Ką rinktis šiltinimui: putų polistirolas ar vata?

 (72)
Putų polistirolas ir mineralinė vata yra dvi dažniausiai fasadų apšiltinimui naudojamos medžiagos. Abi šios medžiagos turi labai panašų šiluminės medžiagos varžos koeficientą, tačiau turi ir nemažai skirtumų.
Ką rinktis šiltinimui: putų polistirolas ar vata?
© Shutterstock nuotr.

Putų polistirolo savybės

Kalbant apie individualių namų statybą, UAB „Iris“ prekybos vadybininkas Vaidas Baltušis sakė, kad maždaug 80 proc. atvejų žmonės renkasi pastatus šiltinti putų polistirolu: „Privačiuose namuose dažniausiai renkasi putų polistirolą, kadangi jis yra pigesnis. Vata kainuoja maždaug dvigubai brangiau nei polistirolas. O jeigu lyginant visas konstrukcijai reikalingas medžiagas, su klijais, su smeigėmis, su dekoratyviniu tinku, vata tampa dar šiek tiek brangesnė, nes šios sisteminės medžiagos taip pat brangesnės.“

Kaina yra pats didžiausias putų polistirolo pranašumas, tačiau be jos V. Baltušis įvardino ir keletą kitų privalumų: „Pliusas yra tas, kad polistirolui tinka bet koks dekoratyvinis tinkas. Vatai dekoratyvinis tinkas turi būti tik kvėpuojantis, kuris praleidžia vandens garus. Pavyzdžiui, populiariausias akrilinis tinkas tinka tik polistirolui, vatai jis netinka, nes jis per mažai praleidžia vandens garus“.

Fasadų apšiltino darbus atliekantis Antanas Karpavičius taip pat pastebėjo, kad polistirolas yra gerokai lengvesnis nei vata, ši sveria maždaug 10 kartų daugiau. Todėl polistirolą yra daug lengviau transportuoti.

Kaip kitą polistirolo privalumą galimą būtų laikyti tai, kad jis visiškai neįgeria vandens, tuo tarpu vata vandenį įgeria, tačiau jį greitai išgarina. Visgi tai nėra toks ir didelis privalumas, kadangi polistirolas ne tik neįgeria drėgmės, bet jos ir nepraleidžia. „Vandens garai susikaupę namo viduje praeina pro sienas iš atsimuša ir polistirolą. Jeigu gerai nėra įrengta ventiliacija, tada namuose gali atsirasti pelėsis. Vien dėl to, kad drėgmei nėra kaip pasišalinti iš namo vidaus. Per vatą drėgmė iš esmės praeina kaip per orą“, – sakė V. Baltušis.

Kaip dar vieną putų polistirolo trūkumą A. Karpavičius įvardino neatsparumą organiniams tirpikliams: „Reikia saugotis bet kokios polistirolo kontakto su organiniais tirpikliais, benzinu, acetonu ir panašiai. Akmens vata geriau, kad ji jiems atspari.“


Iris lentelė

Kada naudojama vata?

Vata dažniausiai yra naudojama aukštuose ir didelės drėgmės turinčiuose pastatuose. Ji taip pat naudojama daugiabučių renovacijoje. Pagrindinė priežastis tam – vata yra nedegi medžiaga. Dėl to, pagal techninius reikalavimus, vatą privaloma naudoti pastatuose, kurių aukštis daugiau nei 20 metrų.

„Vata yra visiškai nedegi. Polistirolo degumo klasė yra didesnė nei vatos. Polistirolas nepalaiko degimo, bet jei ugnies šaltinis bus, jis pats degs, smilks ir plėsis, jeigu bus ugnis. Be to, senų daugiabučių ventiliacijos sistema yra nepakankamai gera, patys gyventojai nori vatos, kad išeitų drėgmė ir nebūtų pelėsių“

Taip pat vata turi geresnes garso izoliacijos savybes, kuriomis nepasižymi polistirolas. Visgi V. Baltušis to nesureikšmino: „Garsas turi tokią savybę, kad jis sklinda ne vien per atitvarus, jis sklinda ir per konstrukcijas. Taigi, jeigu apsišiltini vata, bet yra kotedžas ar kaimynas, tai nėra kažkokio didelio skirtumo. Bet vatos garso izoliacijos savybės yra geresnės“

Be viso to, A. Karpavičius pažymėjo, kad vata yra lanksti medžiaga, todėl jei pastatas yra lenktomis sienomis, jį šiltinti vata kur kas paprasčiau.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Šildymas

Kas geriau – daugiau šildyti ar efektyviau šiltinti?

Kiekvienas, statydamas ar atnaujindamas savo namą, kuria strategiją, kaip pasiekti, kad gyvenimas jame būtų šiltas ir ekonomiškas.

Butas be radiatorių: ar tai įmanoma?

Grindinio šildymo sistema naujos statybos butuose Lietuvoje – anokia naujiena. Tačiau ją apipynę brangumo ar kenksmingumo mitai vis dar gajūs ir kartais žmones atbaido nuo galimybės turėti daugiau erdvės būste bei mažiau rizikuoti savo sveikata. Ekspertai tikina, jog sušilti nuo grindų, o ne iš radiatorių sklindančios šilumos galima kiekviename bute, tereikia laikytis vienintelės taisyklės – šiek tiek kilstelėti grindis.

Eksperto nuomonė, kada šiltinti savo būstą

Kiek mokėjote už savo būsto šildymą praėjusią žiemą? Ar Jūs tuo patenkinti?

Atmintinė, kaip saugiai naudoti elektrinius šildytuvus

Šaltuoju metų laiku, padaugėja gyventojų, kurie namus ima šildyti elektriniais šildymo prietaisais. Elektros ir dujų skirstymo bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) pataria, kaip saugiai naudoti šildytuvus, kad jaukios šilumos šaltinis netaptų gaisro priežastimi.

Šildymo sistemos gedimai žiemą: kokie iššūkiai laukia?

Paskutinėmis žiemos savaitėmis įsismarkavo arktiniai šalčiai – termometrų stulpeliai vietomis nukrito net iki -26 laipsnių. Pastebima, kad smarkiai šąlant orams padažnėja ir šildymo sistemų gedimai, dėl kurių net ir namuose galima pasijusti lyg lauke.

5 priežastys, kodėl nederėtų išjungti šildymo žiemą

Paspaudus šalčiams, imame nerimauti dėl didelių šildymo sąskaitų. Dalis žmonių žiemos mėnesiais ima galvoti, kaip tokias sąskaitas galima būtų sumažinti. Vienu iš sprendimų kartais tampa šildymo išjungimas arba oro temperatūros sumažinimas iki minimalios, pavyzdžiui, tuo metu, kai yra išvykstama žiemos atostogų. Tačiau specialistai sako, kad to daryti tikrai nederėtų. Pateikiame 5 priežastis, kodėl negalima išjungti šildymo žiemą.

Ekspertai atsako: ką reikia žinoti apie grindinį šildymą?

Grindinis šildymas – sparčiai populiarėjanti radiatorių alternatyva, kai vietoje įprastų, prie sienos tvirtinamų ir papildomą erdvę užimančių radiatorių patalpas šildo sistema įrengta po grindimis. Šis efektyvus šildymo būdas yra racionalus pasirinkimas naujai statomuose individualiuose namuose, tačiau kartu pastebimas ir jo populiarumo augimas naujai įrengiamuose butuose bei loftuose. Paklausėme ekspertų, ką reikėtų žinoti apie tokį šildymo būdą.

Ekspertai atsako: kokie yra svarbiausi pamatų apšiltinimo aspektai

Per požeminę pastato dalį yra netenkama 15–20 procentų bendros šilumos. Nors pamatų apšiltinimas nėrą toks svarbus kaip stogo ar sienų apšiltinimas, bet visgi jis yra tikrai pravartus. Apšiltinus pamatus, sienos yra apsaugomos nuo peršalimo, taip pat dėl jo nesusidaro kondensatas, o tai padeda išvengti drėgmės ir pelėsio. Paklausėme ekspertų, ką reikia žinoti apie pamatų apšiltinimą.

Ekspertai atsako – kokie yra svarbiausi stogo šiltinimo aspektai

Šiandien statomi energiškai efektyvūs pastatai yra patrauklūs dėl keleto aspektų. Bet visgi dauguma gali pritari nuomonei, kad svarbiausia tokių namų savybė – šie namai naudoja mažai energijos šildymui. Kadangi pastatų atitvarų šiltinimas tampa viena iš svarbiausių šilumos tausojimo priemonių, paklausėme ekspertų, kokie yra svarbiausi stogo šiltinimo aspektai.

Stogo šiltinimas: didžiausios ir dažniausiai pasitaikančios klaidos (10)

Stogas yra viena jautriausių namo vietų šalčiui. Tinkamai jo neapšiltinus ir neužsandarinus galima patirti didelių šilumos nuostolių. Stogo įrengimas daro didelę įtaką viso namo energijos suvartojimui, dėl netinkamai apšiltinto stogo, išnaudojamas šilumos kiekis gali siekti daugiau nei 30 procentų. Pristatome kelias, dažnai pasitaikančias stogo šiltinimo klaidas, iš kurių verta pasimokyti.