Ką reikia žinoti statant A klasės namą?

 (38)
Kaip žinia, jau nuo šių metų lapkričio 1-osios naujai statomi pastatai turės atitikti A klasės energinio naudingumo reikalavimus. Šie reikalavimai bus taikomi pastatams, kuriems statybos leidimas bus išduotas po minėtos datos, ir pastatams, kuriems neprivalomi statybą leidžiantys dokumentai, jeigu jų statybos darbai bus pradėti po lapkričio 1-osios. Pasidomėjome, kuo pasižymi A energinės klasės namai ir kaip didėjantys energinio naudingumo reikalavimai atsilieps statybų sektoriui.
© Shutterstock nuotr.

Energinis naudingumas – strateginis siekis

Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto departamento Statybos normavimo skyriaus vedėjas Dangyras Žukauskas primena, kad reikalavimai dėl pastatų energinio efektyvumo nuosekliai didinami jau nuo 2012-ųjų. Tai daryti Lietuvą įpareigoja Europos Sąjunga, siekianti mažinti suvartojamos energijos kiekį ir aplinkos taršą. ES parengtoje Energijos vartojimo efektyvumo direktyvoje nurodoma, kad valstybės privalo nustatyti minimalius sąnaudų atžvilgiu optimalius energinio naudingumo reikalavimus naujiems ir atnaujinamiems pastatams, kurie turėtų įsigalioti iki 2017 metų.

Atsižvelgiant į įvairius rodiklius – tokius kaip pastatų konfigūracija, jų paskirtis, inžinerinių sistemų tipas ir kitus – atlikti skaičiavimai parodė, kad mūsų klimato ir ekonominėmis sąlygomis A klasės pastatai užtikrina sąnaudų atžvilgiu optimalų lygį. Tai reiškia, kad per numatomą statinio ekonominio gyvavimo ciklą bus užtikrinamos mažiausios jo išlaikymo sąnaudos.

Kokiomis pagrindinėmis savybėmis pasižymi A klasei priskiriamas gyvenamasis namas?

A klasės namai išsiskiria dideliu energiniu naudingumu – juose sunaudojama žymiai mažiau energijos negu žemesnės klasės pastatuose. Maksimaliam energiniam efektyvumui užtikrinti taikomos kompleksinės priemonės: šiltinamos sienos, konstrukcijos, įstatomi kokybiški langai ir durys, izoliuojami šalčio tilteliai, įrengiama mechaninio vėdinimo sistema ir t. t. Geresnė pastato šiluminė izoliacija ir sandarumas leidžia kur kas vėliau pradėti šildymo sezoną.

Dar vienas svarbus aspektas – A ir aukštesnio energinio naudingumo klasės pastatuose rekomenduojama didžiąją dalį sunaudojamos energijos gauti iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Tiesa, tai privaloma tik aukščiausios, A++ klasės, pastatams.

„A ir aukštesnės energinio naudingumo klasės namai išsiskiria ne tik dideliu energiniu efektyvumu, bet ir puikia statinio kokybe“, – pastebi UAB „Gildera“ pardavimų vadybininkė Inga Stadalninkaitė.

Svarbiausi A energinės klasės pastatų parametrai:

Namo (jo dalių) šiluminės savybės. Šilumos laidumo koeficientai – vienas svarbiausių rodiklių, parodančių, kad namas (ar jo dalis) yra priskirtinas A energinio naudingumo klasei.

Sandarumas. Geros statinių sandarumo savybės užtikrina, kad namai yra apsaugomi ne tik nuo šalto oro ir drėgmės, bet ir nuo vasaros karščių. Namo (ar jo dalies) sandarumas užtikrina pastovią temperatūrą namo viduje, be to, sumažina triukšmo lygį.

Mechaninis vėdinimas. Mažai energijos naudojančiuose namuose įrengtos aukštos kokybės ir didelio našumo mechaninės vėdinimo sistemos sukuria malonų mikroklimatą. Viena svarbiausių tokios vėdinimo sistemos paskirčių – tinkamai panaudoti namo viduje ir išorėje cirkuliuojantį orą. Gerai įrengta vėdinimo sistema užtikrina gryno oro tekėjimą ir pastovią temperatūrą namo viduje.

Atsinaujinantys energijos šaltiniai. Atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimas – dar viena savybė, skirianti A energinės klasės namus nuo žemesnės klasės statinių. Dažniausiai naudojama vėjo, saulės energija, aeroterminiai, hidroterminiai ir geoterminiai ištekliai, biomasė, biodujos.

Ką reikia žinoti statant A klasės namą?
© Shutterstock nuotr.

Kaip pasiekiama aukšta pastato energinio efektyvumo klasė?

Pastato energinė klasė nustatoma atsižvelgiant į tai, kiek energijos per metus sunaudojama vienam kvadratiniam metrui grindų ploto (kWh/m2). Taip pat įvertinama, kiek CO2 išsiskiria į aplinką išgaunant reikiamą kiekį energijos. Kuo mažiau CO2 išskiriama, tuo aukštesnė energinė klasė bus pasiekta.

Aukšta energinė klasė pasiekiama dviem būdais, kurie yra derinami tarpusavyje, siekiant kuo didesnės ekonominės naudos: svarbu užtikrinti geras pastato šiluminės izoliacijos savybes ir parinkti pastato energetinį poreikį atitinkančią šildymo ir vėdinimo sistemą.

Siekiant užtikrinti naujai statomo ar modernizuojamo pastato energinį efektyvumą, darbai turi būti atlikti kokybiškai nuo pirminės – projektavimo – iki paskutinės – projekto įgyvendinimo stadijos. Esminiai momentai – naudoti kokybiškas, šiuolaikiškas statybines medžiagas, padedančias užtikrinti pastato sandarumą ir mažas šilumos perdavimo koeficiento U vertes, ir konsultuotis su kvalifikuotais specialistais.

Kas keisis statybų sektoriuje įsigaliojus šiam reikalavimui?

Nors prognozuojama, kad didinant energinio naudingumo reikalavimus statybos kainos gali šiek tiek kilti – tai esą lems sudėtingesni techniniai sprendimai ir kvalifikuotų specialistų poreikis – pastato eksploatavimo išlaidos bus mažesnės. Be to, sunaudojant mažiau energijos išteklių bus daroma mažiau žalos aplinkai.

Pasak I. Stadalninkaitės, derinant įvairias energinį efektyvumą užtikrinančias priemones galima gauti didžiausią įmanomą efektyvumą su minimaliomis pradinėmis investicijomis. Kadangi statybos darbų kokybė tiesiogiai priklausys nuo tinkamų konstrukcinių sprendinių, neabejojama, kad išaugs kvalifikuotų projektuotojų, architektų, statybos darbų specialistų poreikis.

Kiek kainuoja pastatyti energiškai efektyvų namą?

Kiekvieno namo statybos kaina skiriasi. Galima teigti, kad A klasės namo statybos išlaidos yra maždaug 10–15 procentų didesnės nei šiuo metu statomų B klasės namų. Vis dėlto, reikėtų įvertinti, kokią ekonominę naudą suteiks energiškai efektyvus namas per laikotarpį, kurį planuojama jame gyventi. Pradinės investicijos į pastato energinį efektyvumą paprastai atsiperka per keletą metų. Be to, svarbu atsižvelgti į tai, kaip keisis namo vertė, jei ateityje norėtumėte jį parduoti. Prognozuojama, kad B klasės namų vertė rinkoje ateityje smarkiai mažės, nes bus statoma daug energiškai efektyvių namų, kurie bus patrauklesni pirkėjams.

Kaip išvengti klaidų statant energiškai efektyvų namą?

Statant energiškai efektyvų namą būtina atsižvelgti į projektuotojų ir architektų patarimus ir statybų metu nenukrypti nuo projekto. Kad namas pasiektų A ir aukštesnei klasei keliamus reikalavimus, reikia užtikrinti tinkamas termoizoliacines savybes (į tai įeina ir šalčio tiltelių izoliavimas) ir sandarumą. Taip pat – naudoti kokybiškas, sertifikuotas medžiagas.

Geriausia, kai dar namo projektavimo stadijoje numatoma, kokius efektyvumo rodiklius reikia pasiekti, pagal tai parinkti medžiagas ir techninius sprendinius. Pastato projekte turi būti numatyti konstrukcijų jungimosi mazgai, pašalinantys šalčio tiltelius, nurodyta, kaip tinkamai montuoti langus. Reikia atsakingai parinkti termoizoliacinių medžiagų storį, kad konstrukcijos ne tik būtų šiltos, bet ir kad jose nesusidarytų rasos taškas.

Siekiant išvengti klaidų, reikėtų netaupyti atsisakant dalies projektavimo paslaugų, samdant nepatyrusius statybininkus ar įsigyjant pigesnes statybines medžiagas, kurios paprastai būna blogesnės kokybės.

Ką reikia žinoti statant A klasės namą?
© Shutterstock nuotr.

Ką būtina žinoti, nusprendus savo jėgomis statyti A ir aukštesnės energinės klasės namą?

Nors lietuviai – darbšti tauta, puikiai žinome patarlę, kad šykštus moka du kartus. Norint to išvengti, bent jau namo projektą turėtų parengti specialistas. Būtent projektavimo stadijoje priimami pagrindiniai sprendimai, nuo kurių priklauso namo energinis naudingumas.

Vis dėlto, net ir turint gerą projektą statybų metu gali kilti nemažai sunkumų. Aukštos energinės klasės namas – tai ne sodo namelis. Statant tokį namą reikalingos ne tik žinios, bet ir įgūdžiai, specialūs įrankiai. Žinoma, įrankius galima išsinuomoti. Tačiau reikėtų nepamiršti, kad užbaigus statybas bus daromi pastato sandarumo testai. Patyręs nesėkmę, statytojas turės taisyti nekokybiškai atliktą darbą, dėl to sugaiš nemažai laiko ir patirs nemenkų finansinių nuostolių.

Dėl aukščiau išvardytų priežasčių specialistai rekomenduoja A klasės namo statyboms samdyti patyrusią ir patikimą statybos darbų įmonę. Darbams suteikiama garantija leis jaustis kur kas labiau užtikrintiems.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Šildymas

Ekspertai atsako: kokie yra svarbiausi pamatų apšiltinimo aspektai

Per požeminę pastato dalį yra netenkama 15–20 procentų bendros šilumos. Nors pamatų apšiltinimas nėrą toks svarbus kaip stogo ar sienų apšiltinimas, bet visgi jis yra tikrai pravartus. Apšiltinus pamatus, sienos yra apsaugomos nuo peršalimo, taip pat dėl jo nesusidaro kondensatas, o tai padeda išvengti drėgmės ir pelėsio. Paklausėme ekspertų, ką reikia žinoti apie pamatų apšiltinimą.

Ekspertai atsako – kokie yra svarbiausi stogo šiltinimo aspektai

Šiandien statomi energiškai efektyvūs pastatai yra patrauklūs dėl keleto aspektų. Bet visgi dauguma gali pritari nuomonei, kad svarbiausia tokių namų savybė – šie namai naudoja mažai energijos šildymui. Kadangi pastatų atitvarų šiltinimas tampa viena iš svarbiausių šilumos tausojimo priemonių, paklausėme ekspertų, kokie yra svarbiausi stogo šiltinimo aspektai.

Stogo šiltinimas: didžiausios ir dažniausiai pasitaikančios klaidos (10)

Stogas yra viena jautriausių namo vietų šalčiui. Tinkamai jo neapšiltinus ir neužsandarinus galima patirti didelių šilumos nuostolių. Stogo įrengimas daro didelę įtaką viso namo energijos suvartojimui, dėl netinkamai apšiltinto stogo, išnaudojamas šilumos kiekis gali siekti daugiau nei 30 procentų. Pristatome kelias, dažnai pasitaikančias stogo šiltinimo klaidas, iš kurių verta pasimokyti.

Malkų laikymo ypatybės bei būdai (5)

Efektyviam kūrenimui užtikrinti yra būtinas tinkamas malkų laikymas. Kad kūrenimui naudojamos malkos būtų visada po ranka, svarbu joms parinkti patogią, sausą ir vėdinamą laikymo vietą. Pristatome keletą praktiškų malkų laikymo patarimų.

Kūrenimas akmens anglimi: ką reikia žinoti (2)

Alternatyvių kuro rūšių, iš kurių gali rinktis individualių namų savininkai, šiandien yra itin daug. Akmens anglis – puikiai pažįstama kuro rūšis, kurios populiarumas rinkoje, dėl pačios medžiagos pliusų bei minusų, yra gan nestabilus. Taigi šioje publikacijoje plačiau aptarsime akmens anglies privalumus bei trūkumus.

Kietojo kuro, granuliniai ar dujiniai katilai: kaip išsirinkti? (4)

Jau seniai praėjo laikai, kai individualų namą buvo galima šildyti vien tik malkomis kūrenama krosnimi. Šiandien galima rinktis iš daugybės modernių šildymo šaltinių. Kieto kuro katilai, granuliniai katilai, dujų katilai – kelios populiarios šildymo priemonės, kurias plačiau aptarsime šioje publikacijoje.

Kaip saugiai naudoti dujas buityje

Nemalonu, jei dujinio šildymo katilas sugenda tada, kai jis labiausiai reikalingas – per šalčius, todėl elektros ir dujų skirstymo bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) pataria jau dabar tinkamai pasirūpinti dujiniu katilu ir paruošti šildymo sistemą žiemai. Šiuolaikinėms dujinio šildymo sistemoms specialių žinių nereikia, pakanka atlikti kelis paprastus žingsnius.

Kokias malkas geriausia rinktis? (1)

Malkos nuo senų laikų iki pat dabar yra populiari individualių namų šildymui skirta kuro rūšis. Malkų būna įvairių: ąžuolo, beržo, uosio, klevo, liepos, pušies, eglės ir t.t.. Tačiau kokias malkas rinktis geriausia?

Kaip tinkamai pasiruošti kūrenimo sezonui

Krosnis, prieš intensyvų kūrenimą būtina gerai sutvarkyti bei išvalyti dūmtraukius. Gaisrai namuose, šildomuose krosnimis, kyla, kai krosnys yra perkaitinamos, kaminų ar židinių sienelėse atsiranda plyšių, pro kuriuos gali prasiveržti ugnis, taip pat kai prakurams naudojami degalai bei kiti greitai užsiliepsnojantys skysčiai. Tačiau tai ne viskas... į kūrenimo sezono pradžios atmintinę būtina įtraukti ir kitas paprastas, bet svarbias taisykles.

Šildymas: ką rinktis – granules ar malkas? (1)

Egzistuoja daugybė skirtingų namų šildymo būdų: elektra, dujos, anglis, malkos, granulės. Malkos visada buvo viena populiariausių individualiems namams šildyti naudojamų kuro rūšių, tačiau šiandien galima pastebėti išaugusį žmonių susidomėjimą jų alternatyva – granulėmis. Tad kuo skiriasi pastarosios kuro rūšys?