Ką verta žinoti, kad mokėtumėme tik už tą šilumos dalį, kurią sunaudojame

 (69)
Pasak Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidento Vytauto Stasiūno, įvadiniu šilumos apskaitos prietaisu galima tiksliai nustatyti, kiek šilumos pateko į pastatą, bet tiksliai apskaičiuoti, kiek ir kaip pačiame pastate ja pasinaudojo gyventojai, – sudėtingas uždavinys, jei daugiabučio namo vidaus šildymo sistema nėra modernizuota. Šiuo metu yra nesudėtingų techninių priemonių, leidžiančių apskaičiuoti kiekvienam butui patiektą šilumos kiekį – net ir sovietiniuose pastatuose su vienvamzdėmis šildymo sistemomis. Tai numato ir Europos Sąjungos direktyva, kad kiekvienas gyventojas galėtų mokėti tik už tą šilumos dalį, kurią sunaudojo.
Ką verta žinoti, kad mokėtumėme tik už tą šilumos dalį, kurią sunaudojame
© DELFI (T.Vinicko nuotr.)

Automatizuoti šilumos punktai problemos neišsprendžia

„Reikia pripažinti, kad daugumos ikisovietinio ir sovietinio laikotarpio statybos daugiabučių gyvenamųjų pastatų vidaus šildymo sistemos būklė yra ganėtinai prasta, – susiklosčiusią situaciją vertina V. Stasiūnas. – Didelės dalies daugiabučių šildymo sistemos yra išderintos, todėl pastatai šyla netolygiai – dalis pastato perkaitinama, o kita dalis negauna pakankamai šilumos ir šąla. Tačiau vartotojai mokėti už sunaudotą šiluminę energiją turi tiek pat.“

Anksčiau tokiuose pastatuose vyravo elevatorinio tipo šilumos punktai, kai šiluma tiesiogiai iš miesto centralizuotų šilumos tinklų būdavo tiekiama į pastato vidaus šildymo sistemą ir atskiro reguliavimo šilumos punkte praktiškai nebuvo. O dabar beveik 80 proc. šilumos punktų modernizuota – įrengti automatiniai šilumos punktai. Tokiuose šilumos punktuose šilumnešis yra atskirtas nuo šilumos tinklais tiekiamo termofikacinio vandens, todėl galima reguliuoti šildymo sistemoje cirkuliuojančio vandens temperatūrą ir taip išvengti patalpų perkaitinimo ir bereikalingo šilumos naudojimo. Tai ypač aktualu pereinamaisiais šildymo sezono mėnesiais – balandį ir spalį. „Daugelyje pastatų šilumininkai įrengė automatizuotus šilumos punktus, bet pati vidaus šildymo sistema yra sena, todėl šiluma nėra tolygiai paskirstoma, – sako VGTU Pastatų energetikos katedros docentas dr. Romanas Savickas. – Nes tos sovietinės sistemos yra nesuderintos. Be to, nuo sovietmečio yra likusi tokia praktika: „Oi, man šalta, einu pas santechniką ir tegu jis man atsuka daugiau šilumos arba prideda radiatorių sekcijų.“ Kai tam jau nebešalta, kitas gyventojas apačioje šąla dar labiau. Mūsų žmogus mąsto: „Mano butas – mano tvirtovė.“ Tačiau tai neteisinga nuostata, turėtų būti: „Mano namas – mano tvirtovė.“ Daugiabutis gyvenamasis namas yra vientisas inžinerinis objektas. Buto šeimininkas, gyvenantis daugiabutyje, turi jausti pareigą prižiūrėti ne tik būstą, bet ir pastatą. Jei taip būtų, gal nebeturėtume tokių pastatų, kuriuose už šildymą per sezoną išleidžiama nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų daugiau vien todėl, kad į kai kuriuos butus dėl išderintų vidaus šildymo sistemų tiektas per didelis šilumos kiekis.“

Galimybės sutaupyti – realios ir nebrangios

Esant finansinių ir techninių galimybių, senas šildymo sistemas rekomenduojama renovuoti kompleksiškai, t. y. atnaujinti visas sistemos dalis: šilumos paruošimo dalį (šiluminį mazgą), šilumnešio paskirstymo dalį (vamzdynus), patalpų šildymo prietaisus (radiatorius, konvektorius) ir jų mazgus. Tuomet pasiekiamas didžiausias energijos taupymo efektas.

Deja, ne visada įmanoma renovuoti radikaliai, bet ir minimaliai keičiant sistemą galima pasiekti, kad ji veiktų gana efektyviai ir užtikrintų reikiamą patalpų mikroklimatą. Tiek radikaliai, tiek minimaliai renovuotų sistemų galutinis suderinimas yra vienas svarbiausių darbų.

Pasak dr. R. Savicko, yra keletas priemonių, padedančių vidaus šildymo sistemai darniai veikti. Visų pirma turi būti tinkamai suderintas šilumos punkto automatikos valdiklis.

Šiuolaikinės technologijos vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojui leidžia tai daryti belaidžiu nuotoliniu būdu, nedelsiant pakeisti šildymo ar karšto vandens parametrus, matyti gedimus, vykdyti stebėjimą ir taip taupyti energiją, palyginti su sistema, kurią reikia valdyti rankomis, o sureguliuoti šildymo santechnikas ateina tik po savaitės ar vėliau. Reguliuoti šilumą labai padeda šildymo sistemos suderinimas, dalikliai, termostatiniai ventiliai, butuose pakeisti karšto vandens skaitikliai.

Daugelyje (net 80 proc.) senųjų daugiabučių namų įrengtos vienvamzdės šildymo sistemos, kuriose vanduo iš vieno radiatoriaus žemyn teka į kitą. Sovietmečiu diegiant tokias sistemas, pirmiausia buvo siekiama sutaupyti medžiagų, nes, palyginti su dvivamzde, tokiai sistemai įrengti reikėjo mažiau vamzdžių ir fasoninių detalių, ją daug paprasčiau sumontuoti. Tačiau, nors tokios sistemos turi trieigius reguliavimo čiaupus, reguliuoti jais beveik neįmanoma. Kadangi daugiabučiai namai su tokiomis sistemomis buvo jungiami prie centralizuoto šilumos tiekimo tinklų, temperatūra butuose buvo reguliuojama centralizuotai – atsižvelgiant į lauko temperatūrą keičiama šilumnešio temperatūra.

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidento V. Stasiūno teigimu, ant vienvamzdės sistemos šilumos apskaitos prietaiso (skaitiklio) pastatyti neįmanoma, bet, pasirodo, ir nereikia. Šiuo metu jau yra techninių priemonių, technologijų ir techninių sprendimų, leidžiančių tinkamai sutvarkyti net ir vienvamzdę šildymo sistemą.

Anot dr. R. Savicko, vienvamzdę šildymo sistemą galima patobulinti ją suderinant, ant kiekvieno šildymo prietaiso įrengiant termostatinius ventilius ir šilumos kiekio apskaitos daliklius, pakeičiant senus karšto vandens skaitiklius į elektroninius, įrengiant nuotolinę duomenų nuskaitymo ir perdavimo sistemą, leidžiančią vienu metu nuskaityti įvadinio šilumos apskaitos prietaiso, butų šildymo prietaisų bei butų karšto vandens apskaitos prietaisų rodmenis ir pagal faktiškai sunaudotą šilumą ir karštą vandenį pateikti sąskaitas kiekvienam butui. Gyventojams nereiktų savarankiškai deklaruoti sunaudoto karšto vandens kiekio, neliktų galimybės piktnaudžiauti. Tokia minimali, bet efektyvi sistemos pertvarka bute gali užtrukti pusdienį ar visą dieną. Investicijos, atsižvelgiant į pastato tipą, gali siekti apie 15 eurų kv. metrui, todėl tipinio trijų kambarių 60 kv. metrų ploto buto gyventojams į tokį sistemos pertvarkymą reikėtų investuoti apie 900 eurų. Tokio dydžio investicijos leidžia sutaupyti apytiksliai iki 20–30 proc. šilumos energijos, atsižvelgiant į individualius žmogaus poreikius šildytis ir pastato būklę iki rekonstrukcijos.

„Neturint pakankamai pinigų visai pastato renovacijai, toks sprendimas būtų tikrai racionalus ir tai būtų pirmas žingsnis tolesnės atitvarų rekonstrukcijos link. Šios investicijos nenueitų veltui, nes leistų taupyti net ir nerenovavus pastato“, – patikina V. Stasiūnas ir priduria, kad, butuose įrengus elektroninius karšto vandens skaitiklius su nuotoline duomenų nuskaitymo sistema, kiekvienam gyventojui nebereikėtų atskirai deklaruoti karšto vandens sąnaudų, o nesąžiningi vartotojai negalėtų piktnaudžiauti, nedeklaruodami savo bute sunaudoto karšto vandens.

Verta žinoti

Tarp valstybės remiamų daugiabučio atnaujinimo (modernizavimo) priemonių šildymo ir karšto vandens sistemų pertvarkymas ar keitimas užima itin svarbią vietą. Valstybės paramą galima gauti šilumos punkto ar katilinės ir karšto vandens ruošimo įrenginiams keisti ar pertvarkyti, taip pat balansiniams ventiliams ant stovų įrengti, vamzdynų šiluminei izoliacijai gerinti, šildymo prietaisams bei vamzdynams keisti ir individualios šilumos apskaitos prietaisams ar daliklių sistemoms bei termostatiniams ventiliams įrengti.

Vilniaus savivaldybės interneto puslapyje veikia interaktyvus žemėlapis, leidžiantis palyginti šilumos sąnaudas skirtinguose miesto daugiabučiuose – tai sudėtingos šilumos sunaudojimo analizės, pateiktos kiekvienam suprantama ir patrauklia forma. Nuolat atnaujinamame žemėlapyje nurodomas 4 799 šilumos punktų energijos sunaudojimas ir energinė klasė, kuriai pagal sunaudojimą priklauso daugiabutis. Pagal tai, kiek sunaudoja energijos, daugiabučiai skirstomi į 15 klasių, o šios sugrupuotos į šešias kategorijas, žemėlapyje pažymėtas skirtingomis spalvomis. „Žemėlapis leidžia atsakyti į klausimą, kodėl dviejuose vienoduose namuose gaunamos skirtingos sąskaitos už šildymą. Čia galima apžvelgti energinį visų Vilniaus namų efektyvumą, išsiaiškinti ir savo, ir kaimyninio namo duomenis, palyginti, kiek energijos sunaudojama skirtingais šildymo sezonais. Faktiniais šilumos sunaudojimo duomenimis pagrįstas žemėlapis naudingas ir pirkėjams, besidairantiems buto ekonomiškame daugiabutyje. Be to, interaktyvus žemėlapis gali tapti puikiu įrankiu, sprendžiant opią miesto daugiabučių renovacijos problemą. Čia aiškiai matomi prasčiausios energinės būklės pastatai, ši informacija leidžia atlikti visų rajonų renovacijos galimybių studijas“, – sako dr. R. Savickas.

Žurnalas „Structum“
Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Šildymas

5 priežastys, kodėl nederėtų išjungti šildymo žiemą

Paspaudus šalčiams, imame nerimauti dėl didelių šildymo sąskaitų. Dalis žmonių žiemos mėnesiais ima galvoti, kaip tokias sąskaitas galima būtų sumažinti. Vienu iš sprendimų kartais tampa šildymo išjungimas arba oro temperatūros sumažinimas iki minimalios, pavyzdžiui, tuo metu, kai yra išvykstama žiemos atostogų. Tačiau specialistai sako, kad to daryti tikrai nederėtų. Pateikiame 5 priežastis, kodėl negalima išjungti šildymo žiemą.

Ekspertai atsako: ką reikia žinoti apie grindinį šildymą?

Grindinis šildymas – sparčiai populiarėjanti radiatorių alternatyva, kai vietoje įprastų, prie sienos tvirtinamų ir papildomą erdvę užimančių radiatorių patalpas šildo sistema įrengta po grindimis. Šis efektyvus šildymo būdas yra racionalus pasirinkimas naujai statomuose individualiuose namuose, tačiau kartu pastebimas ir jo populiarumo augimas naujai įrengiamuose butuose bei loftuose. Paklausėme ekspertų, ką reikėtų žinoti apie tokį šildymo būdą.

Ekspertai atsako: kokie yra svarbiausi pamatų apšiltinimo aspektai

Per požeminę pastato dalį yra netenkama 15–20 procentų bendros šilumos. Nors pamatų apšiltinimas nėrą toks svarbus kaip stogo ar sienų apšiltinimas, bet visgi jis yra tikrai pravartus. Apšiltinus pamatus, sienos yra apsaugomos nuo peršalimo, taip pat dėl jo nesusidaro kondensatas, o tai padeda išvengti drėgmės ir pelėsio. Paklausėme ekspertų, ką reikia žinoti apie pamatų apšiltinimą.

Ekspertai atsako – kokie yra svarbiausi stogo šiltinimo aspektai

Šiandien statomi energiškai efektyvūs pastatai yra patrauklūs dėl keleto aspektų. Bet visgi dauguma gali pritari nuomonei, kad svarbiausia tokių namų savybė – šie namai naudoja mažai energijos šildymui. Kadangi pastatų atitvarų šiltinimas tampa viena iš svarbiausių šilumos tausojimo priemonių, paklausėme ekspertų, kokie yra svarbiausi stogo šiltinimo aspektai.

Stogo šiltinimas: didžiausios ir dažniausiai pasitaikančios klaidos (10)

Stogas yra viena jautriausių namo vietų šalčiui. Tinkamai jo neapšiltinus ir neužsandarinus galima patirti didelių šilumos nuostolių. Stogo įrengimas daro didelę įtaką viso namo energijos suvartojimui, dėl netinkamai apšiltinto stogo, išnaudojamas šilumos kiekis gali siekti daugiau nei 30 procentų. Pristatome kelias, dažnai pasitaikančias stogo šiltinimo klaidas, iš kurių verta pasimokyti.

Malkų laikymo ypatybės bei būdai (5)

Efektyviam kūrenimui užtikrinti yra būtinas tinkamas malkų laikymas. Kad kūrenimui naudojamos malkos būtų visada po ranka, svarbu joms parinkti patogią, sausą ir vėdinamą laikymo vietą. Pristatome keletą praktiškų malkų laikymo patarimų.

Kūrenimas akmens anglimi: ką reikia žinoti (2)

Alternatyvių kuro rūšių, iš kurių gali rinktis individualių namų savininkai, šiandien yra itin daug. Akmens anglis – puikiai pažįstama kuro rūšis, kurios populiarumas rinkoje, dėl pačios medžiagos pliusų bei minusų, yra gan nestabilus. Taigi šioje publikacijoje plačiau aptarsime akmens anglies privalumus bei trūkumus.

Kietojo kuro, granuliniai ar dujiniai katilai: kaip išsirinkti? (4)

Jau seniai praėjo laikai, kai individualų namą buvo galima šildyti vien tik malkomis kūrenama krosnimi. Šiandien galima rinktis iš daugybės modernių šildymo šaltinių. Kieto kuro katilai, granuliniai katilai, dujų katilai – kelios populiarios šildymo priemonės, kurias plačiau aptarsime šioje publikacijoje.

Kaip saugiai naudoti dujas buityje

Nemalonu, jei dujinio šildymo katilas sugenda tada, kai jis labiausiai reikalingas – per šalčius, todėl elektros ir dujų skirstymo bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) pataria jau dabar tinkamai pasirūpinti dujiniu katilu ir paruošti šildymo sistemą žiemai. Šiuolaikinėms dujinio šildymo sistemoms specialių žinių nereikia, pakanka atlikti kelis paprastus žingsnius.

Kokias malkas geriausia rinktis? (1)

Malkos nuo senų laikų iki pat dabar yra populiari individualių namų šildymui skirta kuro rūšis. Malkų būna įvairių: ąžuolo, beržo, uosio, klevo, liepos, pušies, eglės ir t.t.. Tačiau kokias malkas rinktis geriausia?