Kaip geriausia apšiltinti namą žiemą?

 (10)
Pastatas paprastai šiltinamas vasarą, kaip ir daugelis kitų darbų statant „dėžutę“. Tačiau nors tokie darbai žiemą paprastai neatliekami, norintys greičiau įsikraustyti į nuosavą būstą, teoriškai gali šiltinti namą ir žiemą. Tiesa, ne visais būdais pavyks tai padaryti kokybiškai.
© Shutterstock nuotr.

Mineralinė vata. Mažiausia rizikos norintys, apsišiltinti namą žiemą patirs tai darydami panaudojant mineralinę vatą. Šaltis neturi jokios įtakos nei meistraujant medinį karkasą, į kurį vėliau grūdama vata, nei pačiai vatai. Tiesa, specialistai įspėja, kad dirbant su mineraline vata taip pat reikia sulaukti atitinkamų oro sąlygų – negalima su šia medžiaga dirbti, jei oras drėgnas, sninga arba lyja.

„Nors mineralinė nėra jautri oro temperatūrai, ji negali būti drėgna, privalo išlaikyti normalią konsistenciją. Jei oras šaltas, tačiau sausas, mineralinei vatai nieko nenutiks, galima drąsiai šiltinti pastato sienas. Tiesa, šiltinant pastatą mineraline vata privalu atriboti medžiagą nuo aplinkos, kad oras nepatektų iš išorės į ją. Oras turi stovėti vietoje, tik tuomet šiltinimo sluoksnis bus efektyvus. Tam reikia naudoti vėjo izoliaciją“, – teigia pastatų šiltinimo ekspertas, projekto „Sandarus namas“ sumanytojas Robertas Karvauskas.

Putų polistirolas. Pastatų šiltinimas putų polistirolu šiuo metu yra vienas populiariausių sprendimų rinkoje. Tačiau šiltinti pastatą putų polisterolo plokštėmis žiemą gana rizikinga. Bendrovės „Termas“ atstovas Marius Gimbutas pastebi, kad daugelis rinkoje esančių klijų, skirtų klijuoti putų polistirolą, tinkami naudoti ne žemesnėje kaip +5 laipsnių temperatūroje, todėl pasirinkus šį būdą pastatus šiltinti galima tik šiltą žiemą.

Tiesa, rinkoje yra įvairių priemaišų, neva leidžiančių šiltinimo polistirolu darbus atlikti ir esant žemesnei temperatūrai, tačiau vargu, ar prasminga atlikti darbus esant ekstremaliems šalčiams.
„Viena didžiausių klaidų, kurias ir žiemą, ir vasarą daro meistrai šiltinantys namą putų polistirolu, yra būdas, kaip jie plokštės paviršių padengia klijais. Klijais turi būti padengtas visas plokštės paviršius, o ne keli taškai, kurie ir laiko plokštę. Tokiu atveju nesusidarytų šalčio tiltai. Be to, reikėtų naudoti atitinkamas sandarinimo priemones“, – sako R. Karvauskas.

Ekovata. Vis labiau populiarėjantis sprendimas šiltinti pastatus ekovata yra vienas geriausių šiltinimo būdų žiemą. Tiesa, šiltinti pastatus galima sausu ir šlapiu būdu. Sausu būdu, kuomet įrengus karkasą, jis apvyniojamas izoliacine plėvele, o paskui į sukurtą terpę pripurškiama sausos ekovatos, galima šiltinti nepriklausomai nuo oro temperatūros. Tačiau šlapiuoju būdu žiemą pastato apsišiltinti nepavyks.

„Esant dideliems šalčiams ekovata drėgnuoju būdu šiltinti pastato tikrai negalima. Geriau palaukti šiltesnių, sausų ir saulėtų orų ir tuomet imtis darbo“, – sako M. Gimbutas.

Poliuretano putos. Vienu efektyviausių pastatų šiltinimo sprendimų laikomos poliuretano putos žiemą taip pat nebūtų pati geriausia išeitis. Temperatūrai nukritus iki +5 - +10 laipsnių poliuretano putos tiesiog neišsipūs. „2007 metais Lietuvoje pasirodė kanadietiškos GAMO termoputos, kuriomis pastatus galima šiltinti net esant -15 laipsnių temperatūrai“, – pastebi R. Karvauskas.

Dar vienas būdas norintiems greito rezultato – pastato šiltinimas iš vidaus. Tuomet nereikėtų jaudintis dėl lauke esančios temperatūros ir tiesiog dirbti darbus taip, kaip numato technologija. Deja, tokiu atveju sumažės erdvės plotas. Tai kaina, kurią tektų mokėti už žiemą atliktą darbą.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Šildymas

Ekspertai atsako – kokie yra svarbiausi stogo šiltinimo aspektai

Šiandien statomi energiškai efektyvūs pastatai yra patrauklūs dėl keleto aspektų. Bet visgi dauguma gali pritari nuomonei, kad svarbiausia tokių namų savybė – šie namai naudoja mažai energijos šildymui. Kadangi pastatų atitvarų šiltinimas tampa viena iš svarbiausių šilumos tausojimo priemonių, paklausėme ekspertų, kokie yra svarbiausi stogo šiltinimo aspektai.

Stogo šiltinimas: didžiausios ir dažniausiai pasitaikančios klaidos (10)

Stogas yra viena jautriausių namo vietų šalčiui. Tinkamai jo neapšiltinus ir neužsandarinus galima patirti didelių šilumos nuostolių. Stogo įrengimas daro didelę įtaką viso namo energijos suvartojimui, dėl netinkamai apšiltinto stogo, išnaudojamas šilumos kiekis gali siekti daugiau nei 30 procentų. Pristatome kelias, dažnai pasitaikančias stogo šiltinimo klaidas, iš kurių verta pasimokyti.

Malkų laikymo ypatybės bei būdai (5)

Efektyviam kūrenimui užtikrinti yra būtinas tinkamas malkų laikymas. Kad kūrenimui naudojamos malkos būtų visada po ranka, svarbu joms parinkti patogią, sausą ir vėdinamą laikymo vietą. Pristatome keletą praktiškų malkų laikymo patarimų.

Kūrenimas akmens anglimi: ką reikia žinoti (2)

Alternatyvių kuro rūšių, iš kurių gali rinktis individualių namų savininkai, šiandien yra itin daug. Akmens anglis – puikiai pažįstama kuro rūšis, kurios populiarumas rinkoje, dėl pačios medžiagos pliusų bei minusų, yra gan nestabilus. Taigi šioje publikacijoje plačiau aptarsime akmens anglies privalumus bei trūkumus.

Kietojo kuro, granuliniai ar dujiniai katilai: kaip išsirinkti? (4)

Jau seniai praėjo laikai, kai individualų namą buvo galima šildyti vien tik malkomis kūrenama krosnimi. Šiandien galima rinktis iš daugybės modernių šildymo šaltinių. Kieto kuro katilai, granuliniai katilai, dujų katilai – kelios populiarios šildymo priemonės, kurias plačiau aptarsime šioje publikacijoje.

Kaip saugiai naudoti dujas buityje

Nemalonu, jei dujinio šildymo katilas sugenda tada, kai jis labiausiai reikalingas – per šalčius, todėl elektros ir dujų skirstymo bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) pataria jau dabar tinkamai pasirūpinti dujiniu katilu ir paruošti šildymo sistemą žiemai. Šiuolaikinėms dujinio šildymo sistemoms specialių žinių nereikia, pakanka atlikti kelis paprastus žingsnius.

Kokias malkas geriausia rinktis? (1)

Malkos nuo senų laikų iki pat dabar yra populiari individualių namų šildymui skirta kuro rūšis. Malkų būna įvairių: ąžuolo, beržo, uosio, klevo, liepos, pušies, eglės ir t.t.. Tačiau kokias malkas rinktis geriausia?

Kaip tinkamai pasiruošti kūrenimo sezonui

Krosnis, prieš intensyvų kūrenimą būtina gerai sutvarkyti bei išvalyti dūmtraukius. Gaisrai namuose, šildomuose krosnimis, kyla, kai krosnys yra perkaitinamos, kaminų ar židinių sienelėse atsiranda plyšių, pro kuriuos gali prasiveržti ugnis, taip pat kai prakurams naudojami degalai bei kiti greitai užsiliepsnojantys skysčiai. Tačiau tai ne viskas... į kūrenimo sezono pradžios atmintinę būtina įtraukti ir kitas paprastas, bet svarbias taisykles.

Šildymas: ką rinktis – granules ar malkas? (1)

Egzistuoja daugybė skirtingų namų šildymo būdų: elektra, dujos, anglis, malkos, granulės. Malkos visada buvo viena populiariausių individualiems namams šildyti naudojamų kuro rūšių, tačiau šiandien galima pastebėti išaugusį žmonių susidomėjimą jų alternatyva – granulėmis. Tad kuo skiriasi pastarosios kuro rūšys?

Namų apšiltinimo sezonas: ką verta žintoti apie polistireninį putplastį (26)

Kasmet kylant diskusijoms dėl PVM lengvatos šildymui taikymo vis daugiau Lietuvos gyventojų supranta, kad mažesnėmis šildymo sąskaitomis turi rūpintis ir patys. Vasarą intensyviai vyksta daugiabučių renovavimo darbai, tinkamų sprendimų šilumos energijai taupyti ieško ir žmonės, kurie statosi ar atsinaujina individualius namus.