Ką reikia žinoti, renkantis šilumos siurblį

Vienas iš ekonomiškiausių šildymo variantų yra šilumos siurblys. Tai yra energiją taupanti alternatyva krosnims, dujiniam šildymui ar elektriniams prietaisams. Šaltuoju metų laiku šie siurbliai padeda šildyti orą.
Ką reikia žinoti, renkantis šilumos siurblį
© Shutterstock nuotr.

Kas tai yra šilumos siurblys?

Šilumos siurbliai – energiją taupanti alternatyva krosnims, dujiniam šildymui ar elektriniams prietaisams. Kaip ir dauguma prietaisų, šilumos siurbliai taip pat naudoja elektros energiją. Siurblių veikimo principą galima apibūdinti trumpai: tai yra prietaisai, kurie sugeria šiluminę energiją vienoje vietoje ir perkelia ją į kitą vietą. Šiuo atveju – šilumą sugeria iš aplinkos oro ir perduoda patalpos orui. Šildymo sezono metu šilumos siurbliai perkelia šilumą iš atvirame ore esančio gana vėsaus oro, ir atvirkščiai – norint patalpas vėsinti, šilumos siurbliai veikia priešingai: patalpas vėsindami, jose esantį šiltą orą perduoda į aplinką. Kadangi šilumos siurblių specifika (žr. iliustraciją) yra
šilumą perkelti, o ne sukurti – tokiu atveju šilumos siurbliai gali suteikti 4 kartus daugiau energijos, negu suvartoja patys.


Šilumos siurblys taip pat pažįstamas pavadinimu kaip oro kondicionierius. Iš esmės tai tas pats (jeigu kalbėsime apie šilumos siurblius oras-oras). Jis gali tiek šildyti, tiek vėsinti patalpas. Todėl labai svarbu, prieš renkantis šilumos siurblį, įvertinti jo būsimas funkcijas ir turėti aiškius tikslus, kuriuos kelsite šiam įrenginiui.

Ką reikia žinoti prieš išsirenkant šilumos siurblį?

– Ar šilumos siurblys yra geriausias variantas?
– Kokio galingumo (dydžio) šilumos siurblio jums reikia?
– Kaip paaiškinti sąvoką šilumos siurblio efektyvumas?
– Kokio gamintojo ir kokio modelio šilumos siurbliai yra geriausias pasirinkimas?
– Kas turėtų įrengti šilumos siurblį?

Šilumos siurbliai skirstomi į tris rūšis (pagal šilumos šaltinį):

– šilumos šaltinis oras (oras-oras šilumos siurbliai ir oras-vanduo šilumos siurbliai);
– šilumos šaltinis vanduo (vanduo-vanduo šilumos siurblys);
– šilumos šaltinis žemė, gruntas (gruntas-vanduo šilumos siurblys).

Kai šilumos šaltinis oras

Populiariausias šilumos siurblių tipas yra oras-oras, kuris perleidžia šilumą tarp patalpos ir išorinio oro. Šildymui naudojant šilumos siurblį vietoje įprastinių elektrinių šildytuvų galima sutaupyti 80 proc. elektros energijos kiekio. Didelį vaidmenį atlieka oro temperatūra: kuo mažesnis lauko oro ir pastato vidaus oro temperatūrų skirtumas, tuo geriau ir efektyviau šilumos siurblys veikia. Esant žemesnei aplinkos oro temperatūrai, mažėja ir šilumos siurblio naudingumo koeficientas.

Šilumos siurbliai gali būti lengvai montuojami tiek name, tiek daugiabutyje, ar nedideliame komercinės paskirties pastate. Lauke statomi kompaktiški šilumos siurbliai tinka pastatams, kuriuose nėra rūsio arba tos patalpos turės kitą paskirtį (pavyzdžiui, gyvenamąją). Šilumos siurblį įrengiant lauke yra išsprendžiamas patalpų erdvės trūkumo klausimas, o aplinką tausojančia šiluma bus aprūpintas visas namas. Pasirinkus papildomų funkcijų, šilumos siurblys oras-vanduo gali būti naudojamas patalpų aušinimui vasaros metu.

Šilumos siurbliai oras-oras yra įrenginiai, veikiantys šilumos perkėlimo principu ir gebantys išgauti sukauptą šiluminę energiją iš mus supančios aplinkos oro ir perduoti į gyvenamąsias patalpas. Juk šilto oro lauke yra net ir šaltomis žiemos dienomis.

Šilumos siurblys oras–vanduo taip pat veikia šilumos perkėlimo principu: aušinamas lauko oras, o šiluma, gauta kaip aušinimo proceso produktas, perduodama per šilumokaitį, kuris po to panaudojamas patalpos ar vandens šildymui. Šis uždaras freono ciklas vyksta esant tam tikram slėgiui ir temperatūrai. Oras-vanduo šilumos siurbliai gali būti lengvai prijungiami prie naujos ar jau esamos vandens šildymo sistemos jos nekeičiant. Jie taip pat gali būti sujungti su kitais šilumos šaltiniais bei naudoti seną šildymo katilą.

Kai šilumos šaltinis vanduo ir gruntas

Geotermine energija (kai šilumos šaltiniai yra gruntas arba vanduo) paremti šilumos siurbliai didelį efektyvumą pasiekia perduodami šilumą tarp namo ir žemės (grunto) arba netoliese esančio vandens telkinio. Nors jų įrengimo kaštai didesni, tačiau geoterminiai šilumos siurbliai turi mažas eksploatavimo išlaidas, nes naudojama gana pastovi žemės ar vandens temperatūra. Ar verta geoterminį šilumos siurblį įrengti, priklausys nuo konkrečių gyvenamosios vietovės ir kraštovaizdžio sąlygų. Vanduo-vanduo arba gruntas-vanduo šilumos siurbliai tinkamesni naudoti šaltesnėse klimato zonose, nei šilumos siurbliai oras-oras.

Skirtingai nuo standartinių kompresorių, kurie gali veikti tik visu pajėgumu, dviejų greičių kompresoriai leidžia šilumos siurbliams šildyti arba aušinti. Tai sutaupo didelį elektros energijos kiekį ir sumažina kompresoriaus nusidėvėjimą. Dviejų greičių šilumos siurbliai taip pat gerai dirba su zoninėmis kontrolės sistemomis. Zoninės kontrolės sistemos, dažnai diegiamos didesniuose namuose, naudojamos automatinės sklendės. Taip šilumos siurbliai skirtingose patalpose išlaiko skirtingą temperatūrą.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Šildymas

Kas geriau – daugiau šildyti ar efektyviau šiltinti?

Kiekvienas, statydamas ar atnaujindamas savo namą, kuria strategiją, kaip pasiekti, kad gyvenimas jame būtų šiltas ir ekonomiškas.

Butas be radiatorių: ar tai įmanoma?

Grindinio šildymo sistema naujos statybos butuose Lietuvoje – anokia naujiena. Tačiau ją apipynę brangumo ar kenksmingumo mitai vis dar gajūs ir kartais žmones atbaido nuo galimybės turėti daugiau erdvės būste bei mažiau rizikuoti savo sveikata. Ekspertai tikina, jog sušilti nuo grindų, o ne iš radiatorių sklindančios šilumos galima kiekviename bute, tereikia laikytis vienintelės taisyklės – šiek tiek kilstelėti grindis.

Eksperto nuomonė, kada šiltinti savo būstą

Kiek mokėjote už savo būsto šildymą praėjusią žiemą? Ar Jūs tuo patenkinti?

Atmintinė, kaip saugiai naudoti elektrinius šildytuvus

Šaltuoju metų laiku, padaugėja gyventojų, kurie namus ima šildyti elektriniais šildymo prietaisais. Elektros ir dujų skirstymo bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) pataria, kaip saugiai naudoti šildytuvus, kad jaukios šilumos šaltinis netaptų gaisro priežastimi.

Šildymo sistemos gedimai žiemą: kokie iššūkiai laukia?

Paskutinėmis žiemos savaitėmis įsismarkavo arktiniai šalčiai – termometrų stulpeliai vietomis nukrito net iki -26 laipsnių. Pastebima, kad smarkiai šąlant orams padažnėja ir šildymo sistemų gedimai, dėl kurių net ir namuose galima pasijusti lyg lauke.

5 priežastys, kodėl nederėtų išjungti šildymo žiemą

Paspaudus šalčiams, imame nerimauti dėl didelių šildymo sąskaitų. Dalis žmonių žiemos mėnesiais ima galvoti, kaip tokias sąskaitas galima būtų sumažinti. Vienu iš sprendimų kartais tampa šildymo išjungimas arba oro temperatūros sumažinimas iki minimalios, pavyzdžiui, tuo metu, kai yra išvykstama žiemos atostogų. Tačiau specialistai sako, kad to daryti tikrai nederėtų. Pateikiame 5 priežastis, kodėl negalima išjungti šildymo žiemą.

Ekspertai atsako: ką reikia žinoti apie grindinį šildymą?

Grindinis šildymas – sparčiai populiarėjanti radiatorių alternatyva, kai vietoje įprastų, prie sienos tvirtinamų ir papildomą erdvę užimančių radiatorių patalpas šildo sistema įrengta po grindimis. Šis efektyvus šildymo būdas yra racionalus pasirinkimas naujai statomuose individualiuose namuose, tačiau kartu pastebimas ir jo populiarumo augimas naujai įrengiamuose butuose bei loftuose. Paklausėme ekspertų, ką reikėtų žinoti apie tokį šildymo būdą.

Ekspertai atsako: kokie yra svarbiausi pamatų apšiltinimo aspektai

Per požeminę pastato dalį yra netenkama 15–20 procentų bendros šilumos. Nors pamatų apšiltinimas nėrą toks svarbus kaip stogo ar sienų apšiltinimas, bet visgi jis yra tikrai pravartus. Apšiltinus pamatus, sienos yra apsaugomos nuo peršalimo, taip pat dėl jo nesusidaro kondensatas, o tai padeda išvengti drėgmės ir pelėsio. Paklausėme ekspertų, ką reikia žinoti apie pamatų apšiltinimą.

Ekspertai atsako – kokie yra svarbiausi stogo šiltinimo aspektai

Šiandien statomi energiškai efektyvūs pastatai yra patrauklūs dėl keleto aspektų. Bet visgi dauguma gali pritari nuomonei, kad svarbiausia tokių namų savybė – šie namai naudoja mažai energijos šildymui. Kadangi pastatų atitvarų šiltinimas tampa viena iš svarbiausių šilumos tausojimo priemonių, paklausėme ekspertų, kokie yra svarbiausi stogo šiltinimo aspektai.

Stogo šiltinimas: didžiausios ir dažniausiai pasitaikančios klaidos (10)

Stogas yra viena jautriausių namo vietų šalčiui. Tinkamai jo neapšiltinus ir neužsandarinus galima patirti didelių šilumos nuostolių. Stogo įrengimas daro didelę įtaką viso namo energijos suvartojimui, dėl netinkamai apšiltinto stogo, išnaudojamas šilumos kiekis gali siekti daugiau nei 30 procentų. Pristatome kelias, dažnai pasitaikančias stogo šiltinimo klaidas, iš kurių verta pasimokyti.