Kaip greitai, paprastai ir nebrangiai apšiltinti sodo namą

 (44)
Apie tai, kaip apšiltinti namą, šiandien parašyta daugybė straipsnių. Bet kurioje statybinių prekių parduotuvėje jums papasakos, ką tam reikia nusipirkti, o bet kuri statybų bendrovė pasiūlys šiuolaikines užmiesčio namo ar sodo namelio apšiltinimo technologijas. Tačiau visa tai kainuoja nepigiai. O ką daryti tuo atveju, jeigu biudžetas yra ribotas, bet šalti vasarnamyje vis tiek nesinori? Apšiltinti, pasitelkiant po ranka pasitaikiusias medžiagas, patirtį ir išradingumą.
Kaip greitai, paprastai ir nebrangiai apšiltinti sodo namą
© Shutterstock nuotr.

Lauke jau šaltoka, todėl klausimas kaip minimaliomis (pinigų, laiko ir jėgų) sąnaudomis sumažinti šilumos nuostolius mediniame name yra aktualus. Šiuo atveju kalbėsime būtent apie medinius namus. Iš kitų medžiagų pastatytiems namams gali prireikti kitokių sprendimų, nors esminiai principai išlieka tie patys.

Keliai, kuriais šiluma palieka mūsų namus

Gyvenamajame būste galima įrengti bet kokią, net ir pačią šiuolaikiškiausią šildymo sistemą, tačiau ji nebus veiksminga, jeigu šiluma keliaus į lauką. Apšiltinimas ir yra tokių šilumos nutekėjimų likvidavimas. Todėl prieš pereidami prie darbų, turime suprasti, kur ieškoti problemos.
Skaičiai, kuriuos įvardija specialistai, gali (priklausomai nuo šaltinio) šiek tiek skirtis, tačiau apskritai yra maždaug tokie

langams ir durims tenka 25 procentai (kai kuriais duomenimis – iki 30 procentų) šilumos nuostolių;
10-15 procentų šilumos nuostolių tenka luboms;
mažiausiai 15 procentų – grindims;
35-45 procentus šilumos netenkame per sienas.

Jeigu norime, kad būtų šilta, turime nuosekliai išanalizuoti visas silpniausias savo namo vietas, išsiaiškinti šilumos nutekėjimą ir jo išvengti. Lengva ir paprasta? Jeigu šį klausimą spręsime naudodami šiuolaikines technologijas ir medžiagas, name greičiausiai bus gerokai šilčiau ir jaukiau, tačiau suma, kurią tektų į tai investuoti, siektų tūkstančius. Šį kartą rinkimės paprastesnį variantą ir pamėginkime išsiversti su visiškai kukliu biudžetu.

Langai

Tie, kurių mediniuose namuose įstatyti plastikiniai langai su stiklo paketais, šį skyrelį gali drąsiai praleisti – šį kartą kalbėsime apie senus medinius langus. Nemažoje dalyje sodo namelių vis dar įrengti būtent tokie langai. Tad ką daryti?

Galima pakeisti stiklą į storesnį, o gal net į stiklo paketą. Galima padaryti langines, kurios apsaugos nuo vėjo ir sumažins šilumos nuostolius (suprantama, tokiu atveju langines reiks laikyti uždarytas). Vis dėlto, abu šie sprendimai reikalauja nemažai pastangų, laiko ir finansinių sąnaudų.

Tačiau jei nieko nieko nekeičiame, o apšiltinsime tai, kas jau yra?

Specialiu hermetiku ar glaistu ištepkite tas vietas, kur stiklas tvirtinasi prie lango rėmo. Jeigu reikia, pakeiskite stiklo rėminimo juostelę. Jeigu lauke temperatūra dar nekrito žemiau nulio, per visą rėmų perimetrą klijuojame specialią šiltinimo juostą. Jeigu klijuosite esant žemai temperatūrai, juosta ant lango rėmo nesilaikys arba laikysis labai prastai.

Užkamšome visus plyšius rėmuose, tam galima panaudoti vatą, porolono atraižas, laikraščius ir panašias medžiagas. Visa tai iš viršaus apklijuojame popieriaus juostomis. Jeigu langų rėmai dvigubi, apačioje tarp jų galima padėti vatą ar bet kokią kitą apšildančią medžiagą, susukus ją į tvarkingą ruloną. Jeigu viskas padaryta kruopščiai ir kokybiškai, o langų rėmai nėra pernelyg seni, aukščiau išvardintų priemonių turėtų pakakti.

Durys

Apšiltinti vertėtų ir išorės duris, ir kambarius skiriančias duris, ypač jeigu jos veda į šaltas pagalbines patalpas ar prieškambarį. Pagrindinis mūsų uždavinys – likviduoti plyšius, kurie anksčiau ar vėliau atsiranda tarp durų ir durų rėmo.

Jeigu pučia pro durų apačią, pritvirtinkite iš apačios specialų sandarinimo šepetėlį (jį galima nusipirkti arba bandyti pasigaminti iš storos gumos ar kitų po ranka pasitaikiusių medžiagų).

Lubos

Stogo apšiltinimas prasmingas tuo atveju, jeigu antras aukštas (mansarda) yra gyvenamos patalpos. Jeigu tai tiesiog palėpė, visą dėmesį reiktų sutelkti į lubų (perdangų) apšiltinimą. Šiltas oras yra lengvesnis už šaltą, todėl jis kyla į viršų. Ir patenka į atmosferą per plyšius lubose, jeigu tokie yra. Lubos, kurios neleidžia šilumai „pabėgti“ iš namų – vienas iš svarbiausių gero apšiltinimo metodų.

Greičiausiai ekonomiškiausias ir paprasčiausias variantas yra putplastis. Jis tiks, jeigu reikia apšiltinti greitai ir visiškai nebrangiai (tiesa, taupyti medžiagos kokybės sąskaita ir rinktis mažiausio tankio putplasčio nepatartina). Tačiau jeigu norite kokybiškesnio apšiltinimo, rinkitės putplasčio plokštes su frezuotu kraštu – jos puikiai susijungia. Įprasto tiesaus plokščių krašto niekada taip nesujungsite, tarp jų vistiek liks tarpai, kurie sėdant medinėms nešančiosioms konstrukcijoms gali dar labiau padidėti. Na, o per šiuos plyšius, savaime suprantama, išeina brangiai kainuojanti šiluma.

Ar yra alternatyva? Jeigu biudžetas labai ribotas, ko gero, ne. Užpylimas žemėmis, kuris buvo naudojamas senovėje, dabar praktiškai pamirštas.

Grindys

Šaltos grindys – daugumos medinių namų problema. Šiandien egzistuoja daugybė efektyvių šios problemos sprendimo būdų, tačiau šiame tekste kalbame apie paprasčiausius ir pigiausius variantus. Tad ką gi galima padaryti?

Iš tiesų paprasčiausiu būdu gali tapti kilimai ir kilimėliai. Jie be dekoratyvinės funkcijos atlieka ir išskirtinai praktinę – tai papildomas apšiltinimas. Taigi, jeigu turite kilimų ar kilimėlių, tieskite juos ant grindų.

Sienos

Blogoji žinia yra ta, kad apšiltinti medines sienas greitai, paprastai ir pigiai greičiausiai neišeis. Jeigu norite, kad namas tarnautų ilgai, reikia daryti kokybišką apšiltinimą iš išorės. Deja, nuo kitų statybų atlikusių medžiagų ar priemonių šiuo atveju nepakaks.

Be to, labai daug priklauso nuo statyboms naudotų medžiagų ir technologijų. Namas statytas iš tašų ar rąstų? Koks storis (diametras)? Tašai paprasti, klijuoti ar profiliuoti? Rąstai paprasti ar apvalūs? Kiekvienu atveju – savi niuansai. Beje, yra klausimų, kuriuos reikėtų apsvarstyti dar projektavimo etape, nes vėliau pašalinti problemas bus sudėtingiau ir brangiau.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Šildymas

Kas geriau – daugiau šildyti ar efektyviau šiltinti?

Kiekvienas, statydamas ar atnaujindamas savo namą, kuria strategiją, kaip pasiekti, kad gyvenimas jame būtų šiltas ir ekonomiškas.

Butas be radiatorių: ar tai įmanoma?

Grindinio šildymo sistema naujos statybos butuose Lietuvoje – anokia naujiena. Tačiau ją apipynę brangumo ar kenksmingumo mitai vis dar gajūs ir kartais žmones atbaido nuo galimybės turėti daugiau erdvės būste bei mažiau rizikuoti savo sveikata. Ekspertai tikina, jog sušilti nuo grindų, o ne iš radiatorių sklindančios šilumos galima kiekviename bute, tereikia laikytis vienintelės taisyklės – šiek tiek kilstelėti grindis.

Eksperto nuomonė, kada šiltinti savo būstą

Kiek mokėjote už savo būsto šildymą praėjusią žiemą? Ar Jūs tuo patenkinti?

Atmintinė, kaip saugiai naudoti elektrinius šildytuvus

Šaltuoju metų laiku, padaugėja gyventojų, kurie namus ima šildyti elektriniais šildymo prietaisais. Elektros ir dujų skirstymo bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) pataria, kaip saugiai naudoti šildytuvus, kad jaukios šilumos šaltinis netaptų gaisro priežastimi.

Šildymo sistemos gedimai žiemą: kokie iššūkiai laukia?

Paskutinėmis žiemos savaitėmis įsismarkavo arktiniai šalčiai – termometrų stulpeliai vietomis nukrito net iki -26 laipsnių. Pastebima, kad smarkiai šąlant orams padažnėja ir šildymo sistemų gedimai, dėl kurių net ir namuose galima pasijusti lyg lauke.

5 priežastys, kodėl nederėtų išjungti šildymo žiemą

Paspaudus šalčiams, imame nerimauti dėl didelių šildymo sąskaitų. Dalis žmonių žiemos mėnesiais ima galvoti, kaip tokias sąskaitas galima būtų sumažinti. Vienu iš sprendimų kartais tampa šildymo išjungimas arba oro temperatūros sumažinimas iki minimalios, pavyzdžiui, tuo metu, kai yra išvykstama žiemos atostogų. Tačiau specialistai sako, kad to daryti tikrai nederėtų. Pateikiame 5 priežastis, kodėl negalima išjungti šildymo žiemą.

Ekspertai atsako: ką reikia žinoti apie grindinį šildymą?

Grindinis šildymas – sparčiai populiarėjanti radiatorių alternatyva, kai vietoje įprastų, prie sienos tvirtinamų ir papildomą erdvę užimančių radiatorių patalpas šildo sistema įrengta po grindimis. Šis efektyvus šildymo būdas yra racionalus pasirinkimas naujai statomuose individualiuose namuose, tačiau kartu pastebimas ir jo populiarumo augimas naujai įrengiamuose butuose bei loftuose. Paklausėme ekspertų, ką reikėtų žinoti apie tokį šildymo būdą.

Ekspertai atsako: kokie yra svarbiausi pamatų apšiltinimo aspektai

Per požeminę pastato dalį yra netenkama 15–20 procentų bendros šilumos. Nors pamatų apšiltinimas nėrą toks svarbus kaip stogo ar sienų apšiltinimas, bet visgi jis yra tikrai pravartus. Apšiltinus pamatus, sienos yra apsaugomos nuo peršalimo, taip pat dėl jo nesusidaro kondensatas, o tai padeda išvengti drėgmės ir pelėsio. Paklausėme ekspertų, ką reikia žinoti apie pamatų apšiltinimą.

Ekspertai atsako – kokie yra svarbiausi stogo šiltinimo aspektai

Šiandien statomi energiškai efektyvūs pastatai yra patrauklūs dėl keleto aspektų. Bet visgi dauguma gali pritari nuomonei, kad svarbiausia tokių namų savybė – šie namai naudoja mažai energijos šildymui. Kadangi pastatų atitvarų šiltinimas tampa viena iš svarbiausių šilumos tausojimo priemonių, paklausėme ekspertų, kokie yra svarbiausi stogo šiltinimo aspektai.

Stogo šiltinimas: didžiausios ir dažniausiai pasitaikančios klaidos (10)

Stogas yra viena jautriausių namo vietų šalčiui. Tinkamai jo neapšiltinus ir neužsandarinus galima patirti didelių šilumos nuostolių. Stogo įrengimas daro didelę įtaką viso namo energijos suvartojimui, dėl netinkamai apšiltinto stogo, išnaudojamas šilumos kiekis gali siekti daugiau nei 30 procentų. Pristatome kelias, dažnai pasitaikančias stogo šiltinimo klaidas, iš kurių verta pasimokyti.