Ką rinktis – židinį ar krosnelę?

 (5)
Šiuo metu rinkoje gausu individualių namų savininkų pamėgtų kieto kuro katilų. Dažnai namuose esnatis židinys ar krosnelė tik interjerui jaukumo suteikianti detalė. Tačiau teisingai išnaudojus visas krosnelės ar židinio galimybes, jie gali tapti vieninteliu ir neprastesniu šilumos šaltiniu individualiame name.
Ką rinktis – židinį ar krosnelę?
© Shutterstock nuotr.

Apšildo didelius namus

Nors krosnelės daugeliui asocijuojasi su vadinamosiomis „buržuikėmis“, naudotomis apšildyti mažas patalpas, šiuolaikinės krosnelės ar židiniai, tinkamai parinkus vietą ir jas įrengus, galima apšildyti iki 200 kvadratinių metrų ploto namą.

„Renkantis krosnelę ar židinio kapsulę reikia atkreipti dėmesį į plotą, kurį norima šildyti. Dažniausia naudojama paprasta formulė – jeigu namas yra naujas, įrengtas šiuolaikiškai, atsižvelgiant į šilumines varžas ir kitus parametrus, 10 kvadratinių metrų apšildyti reikėtų 1kW galios. Taigi 100 kvadratinių metrų namui reikėtų pirkti bent 10 kW galios krosnelę ar židinio kapsulę“, – teigia bendrovės „Indeko LT“ komercijos direktorius Robertas Jazukevičius.

Tiesa, norint apšildyti tokio dydžio namą tik įsigyti ir pastatyti krosnelę ar įrengti židinį nepakaks. Teks name vedžioti šildymo sistemas. Tai numatant, galios reikėtų nepamažinti. Bendrovės „Degis“ vadybininkas Džiugintas Grigas teigia, kad planuojantys prie šildymo sistemos prijungti ir boilerį turėtų pridėti dar apie 2-3 kW, o 1000 litrų tūrio akumuliacinė talpa reikalautų dar 18-24 kW galios.

„Perkant židinio kapsulę ar krosnelę visgi rekomenduočiau pasikonsultuoti su specialistu. Iš patirties žinau, kad tas pats galios įvertinimas lenkiškuose ir, tarkime, vokiškuose gaminiuose praktikoje reiškia skirtingus dalykus“, – pastebi D. Grigas.

Šildant dvi patalpas

Įrengus krosnelę ar židinį be jokios papildomos sistemos taip pat galima apšildyti ne vieną, o kelias siena perskirtas patalpas. Pirmiausia, šiluma natūraliai per praviras angas pasklinda ir į kitus kambarius. Kad šis procesas vyktų greičiau, patariama pasirūpinti efektyvia šilumos apykaita. Kambarius skiriančios sienos viršuje reikėtų įmontuoti 20x35 centimetrų dydžio groteles, o jei įmanoma ir 10x20 centimetrų dydžio groteles sienos apačioje. Taip viršutinėmis grotelėmis karštas oras pateks į gretimą kambarį, o šaltas iš jo pateks į kambarį, kuriame yra židinys ar krosnelė ir vėl bus šildomas.

Dar vienas būdas šildymą padaryti efektyvesnį – sumūryti šildomą sienelę, kad prieš patekdami į kaminą dūmai sušildytų ir ją. Kol kas Lietuvoje šis sprendimas taikomas retai, tačiau kitose Europos šalyse tai gana paplitęs būdas efektyviau šildyti namus.

Antrasis namo aukštas – kur kas rimtesnė problema. Nors teoriškai galima groteles įrengti ir perdangoje tarp pirmo ir antro aukšto, vargu ar tai dažnai pasitaikanti praktika. Tokiu atveju verta pagalvoti apie rimtesnę šildymo sistemą.

Du būdai šildyti namą

Norintiems apšildyti namą su ne viena patalpa, specialistai siūlo pasvarstyti apie keletą būdų: orinį šildymą arba šildymą vandens kontūru.

Orinis šildymas pasižymi tuo, kad visame name išvedžiojami ortakiai, įrengiama turbina, kuri šilumos srautus iš židinio ar krosnelės nukreipia tolygiai į visas patalpas. Šildymas vandens kontūru reiškia, kad židinio kapsulės ar krosnelės šiluma bus panaudojama šildyti vandenį, kuris pateks į radiatorius ir taip šils visos patalpos.

„Praktinis skirtumas tarp orinio šildymo ir šildymo vandens kontūru tas, kad ateinanti per ortakius šiluma pradedama jausti jau maždaug po 15-20 minučių, bet tokiu atveju židinį ar krosnelę reikia nuolat kūrenti. Šildant vandens kontūru šiluma nuo kūrenimo pradžios pasijaučia vėliau, tačiau išsilaiko ilgiau“, – teigia R. Jazukevičius.

Dėl šios priežasties prieš einant miegoti įdėjus į židinį ar krosnelę malkų, temperatūra vis dar išliktų komfortiška ir ryte. Be to, kadangi energijos perteklius nuvedamas per vandens kontūrą, tokios krosnelės ir židiniai tarnauja ilgiau nei paprasti konvekciniai.

Tiesa, židinių ir krosnelių su vandens kontūrais mantavimas yra gana sudėtingas, jų galingumas apribotas, todėl šaltomis dienomis gali tekti ilgiau pakūrenti.

Sparčiai populiarėja

Prekybininkų teigimu, pastaruoju metu rinkoje sparčiai populiarėja granulinės krosnelės su vandens kontūru. Jų kaina gali siekti iki 3 tūkst. eurų (palyginimui, oriniam šildymui arba šildymui su vandens kontūru pritaikytos krosnelės ar židinio kapsulės kainuoja iki 2 tūkst. eurų). Nemažas privalumas tas, kad tai programuojamas įrenginys, kurio praktiškai nereikia kurenti – tik įdėti granulių ir kartą per savaitę išvalyti.

„Iš esmės tai yra granulinis katilas, tik gražus. Kad būtų galima pastatyti svetainėje ir mėgautis jaukumu. Pastebime, kad pastaruoju metu lietuviai jas perka vis dažniau“, – tikina R. Jazukevičius.

D. Grigonis pastebi, kad šį sprendimą dažniausiai renkasi namų savininkai disponuojantys maža katiline arba tiesiog yra užsiėmę žmonės, turintys mažiau laiko.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Šildymas

5 priežastys, kodėl nederėtų išjungti šildymo žiemą

Paspaudus šalčiams, imame nerimauti dėl didelių šildymo sąskaitų. Dalis žmonių žiemos mėnesiais ima galvoti, kaip tokias sąskaitas galima būtų sumažinti. Vienu iš sprendimų kartais tampa šildymo išjungimas arba oro temperatūros sumažinimas iki minimalios, pavyzdžiui, tuo metu, kai yra išvykstama žiemos atostogų. Tačiau specialistai sako, kad to daryti tikrai nederėtų. Pateikiame 5 priežastis, kodėl negalima išjungti šildymo žiemą.

Ekspertai atsako: ką reikia žinoti apie grindinį šildymą?

Grindinis šildymas – sparčiai populiarėjanti radiatorių alternatyva, kai vietoje įprastų, prie sienos tvirtinamų ir papildomą erdvę užimančių radiatorių patalpas šildo sistema įrengta po grindimis. Šis efektyvus šildymo būdas yra racionalus pasirinkimas naujai statomuose individualiuose namuose, tačiau kartu pastebimas ir jo populiarumo augimas naujai įrengiamuose butuose bei loftuose. Paklausėme ekspertų, ką reikėtų žinoti apie tokį šildymo būdą.

Ekspertai atsako: kokie yra svarbiausi pamatų apšiltinimo aspektai

Per požeminę pastato dalį yra netenkama 15–20 procentų bendros šilumos. Nors pamatų apšiltinimas nėrą toks svarbus kaip stogo ar sienų apšiltinimas, bet visgi jis yra tikrai pravartus. Apšiltinus pamatus, sienos yra apsaugomos nuo peršalimo, taip pat dėl jo nesusidaro kondensatas, o tai padeda išvengti drėgmės ir pelėsio. Paklausėme ekspertų, ką reikia žinoti apie pamatų apšiltinimą.

Ekspertai atsako – kokie yra svarbiausi stogo šiltinimo aspektai

Šiandien statomi energiškai efektyvūs pastatai yra patrauklūs dėl keleto aspektų. Bet visgi dauguma gali pritari nuomonei, kad svarbiausia tokių namų savybė – šie namai naudoja mažai energijos šildymui. Kadangi pastatų atitvarų šiltinimas tampa viena iš svarbiausių šilumos tausojimo priemonių, paklausėme ekspertų, kokie yra svarbiausi stogo šiltinimo aspektai.

Stogo šiltinimas: didžiausios ir dažniausiai pasitaikančios klaidos (10)

Stogas yra viena jautriausių namo vietų šalčiui. Tinkamai jo neapšiltinus ir neužsandarinus galima patirti didelių šilumos nuostolių. Stogo įrengimas daro didelę įtaką viso namo energijos suvartojimui, dėl netinkamai apšiltinto stogo, išnaudojamas šilumos kiekis gali siekti daugiau nei 30 procentų. Pristatome kelias, dažnai pasitaikančias stogo šiltinimo klaidas, iš kurių verta pasimokyti.

Malkų laikymo ypatybės bei būdai (5)

Efektyviam kūrenimui užtikrinti yra būtinas tinkamas malkų laikymas. Kad kūrenimui naudojamos malkos būtų visada po ranka, svarbu joms parinkti patogią, sausą ir vėdinamą laikymo vietą. Pristatome keletą praktiškų malkų laikymo patarimų.

Kūrenimas akmens anglimi: ką reikia žinoti (2)

Alternatyvių kuro rūšių, iš kurių gali rinktis individualių namų savininkai, šiandien yra itin daug. Akmens anglis – puikiai pažįstama kuro rūšis, kurios populiarumas rinkoje, dėl pačios medžiagos pliusų bei minusų, yra gan nestabilus. Taigi šioje publikacijoje plačiau aptarsime akmens anglies privalumus bei trūkumus.

Kietojo kuro, granuliniai ar dujiniai katilai: kaip išsirinkti? (4)

Jau seniai praėjo laikai, kai individualų namą buvo galima šildyti vien tik malkomis kūrenama krosnimi. Šiandien galima rinktis iš daugybės modernių šildymo šaltinių. Kieto kuro katilai, granuliniai katilai, dujų katilai – kelios populiarios šildymo priemonės, kurias plačiau aptarsime šioje publikacijoje.

Kaip saugiai naudoti dujas buityje

Nemalonu, jei dujinio šildymo katilas sugenda tada, kai jis labiausiai reikalingas – per šalčius, todėl elektros ir dujų skirstymo bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) pataria jau dabar tinkamai pasirūpinti dujiniu katilu ir paruošti šildymo sistemą žiemai. Šiuolaikinėms dujinio šildymo sistemoms specialių žinių nereikia, pakanka atlikti kelis paprastus žingsnius.

Kokias malkas geriausia rinktis? (1)

Malkos nuo senų laikų iki pat dabar yra populiari individualių namų šildymui skirta kuro rūšis. Malkų būna įvairių: ąžuolo, beržo, uosio, klevo, liepos, pušies, eglės ir t.t.. Tačiau kokias malkas rinktis geriausia?