šiame tekste kalbame apie paprasčiausius ir pigiausius variantus. Tad ką gi galima padaryti?
Iš tiesų paprasčiausiu būdu gali tapti kilimai ir kilimėliai. Jie be dekoratyvinės funkcijos atlieka ir išskirtinai praktinę – tai papildomas apšiltinimas. Taigi, jeigu turite kilimų ar kilimėlių, tieskite juos ant grindų.
Sienos
Blogoji žinia yra ta, kad apšiltinti medines sienas greitai, paprastai ir pigiai greičiausiai neišeis. Jeigu norite, kad namas tarnautų ilgai, reikia daryti kokybišką apšiltinimą iš išorės. Deja, nuo kitų statybų atlikusių medžiagų ar priemonių šiuo atveju nepakaks.
Be to, labai daug priklauso nuo statyboms naudotų medžiagų ir technologijų. Namas statytas iš tašų ar rąstų? Koks storis (diametras)? Tašai paprasti, klijuoti ar profiliuoti? Rąstai paprasti ar apvalūs? Kiekvienu atveju – savi niuansai. Beje, yra klausimų, kuriuos reikėtų apsvarstyti dar projektavimo etape, nes vėliau pašalinti problemas bus sudėtingiau ir brangiau.
