Kada rinktis dujinį šildytuvą?

 (1)
Matote ar manote, kad elektra laikinam patalpų apšildymui nėra ekonomiška ir esate kažką girdėję apie dujinius šildytuvus? Jie pasižymi tikrai geromis įšilimo savybėmis, tačiau ar tai tikrai tinkamiausias pasirinkimas būtent jums? Pamėginome išsiaiškinti.
Kada rinktis dujinį šildytuvą?
© Shutterstock nuotr.

Šildytuvai nepriklausomai nuo energijos rūšies gali būti skirstomi į keturias rūšis. Jie gali būti konvekciniai, priverstinio išpūtimo, infraraudonųjų spindulių bei priverstinio degimo.

Konvekciniai yra bene populiariausi dėl jų kainos, pakankamai aukšto efektyvumo ir saugaus naudojimo.

Tokio tipo šildytuvas sušildo šaltesnį patalpos apačioje esantį orą, kuris, kaip žinome dar iš fizikos pamokų, šildamas kyla į viršų. Ilgainiui tokiu būdu prišildoma visa patalpa. Tiesa, dėl paprastai mažų ar vidutinių buitinio šildytuvo pajėgumų, patalpos apačia lieka vėsesnė, tačiau jei pati patalpa yra labai nedidelė ar žemomis lubomis, didelio skirtumo nepajusite. Panašiai veikia ir priverstinio išpūtimo šildytuvai, tačiau šiuose šildytuvuose oras cirkuliuojamas ventiliatoriaus pagalba – jis įtraukiamas ir išpučiamas mechaniškai, kai jau yra sušilęs.

Šie tipai yra populiariausi šildytuvai. Taip pat žmonės pastaruoju metu gana įdėmiai žvalgosi į infraraudonųjų spindulių šildytuvus. Tiesa, tautiečiai yra daugiau tradicijų mėgėjai ir dalį jų atbaido žodis infraraudonieji spinduliai, nes dažnai siejamas su visais gyvenime girdėtais kenksmingais spinduliais, pradedant UV, baigiant rentgeno. Tačiau šie šildytuvai nėra žalingi sveikatai, be to, yra gana ekonomiški. Norint pasiekti geriausią efektą, rekomenduojama tokius prietaisus tvirtinti prie lubų ar pastatyti aukščiau, kadangi taip apšildysite patalpos apačią, kur ir reikalinga šiluma.

Mums rūpinti kategorija – tai priverstinio degimo šildytuvai, kuriems priklauso ir dujiniai šildytuvai. Skirtingai nei visiems anksčiau įvardintiems, šiems šildytuvams nereikalinga elektros energija – tai paverčia juos mobiliausiais iš minimų šildytuvų, kadangi juos galima naudoti praktiškai bet kur. Egzistuoja netgi turistiniai dujiniai šildytuvai, kurių pagalba galima pasišildyti žvarbią naktį esant per kelis šimtus kilometrų nuo namų.

Taip pat šie šildytuvai yra labai efektyvūs, kadangi orą šildo tiesioginio sąlyčio su ugnimi metu. Tiesa, šis bruožas kartu yra ir trūkumas. Kaip žinia, degimo metu naudojamas deguonis, tad ir šie šildytuvai mažina deguonies kiekį. Todėl labai svarbu naudoti tokius šildytuvus gerai ventiliuojamoje patalpoje. Taip pat nerekomenduojama jų palikti veikiančių nakčiai miegamuosiuose kambariuose. Kita vertus, šie šildytuvai nepamainomi didelėse patalpose, sandėliuose, statybų objektuose, kur oro trūkumas nėra problema, o erdvės didelės. Jie taip pat greitai prišildo patalpas.

Lyginant su elektriniais šildytuvais išryškėja dar pora menkų, tačiau kai kuriais atvejais esminių trūkumų. Dujinio šildytuvo eksploatacija yra papildomi rūpesčiai rūpinantis dujų balionu, kai tuo tarpu elektrinius šildytuvus pakanka įjungti į tinklą ir palikti – elektros niekada nepritrūks.

Be to, naudojimasis elektra yra saugesnis, kadangi tai darome kasdien, o darbas su dujomis reikalauja rimčiau įvertinti rizikas. Kita vertus, atsakingi dujinių šildytuvų gamintojai gamina šiuos šildytuvus taip, kad jie būtų maksimaliai saugūs, todėl laikantis visų reikalavimų, dujinių šildytuvų naudojimas bus sklandus, saugus ir efektyvus.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Šildymas

Kas geriau – daugiau šildyti ar efektyviau šiltinti?

Kiekvienas, statydamas ar atnaujindamas savo namą, kuria strategiją, kaip pasiekti, kad gyvenimas jame būtų šiltas ir ekonomiškas.

Butas be radiatorių: ar tai įmanoma?

Grindinio šildymo sistema naujos statybos butuose Lietuvoje – anokia naujiena. Tačiau ją apipynę brangumo ar kenksmingumo mitai vis dar gajūs ir kartais žmones atbaido nuo galimybės turėti daugiau erdvės būste bei mažiau rizikuoti savo sveikata. Ekspertai tikina, jog sušilti nuo grindų, o ne iš radiatorių sklindančios šilumos galima kiekviename bute, tereikia laikytis vienintelės taisyklės – šiek tiek kilstelėti grindis.

Eksperto nuomonė, kada šiltinti savo būstą

Kiek mokėjote už savo būsto šildymą praėjusią žiemą? Ar Jūs tuo patenkinti?

Atmintinė, kaip saugiai naudoti elektrinius šildytuvus

Šaltuoju metų laiku, padaugėja gyventojų, kurie namus ima šildyti elektriniais šildymo prietaisais. Elektros ir dujų skirstymo bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) pataria, kaip saugiai naudoti šildytuvus, kad jaukios šilumos šaltinis netaptų gaisro priežastimi.

Šildymo sistemos gedimai žiemą: kokie iššūkiai laukia?

Paskutinėmis žiemos savaitėmis įsismarkavo arktiniai šalčiai – termometrų stulpeliai vietomis nukrito net iki -26 laipsnių. Pastebima, kad smarkiai šąlant orams padažnėja ir šildymo sistemų gedimai, dėl kurių net ir namuose galima pasijusti lyg lauke.

5 priežastys, kodėl nederėtų išjungti šildymo žiemą

Paspaudus šalčiams, imame nerimauti dėl didelių šildymo sąskaitų. Dalis žmonių žiemos mėnesiais ima galvoti, kaip tokias sąskaitas galima būtų sumažinti. Vienu iš sprendimų kartais tampa šildymo išjungimas arba oro temperatūros sumažinimas iki minimalios, pavyzdžiui, tuo metu, kai yra išvykstama žiemos atostogų. Tačiau specialistai sako, kad to daryti tikrai nederėtų. Pateikiame 5 priežastis, kodėl negalima išjungti šildymo žiemą.

Ekspertai atsako: ką reikia žinoti apie grindinį šildymą?

Grindinis šildymas – sparčiai populiarėjanti radiatorių alternatyva, kai vietoje įprastų, prie sienos tvirtinamų ir papildomą erdvę užimančių radiatorių patalpas šildo sistema įrengta po grindimis. Šis efektyvus šildymo būdas yra racionalus pasirinkimas naujai statomuose individualiuose namuose, tačiau kartu pastebimas ir jo populiarumo augimas naujai įrengiamuose butuose bei loftuose. Paklausėme ekspertų, ką reikėtų žinoti apie tokį šildymo būdą.

Ekspertai atsako: kokie yra svarbiausi pamatų apšiltinimo aspektai

Per požeminę pastato dalį yra netenkama 15–20 procentų bendros šilumos. Nors pamatų apšiltinimas nėrą toks svarbus kaip stogo ar sienų apšiltinimas, bet visgi jis yra tikrai pravartus. Apšiltinus pamatus, sienos yra apsaugomos nuo peršalimo, taip pat dėl jo nesusidaro kondensatas, o tai padeda išvengti drėgmės ir pelėsio. Paklausėme ekspertų, ką reikia žinoti apie pamatų apšiltinimą.

Ekspertai atsako – kokie yra svarbiausi stogo šiltinimo aspektai

Šiandien statomi energiškai efektyvūs pastatai yra patrauklūs dėl keleto aspektų. Bet visgi dauguma gali pritari nuomonei, kad svarbiausia tokių namų savybė – šie namai naudoja mažai energijos šildymui. Kadangi pastatų atitvarų šiltinimas tampa viena iš svarbiausių šilumos tausojimo priemonių, paklausėme ekspertų, kokie yra svarbiausi stogo šiltinimo aspektai.

Stogo šiltinimas: didžiausios ir dažniausiai pasitaikančios klaidos (10)

Stogas yra viena jautriausių namo vietų šalčiui. Tinkamai jo neapšiltinus ir neužsandarinus galima patirti didelių šilumos nuostolių. Stogo įrengimas daro didelę įtaką viso namo energijos suvartojimui, dėl netinkamai apšiltinto stogo, išnaudojamas šilumos kiekis gali siekti daugiau nei 30 procentų. Pristatome kelias, dažnai pasitaikančias stogo šiltinimo klaidas, iš kurių verta pasimokyti.