Kaip geriausia apšiltinti namą žiemą?

 (10)
Pastatas paprastai šiltinamas vasarą, kaip ir daugelis kitų darbų statant „dėžutę“. Tačiau nors tokie darbai žiemą paprastai neatliekami, norintys greičiau įsikraustyti į nuosavą būstą, teoriškai gali šiltinti namą ir žiemą. Tiesa, ne visais būdais pavyks tai padaryti kokybiškai.
Kaip geriausia apšiltinti namą žiemą?
© Shutterstock nuotr.

Mineralinė vata. Mažiausia rizikos norintys, apsišiltinti namą žiemą patirs tai darydami panaudojant mineralinę vatą. Šaltis neturi jokios įtakos nei meistraujant medinį karkasą, į kurį vėliau grūdama vata, nei pačiai vatai. Tiesa, specialistai įspėja, kad dirbant su mineraline vata taip pat reikia sulaukti atitinkamų oro sąlygų – negalima su šia medžiaga dirbti, jei oras drėgnas, sninga arba lyja.

„Nors mineralinė nėra jautri oro temperatūrai, ji negali būti drėgna, privalo išlaikyti normalią konsistenciją. Jei oras šaltas, tačiau sausas, mineralinei vatai nieko nenutiks, galima drąsiai šiltinti pastato sienas. Tiesa, šiltinant pastatą mineraline vata privalu atriboti medžiagą nuo aplinkos, kad oras nepatektų iš išorės į ją. Oras turi stovėti vietoje, tik tuomet šiltinimo sluoksnis bus efektyvus. Tam reikia naudoti vėjo izoliaciją“, – teigia pastatų šiltinimo ekspertas, projekto „Sandarus namas“ sumanytojas Robertas Karvauskas.

Putų polistirolas. Pastatų šiltinimas putų polistirolu šiuo metu yra vienas populiariausių sprendimų rinkoje. Tačiau šiltinti pastatą putų polisterolo plokštėmis žiemą gana rizikinga. Bendrovės „Termas“ atstovas Marius Gimbutas pastebi, kad daugelis rinkoje esančių klijų, skirtų klijuoti putų polistirolą, tinkami naudoti ne žemesnėje kaip +5 laipsnių temperatūroje, todėl pasirinkus šį būdą pastatus šiltinti galima tik šiltą žiemą.

Tiesa, rinkoje yra įvairių priemaišų, neva leidžiančių šiltinimo polistirolu darbus atlikti ir esant žemesnei temperatūrai, tačiau vargu, ar prasminga atlikti darbus esant ekstremaliems šalčiams.
„Viena didžiausių klaidų, kurias ir žiemą, ir vasarą daro meistrai šiltinantys namą putų polistirolu, yra būdas, kaip jie plokštės paviršių padengia klijais. Klijais turi būti padengtas visas plokštės paviršius, o ne keli taškai, kurie ir laiko plokštę. Tokiu atveju nesusidarytų šalčio tiltai. Be to, reikėtų naudoti atitinkamas sandarinimo priemones“, – sako R. Karvauskas.

Ekovata. Vis labiau populiarėjantis sprendimas šiltinti pastatus ekovata yra vienas geriausių šiltinimo būdų žiemą. Tiesa, šiltinti pastatus galima sausu ir šlapiu būdu. Sausu būdu, kuomet įrengus karkasą, jis apvyniojamas izoliacine plėvele, o paskui į sukurtą terpę pripurškiama sausos ekovatos, galima šiltinti nepriklausomai nuo oro temperatūros. Tačiau šlapiuoju būdu žiemą pastato apsišiltinti nepavyks.

„Esant dideliems šalčiams ekovata drėgnuoju būdu šiltinti pastato tikrai negalima. Geriau palaukti šiltesnių, sausų ir saulėtų orų ir tuomet imtis darbo“, – sako M. Gimbutas.

Poliuretano putos. Vienu efektyviausių pastatų šiltinimo sprendimų laikomos poliuretano putos žiemą taip pat nebūtų pati geriausia išeitis. Temperatūrai nukritus iki +5 - +10 laipsnių poliuretano putos tiesiog neišsipūs. „2007 metais Lietuvoje pasirodė kanadietiškos GAMO termoputos, kuriomis pastatus galima šiltinti net esant -15 laipsnių temperatūrai“, – pastebi R. Karvauskas.

Dar vienas būdas norintiems greito rezultato – pastato šiltinimas iš vidaus. Tuomet nereikėtų jaudintis dėl lauke esančios temperatūros ir tiesiog dirbti darbus taip, kaip numato technologija. Deja, tokiu atveju sumažės erdvės plotas. Tai kaina, kurią tektų mokėti už žiemą atliktą darbą.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Šildymas

5 svarbiausi kriterijai renkantis židinį namams (2)

Židinių specialistai prieš einant į saloną siūlo pirmiausia atsakyti sau į klausimą, kokiu tikslu židinys įrengiamas. Vienu šūviu galima nušauti du zuikius – židinys gali tapti puikiu estetiniu akcentu ir kartu teikti apčiuopiamos naudos, jei panaudosite jį namų erdvėms šildyti.

Apšiltintas dūmtraukis – patikima namų apsauga nuo gaisro (1)

Vasara prabėga greitai – tris mėnesius džiaugiamės jos šiluma, o paskui devynis mėnesius gyvename prisiminimais apie ją, rašo 7dach.ru. Gal dėl to žmonės vis dažniau įsirengia židinius, kurie skleidžia ne vien šilumą, bet ir jaukumą.

Paprasti būdai, kaip sušildyti būstą be pinigų (4)

Gavus pirmąsias sąskaitas už šildymą, dažnai susigriebiama už galvos, tačiau ar viską padarėte, kad jos būtų mažesnės? „Ne visada turima išteklių sutvarkyti ar atnaujinti šilumos ūkį, skirti reikiamą dėmesį probleminėmis vietoms, tokioms kaip langai ar „kiauros“ sienos, tačiau gerinti padėtį galima nuo mažų žingsnelių, teigiama pranešime spaudai.

Aprasoję langai: kaip spręsti šią problemą? (15)

Plastikiniai langai rasoja dėl kasdienių priežasčių – valgio gaminimo, prausimosi, dujinio šildymo, net kvėpavimo. Šiltas ir drėgnas patalpų oras, nusėdęs ant šalto lango stiklo, atvėsta ir taip ant lango paviršiaus susidaro kondensatas.

Specialistai pataria: kaip savo būste gyventi šilčiau? (2)

Atšalę orai ir prasidėjęs šildymo sezonas skatina susimąstyti – ar išties brangiai mokėdami už šilumą gyvename šiltai? Ne paslaptis, jog šaltuoju metų laiku ne visi galime pasidžiaugti tikrai komfortiškais būstais, o nemenkai mokėdami už šildomą plotą norime gyventi šiltai ir jaukiai. Specialistų teigimu, atnaujinus arba papildomai apšiltinus būstą ne tik padidėja namų energijos suvartojimo efektyvumas, bet ir sumažėja sąskaitos už šildymą.

Ką reikia žinoti statant A klasės namą? (35)

Kaip žinia, jau nuo šių metų lapkričio 1-osios naujai statomi pastatai turės atitikti A klasės energinio naudingumo reikalavimus. Šie reikalavimai bus taikomi pastatams, kuriems statybos leidimas bus išduotas po minėtos datos, ir pastatams, kuriems neprivalomi statybą leidžiantys dokumentai, jeigu jų statybos darbai bus pradėti po lapkričio 1-osios. Pasidomėjome, kuo pasižymi A energinės klasės namai ir kaip didėjantys energinio naudingumo reikalavimai atsilieps statybų sektoriui.

Dilema: šiltinti namą iš vidaus ar iš išorės? (33)

Kai kurių daugiabučių gyventojai, nesulaukdami kaimynų sutarimo dėl namo renovacijos ir norėdami gyventi ne tik šiltai, bet ir taupiai, imasi sienas šiltinti iš vidaus. Noras gyventi šilčiau yra sveikintinas, tačiau toks sprendimas turėtų būti gerai apgalvotas ir laikytinas kraštutine alternatyva.

Energiškai efektyvūs, ekologiški, pasyvūs namai: ar visi jie reiškia tą patį? (6)

Pradėjus domėtis šiuolaikiškų namų statybomis, nuo namus apibūdinančių sąvokų, rodos, gali net galva susisukti: taupus, energiškai efektyvus, pasyvus (arba aktyvus), ekologiškas ar net „išmanus“ namas. Nors iš pirmo žvilgsnio šie apibūdinimai atrodo visiškai vienodi, įvardijantys tokį patį – modernų, „sveikatai draugišką“ ir nebrangaus išlaikymo – namą, vis dėlto šios sąvokos yra skirtingos. Tiesa, neverta „tikrųjų“ paaiškinimų ieškoti užsienio literatūroje – skirtingose šalyse tos pačios sąvokos turi skirtingas apibrėžtis.

Patarimai nusprendusiems sutaupyti buto šildymo sąskaita (1)

Senų daugiabučių gyventojai, kiekvieną rudenį su nerimu laukdami pirmųjų sąskaitų už šildymą, pamąsto ir apie alternatyvius buto šildymo būdus. Vienam atrodo, kad pigiau šildytis elektra, kitam – kad užtenka pasistatyti kietojo kuro krosnelę. Dar kitas norėtų sutaupyti atsisakęs tik kai kurių šildymo prietaisų ar pakeitęs juos naujais. Kiekvieno valia pasirinkti, tačiau apsisprendus pertvarkyti namo šildymo sistemą ar visai nuo jos atsijungti, reikia paisyti tam tikrų reikalavimų.

3 pagrindiniai dalykai, kurių nederėtų pamiršti savarankiškai šildantis būstą

Prasidėjusį šildymo sezoną, kaip ir kasmet, su nerimu pasitiko ne tik dalis papildomas išlaidas turėsiančių skaičiuoti gyventojų, bet ir ugniagesiai gelbėtojai, kuriems kasmet šaltuoju metų laiku tenka skubėti gesinti dėl netvarkingų ar neprižiūrėtų šildymo sistemų kilusių gaisrų. Europos bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje Žalų administravimo departamento direktorius Audrius Pilčicas pažymi, kad nelaimių priežastimi neretai tampa nepakankamas gyventojų dėmesys saugiam būsto apšildymui ir keleto esminių priešgaisrinės saugos principų nesilaikymas.

Šildymo sistemos: nuo pigiausių iki lengviausiai prižiūrimų (28)

Tiek statant naują namą, tiek remontuojant senąjį, vienas svarbiausių būsto savininkams kylančių klausimų – kokį šildymo būdą pasirinkti. Norėdami nustatyti, kokiu kuru pigiausia šildyti būstą, turėsit įvertinti tris dalykus – sistemos įrengimo kaštus, naudojamo kuro kainą, eksploatacijos ir priežiūros išlaidas. Dar vienas rodiklis, į kurį būtina atsižvelgti, – komforto lygis įsirengus vieną arba kitą sistemą.

Kodėl medžio granulės laikomos efektyviu kuru? (21)

Rinkdamiesi kuro rūšį atsižvelgiame į daug dalykų – pirmiausia, žinoma, įvertiname kainą, tačiau ne mažiau svarbūs ir kuro patogumo, gabenimo ir laikymo veiksniai. Žinoma, daug šių rūpesčių atkrenta, jei šildomasi dujomis ar elektra. Vis dėlto, kietasis kuras išlieka pigiausia šildymo rūšis. Šįkart aptarsime vieną iš kietojo kuro rūšių – medienos granules.

Kaip greitai ir efektyviai sušildyti sodo namelį? (22)

Už lango įsivyravus šaltesniems orams pats metas pagalvoti, kaip šildyti sodo namelį. Tai ypač aktualu, kai namelis nepritaikytas gyventi žiemą. Jeigu nespėjote sumontuoti didelės krosnies arba katilo su radiatoriais, teks ieškoti alternatyvių būdų sodo nameliui šildyti.

Šildymo sezonas: kaip užkirsti kelią gaisrui namuose (1)

Atvėsus orams ir prasidedant šildymo sezonui, smarkiai išauga šildymo sistemų gedimų grėsmė – dėl jų kasmet Lietuvoje kyla 800 gaisrų, o draudikų sukaupta informacija rodo, kad patirtas nuostolis paprastai siekia iki 1000 eurų. Tad besiruošiant šildymo sezonui namuose, ekspertai primena svarbiausias taisykles.

Kokios malkos geriausiai pleška?

Malkos – viena populiariausių privatiems namams šildyti naudojamų kuro rūšių. Jos naudojamos tiek kietojo kuro katiluose, tiek krosnelėse ir židiniuose. Jei norite, kad jie kuo ilgiau šildytų jūsų namus, turite žinote keletą dalykų apie malkas.