Kaip geriausia apšiltinti namą žiemą?

 (10)
Pastatas paprastai šiltinamas vasarą, kaip ir daugelis kitų darbų statant „dėžutę“. Tačiau nors tokie darbai žiemą paprastai neatliekami, norintys greičiau įsikraustyti į nuosavą būstą, teoriškai gali šiltinti namą ir žiemą. Tiesa, ne visais būdais pavyks tai padaryti kokybiškai.
© Shutterstock nuotr.

Mineralinė vata. Mažiausia rizikos norintys, apsišiltinti namą žiemą patirs tai darydami panaudojant mineralinę vatą. Šaltis neturi jokios įtakos nei meistraujant medinį karkasą, į kurį vėliau grūdama vata, nei pačiai vatai. Tiesa, specialistai įspėja, kad dirbant su mineraline vata taip pat reikia sulaukti atitinkamų oro sąlygų – negalima su šia medžiaga dirbti, jei oras drėgnas, sninga arba lyja.

„Nors mineralinė nėra jautri oro temperatūrai, ji negali būti drėgna, privalo išlaikyti normalią konsistenciją. Jei oras šaltas, tačiau sausas, mineralinei vatai nieko nenutiks, galima drąsiai šiltinti pastato sienas. Tiesa, šiltinant pastatą mineraline vata privalu atriboti medžiagą nuo aplinkos, kad oras nepatektų iš išorės į ją. Oras turi stovėti vietoje, tik tuomet šiltinimo sluoksnis bus efektyvus. Tam reikia naudoti vėjo izoliaciją“, – teigia pastatų šiltinimo ekspertas, projekto „Sandarus namas“ sumanytojas Robertas Karvauskas.

Putų polistirolas. Pastatų šiltinimas putų polistirolu šiuo metu yra vienas populiariausių sprendimų rinkoje. Tačiau šiltinti pastatą putų polisterolo plokštėmis žiemą gana rizikinga. Bendrovės „Termas“ atstovas Marius Gimbutas pastebi, kad daugelis rinkoje esančių klijų, skirtų klijuoti putų polistirolą, tinkami naudoti ne žemesnėje kaip +5 laipsnių temperatūroje, todėl pasirinkus šį būdą pastatus šiltinti galima tik šiltą žiemą.

Tiesa, rinkoje yra įvairių priemaišų, neva leidžiančių šiltinimo polistirolu darbus atlikti ir esant žemesnei temperatūrai, tačiau vargu, ar prasminga atlikti darbus esant ekstremaliems šalčiams.
„Viena didžiausių klaidų, kurias ir žiemą, ir vasarą daro meistrai šiltinantys namą putų polistirolu, yra būdas, kaip jie plokštės paviršių padengia klijais. Klijais turi būti padengtas visas plokštės paviršius, o ne keli taškai, kurie ir laiko plokštę. Tokiu atveju nesusidarytų šalčio tiltai. Be to, reikėtų naudoti atitinkamas sandarinimo priemones“, – sako R. Karvauskas.

Ekovata. Vis labiau populiarėjantis sprendimas šiltinti pastatus ekovata yra vienas geriausių šiltinimo būdų žiemą. Tiesa, šiltinti pastatus galima sausu ir šlapiu būdu. Sausu būdu, kuomet įrengus karkasą, jis apvyniojamas izoliacine plėvele, o paskui į sukurtą terpę pripurškiama sausos ekovatos, galima šiltinti nepriklausomai nuo oro temperatūros. Tačiau šlapiuoju būdu žiemą pastato apsišiltinti nepavyks.

„Esant dideliems šalčiams ekovata drėgnuoju būdu šiltinti pastato tikrai negalima. Geriau palaukti šiltesnių, sausų ir saulėtų orų ir tuomet imtis darbo“, – sako M. Gimbutas.

Poliuretano putos. Vienu efektyviausių pastatų šiltinimo sprendimų laikomos poliuretano putos žiemą taip pat nebūtų pati geriausia išeitis. Temperatūrai nukritus iki +5 - +10 laipsnių poliuretano putos tiesiog neišsipūs. „2007 metais Lietuvoje pasirodė kanadietiškos GAMO termoputos, kuriomis pastatus galima šiltinti net esant -15 laipsnių temperatūrai“, – pastebi R. Karvauskas.

Dar vienas būdas norintiems greito rezultato – pastato šiltinimas iš vidaus. Tuomet nereikėtų jaudintis dėl lauke esančios temperatūros ir tiesiog dirbti darbus taip, kaip numato technologija. Deja, tokiu atveju sumažės erdvės plotas. Tai kaina, kurią tektų mokėti už žiemą atliktą darbą.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Šildymas

Kas geriau – daugiau šildyti ar efektyviau šiltinti?

Kiekvienas, statydamas ar atnaujindamas savo namą, kuria strategiją, kaip pasiekti, kad gyvenimas jame būtų šiltas ir ekonomiškas.

Butas be radiatorių: ar tai įmanoma?

Grindinio šildymo sistema naujos statybos butuose Lietuvoje – anokia naujiena. Tačiau ją apipynę brangumo ar kenksmingumo mitai vis dar gajūs ir kartais žmones atbaido nuo galimybės turėti daugiau erdvės būste bei mažiau rizikuoti savo sveikata. Ekspertai tikina, jog sušilti nuo grindų, o ne iš radiatorių sklindančios šilumos galima kiekviename bute, tereikia laikytis vienintelės taisyklės – šiek tiek kilstelėti grindis.

Eksperto nuomonė, kada šiltinti savo būstą

Kiek mokėjote už savo būsto šildymą praėjusią žiemą? Ar Jūs tuo patenkinti?

Atmintinė, kaip saugiai naudoti elektrinius šildytuvus

Šaltuoju metų laiku, padaugėja gyventojų, kurie namus ima šildyti elektriniais šildymo prietaisais. Elektros ir dujų skirstymo bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) pataria, kaip saugiai naudoti šildytuvus, kad jaukios šilumos šaltinis netaptų gaisro priežastimi.

Šildymo sistemos gedimai žiemą: kokie iššūkiai laukia?

Paskutinėmis žiemos savaitėmis įsismarkavo arktiniai šalčiai – termometrų stulpeliai vietomis nukrito net iki -26 laipsnių. Pastebima, kad smarkiai šąlant orams padažnėja ir šildymo sistemų gedimai, dėl kurių net ir namuose galima pasijusti lyg lauke.

5 priežastys, kodėl nederėtų išjungti šildymo žiemą

Paspaudus šalčiams, imame nerimauti dėl didelių šildymo sąskaitų. Dalis žmonių žiemos mėnesiais ima galvoti, kaip tokias sąskaitas galima būtų sumažinti. Vienu iš sprendimų kartais tampa šildymo išjungimas arba oro temperatūros sumažinimas iki minimalios, pavyzdžiui, tuo metu, kai yra išvykstama žiemos atostogų. Tačiau specialistai sako, kad to daryti tikrai nederėtų. Pateikiame 5 priežastis, kodėl negalima išjungti šildymo žiemą.

Ekspertai atsako: ką reikia žinoti apie grindinį šildymą?

Grindinis šildymas – sparčiai populiarėjanti radiatorių alternatyva, kai vietoje įprastų, prie sienos tvirtinamų ir papildomą erdvę užimančių radiatorių patalpas šildo sistema įrengta po grindimis. Šis efektyvus šildymo būdas yra racionalus pasirinkimas naujai statomuose individualiuose namuose, tačiau kartu pastebimas ir jo populiarumo augimas naujai įrengiamuose butuose bei loftuose. Paklausėme ekspertų, ką reikėtų žinoti apie tokį šildymo būdą.

Ekspertai atsako: kokie yra svarbiausi pamatų apšiltinimo aspektai

Per požeminę pastato dalį yra netenkama 15–20 procentų bendros šilumos. Nors pamatų apšiltinimas nėrą toks svarbus kaip stogo ar sienų apšiltinimas, bet visgi jis yra tikrai pravartus. Apšiltinus pamatus, sienos yra apsaugomos nuo peršalimo, taip pat dėl jo nesusidaro kondensatas, o tai padeda išvengti drėgmės ir pelėsio. Paklausėme ekspertų, ką reikia žinoti apie pamatų apšiltinimą.

Ekspertai atsako – kokie yra svarbiausi stogo šiltinimo aspektai

Šiandien statomi energiškai efektyvūs pastatai yra patrauklūs dėl keleto aspektų. Bet visgi dauguma gali pritari nuomonei, kad svarbiausia tokių namų savybė – šie namai naudoja mažai energijos šildymui. Kadangi pastatų atitvarų šiltinimas tampa viena iš svarbiausių šilumos tausojimo priemonių, paklausėme ekspertų, kokie yra svarbiausi stogo šiltinimo aspektai.

Stogo šiltinimas: didžiausios ir dažniausiai pasitaikančios klaidos (10)

Stogas yra viena jautriausių namo vietų šalčiui. Tinkamai jo neapšiltinus ir neužsandarinus galima patirti didelių šilumos nuostolių. Stogo įrengimas daro didelę įtaką viso namo energijos suvartojimui, dėl netinkamai apšiltinto stogo, išnaudojamas šilumos kiekis gali siekti daugiau nei 30 procentų. Pristatome kelias, dažnai pasitaikančias stogo šiltinimo klaidas, iš kurių verta pasimokyti.