Ką reikėtų žinoti apie židinius

Židinys - romantiškas atributas ar lygiavertė šildymo priemonė? Atsakyti į šį klausimą galite tik jūs patys, nes rinkoje egzistuoja ir puošnių lokalių židinių, ir sistemų leidžiančių pasirūpinti visų patalpų šiltumu. Į kitus klausimus atsako mūsų kalbinti ekspertai.
Ką reikėtų žinoti apie židinius
© Shutterstock nuotr.

Ar įmanoma židinį susimontuoti daugiabutyje? Ką reikia žinoti ir kokie būtų apribojimai, lyginant su įprastu privačiu namu?

Gyvenamajame pastate gali būti židinys gali būti įrengtas visuose 1–5 aukštų visų tipų daugiabučių aukštuose, aukštesnių kaip 5 aukštų daugiabučių paskutiniuose aukštuose bei bet kuriame ten esančio dviaukščio buto aukšte. Ugniakurai turi būti suprojektuoti atsakingai, antraip gali padidėti gaisro, sprogimo, apsinuodijimo ir kitos rizikos. „Svarbus faktorius yra kaminas. Daugelyje senos statybos daugiabučių yra įrengti kaminai. Telieka išsiaiškinti kuri šachta yra „laisva“, į ją įleisti įdėklą ir galima jungti židinį. Jeigu kamino nėra, pavyzdžiui daugiaaukščio pastato viršutiniame aukšte, galima pasiūlyti metalinį apšiltintą kaminą. Tokio kamino įrengimui jau reikalingi tam tikri leidimai, kadangi bus gręžiama viršutinė perdanga, todėl reikia gauti leidimą iškelti kaminą virš stogo. Ant pastatų stogų būna įrengtos vėdinimo/kondicionavimo sistemos, kurių veikimui kaminas gali trukdyti. Taip pat reikia atsižvelgti į pastato priskyrimą pastatų apsaugos zonai“, – pataria UAB „Židinių meistrai“ atstovas Titas Gasiūnas.

Tad jeigu yra įrengtas dūmtraukis – židinį įsirengti galima, o jeigu nėra – dūmtraukį reikia įsirengti. Tačiau ką daryti tiems, kurie neturi galimybės įsirengti dūmtraukio? „Pasitaiko klientų kurie gyvena viduriniuose daugiabučio aukštuose ir nori turėti jaukią ugnį kambaryje. Jiems siūlome alternatyvas be dūmtraukio. Tai biožidiniai, kuriuose dega spiritas, dujiniai ir elektriniai židiniai“, – pataria pašnekovas.

Ar židinys gali tapti alternatyva viso namo šildymui?

Šiais laikais egzistuoja sprendimų, leidžiančių židinį naudoti kaip pagrindinį šilumos šaltinį. „Tai gali būti išvedžioti ortakiai į visus kambarius ir šiltas oras nuo židinio tiekiamas į juos. Pasyviame name židinys ar krosnelė gali būti ir pagrindinis šildymo prietaisas. Jei kalbame apie ekonominį šildymą, tai židinys tikrai pataupys tam skirtas išlaidas. Juk malkos – pigiausias kuras mūsų šalyje. Be to, matoma ir saugi židinio liepsna į kiekvienus namus atneš jaukumą ir šilumą“, – asakoja Aurelijus Remeikis, įmonės „Foleta“ vadovas.

Ką man pasirinkti – židinį ar krosnelę?

Nors šis pasirinkimas priklauso nuo jūsų patalpų, visuotinai priimtina, kad krosnelės dažniausiai naudojamos lokaliam patalpų apšildymui ir yra nepamainomos sodo nameliuose, ūkinėse patalpose, taip pat gali pilnai apšildyti ir nedidelio gyvenamojo ploto gyvenamuosius namus. Židiniai turi daugiau galimybių tiek kalbant apie efektyvumą, tiek apie estetišką. Įrengus ortakių sistemą, galėsite apšildyti didelį plotą, taip pat montuojant židinį parinkti įvairių individualių sprendimų pritaikant židinį prie savojo interjero. Krosnelės perkamos kaip išbaigti gaminiai, dažniausiai pasižymi konservatyviu dizainu. Jos taip pat yra pigesnės nei židiniai.

Ar židinys gali šildyti ir vandenį? Ar jo šilumą galima naudoti grindiniam šildymui?

Židiniai skirstomi į šildančius orą (konvekcinius), kaupiančius šilumą (akumuliacinius) ir šildančius vandenį.

Vandeninis židinys veikia tokiu pačiu principu kaip įprastas katilas. Vandeninius židinius galima jungti tiek prie uždaros, tiek prie atviros sistemos. Atviroje (gravitacinė, savitakė) sistemoje, šilumnešis verda aukščiausiame taške, kuris yra palėpėje (dažniausiai) sumontuotas talpus bakelis. Vandens cirkuliacija vyksta elementariu principu – karštas vanduo kyla į viršų, o šaltas leidžiasi į apačia. Šios sistemos populiariausios būdavo sovietmečiu, senesniuose individualiuose namuose. Naujai statomuose namuose dažniausiai pasirenkama kito tipo, uždara sistema. Jos šilumnešis cirkuliuoja elektrinio siurblio pagalba Tokia sistema leidžia reguliuoti temperatūrą atskiruose kambariuose. Todėl pasirinkus tinkamą katilą, teigia T. Gasiūnas, galima šildyti ir grindis. 

Kokie svarbiausi reikalavimai židinio kaminui? 

Natūralu, kad pirmiausia židinio kaminas turi būti kokybiškas, tinkamai įrengtas ir saugus.
„Minimalus kamino angos dydis, kitaip skerspjūvio plotas, turi atitikti ugniakuro dūmų šalinimo atvamzdį. Jei kaminas sumontuotas teisingai, nėra svarbu, ar jis plieninis ar mūrinis.
Kamino įdėklai privalomi visų tipų kaminuose, išskyrus kaminus sumūrytus iš pilnavidurių molio plytų - taip vadinamų kamininių plytų“, – teigia A.Remeikis

Kuo pasižymi židinio stiklai? Kuo naudingas stiklas po židiniu ir kada jis rekomenduotinas?

Židinio ugniakurai, krosnių ir židinių durelės yra gaminamos naudojant keraminį stiklą. Tai stiklas nebijantis itin aukštos temperatūros, tiesioginės ugnies poveikio, tačiau jis yra labai trapus ir pakankamai brangus.

„Stiklas priešais židinį dažniausiai naudojamas, norint apsaugoti medines grindis, parketą, laminatą nuo iškrintančių iš pakuros žarijų. Šis stiklas vadinamas apsauginiu. Tai grūdintas stiklas, įprastai 8 arba 10 mm storio, skaidrus, tonuotas arba matinis, facetuota arba poliruota briauna, gali būti įvairių formų“, – pasakoja T. Gasiūnas. 

Problema: kuriant malkomis kūrenamą židinį dalis dūmų patenka į namo vidų, o pats židinys taip pat atrodo aprūkęs. Kokios galėtų būti to priežastys, ir ką tokiu atveju būtų galima padaryti?

Į šią problemą derėtų pažvelgti atidžiau, nes gali būti kelios šio reiškinio priežastys. „Pirma , tai dažniausiai nėra įrengtas šviežio oro pritekėjimas į patalpą. Antra, nepakankama kamino trauka – nepakankamas kamino aukštis arba per maža dūmų anga. Ši problema sprendžiama įrengiant šviežio oro pritekėjimo sistemą arba ant kamino sumontuojant elektra valdomą dūmų traukos generatorių“, – pataria A. Remeikis. 

Norime palikti židinį atvirą, tačiau ar tuomet įmanoma išvengti gaisro pavojaus?

Atviro židinio negalima palikti be priežiūros, įspėja A. Remeikis: „Kibirkštis iš degančio ugniakuro gali iššauti ir 3 – 5 metrus. Atviriems židiniams specializuotuose salonuose galima įsigyti pastatomus tinklelius ir apsauginius stiklus. Taip apsaugotas atviras židinys bus tikrai saugesnis“.

Kokie atstumai nuo židinio iki medinių ir kitų objektų rekomenduojami įsirengiant židinį?

Saugius atstumus tarp degių konstrukcijų ir ugnies kanalo apibrėžia bendrieji saugumo reikalavimai židiniams. Minimalus atstumas yra 250 mm. „Būna situacijų, kai nėra galimybės išlaikyti šį atstumą. Tada, apsaugant degias konstrukcijas, naudojamos medžiagos, priskiriamos A1 degumo kategorijai – visiškai nedegios. A1 kategorijai priskiriamos tokios medžiagos kaip keraminė vata, vermikulito plokštės, kalcio silikato plokštės. Nuo židinio stiklo iki interjero elementų, kurie yra degūs, arba iš dalies degūs, tai gali būti baldai, užuolaidos, kilimai, reikia išlaikyti ne mažesnį kaip 1 metro atstumą“, – atsako T. Gasiūnas.

Kaip prižiūrėti židinius?

Labai svarbu laikytis eksploatavimo ir įrengimo instrukcijos, kurią prideda židinio gamintojas. Valant židinių stiklą, reikėtų palaukti, kol jis atauš, židinių stiklo nevalyti abrazyviomis medžiagomis. Reguliariai išvalykite suodžius, jei kūrenate malkomis, rinkitės tik gerai išdžiūvusias 20 % malkas. Norėdami pravalyti dūmtraukį, įprastas malkas kartui kitam galite pakeisti drebulinėmis. Židinyje nekūrenkite atliekų.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Šildymas

Kas geriau – daugiau šildyti ar efektyviau šiltinti?

Kiekvienas, statydamas ar atnaujindamas savo namą, kuria strategiją, kaip pasiekti, kad gyvenimas jame būtų šiltas ir ekonomiškas.

Butas be radiatorių: ar tai įmanoma?

Grindinio šildymo sistema naujos statybos butuose Lietuvoje – anokia naujiena. Tačiau ją apipynę brangumo ar kenksmingumo mitai vis dar gajūs ir kartais žmones atbaido nuo galimybės turėti daugiau erdvės būste bei mažiau rizikuoti savo sveikata. Ekspertai tikina, jog sušilti nuo grindų, o ne iš radiatorių sklindančios šilumos galima kiekviename bute, tereikia laikytis vienintelės taisyklės – šiek tiek kilstelėti grindis.

Eksperto nuomonė, kada šiltinti savo būstą

Kiek mokėjote už savo būsto šildymą praėjusią žiemą? Ar Jūs tuo patenkinti?

Atmintinė, kaip saugiai naudoti elektrinius šildytuvus

Šaltuoju metų laiku, padaugėja gyventojų, kurie namus ima šildyti elektriniais šildymo prietaisais. Elektros ir dujų skirstymo bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) pataria, kaip saugiai naudoti šildytuvus, kad jaukios šilumos šaltinis netaptų gaisro priežastimi.

Šildymo sistemos gedimai žiemą: kokie iššūkiai laukia?

Paskutinėmis žiemos savaitėmis įsismarkavo arktiniai šalčiai – termometrų stulpeliai vietomis nukrito net iki -26 laipsnių. Pastebima, kad smarkiai šąlant orams padažnėja ir šildymo sistemų gedimai, dėl kurių net ir namuose galima pasijusti lyg lauke.

5 priežastys, kodėl nederėtų išjungti šildymo žiemą

Paspaudus šalčiams, imame nerimauti dėl didelių šildymo sąskaitų. Dalis žmonių žiemos mėnesiais ima galvoti, kaip tokias sąskaitas galima būtų sumažinti. Vienu iš sprendimų kartais tampa šildymo išjungimas arba oro temperatūros sumažinimas iki minimalios, pavyzdžiui, tuo metu, kai yra išvykstama žiemos atostogų. Tačiau specialistai sako, kad to daryti tikrai nederėtų. Pateikiame 5 priežastis, kodėl negalima išjungti šildymo žiemą.

Ekspertai atsako: ką reikia žinoti apie grindinį šildymą?

Grindinis šildymas – sparčiai populiarėjanti radiatorių alternatyva, kai vietoje įprastų, prie sienos tvirtinamų ir papildomą erdvę užimančių radiatorių patalpas šildo sistema įrengta po grindimis. Šis efektyvus šildymo būdas yra racionalus pasirinkimas naujai statomuose individualiuose namuose, tačiau kartu pastebimas ir jo populiarumo augimas naujai įrengiamuose butuose bei loftuose. Paklausėme ekspertų, ką reikėtų žinoti apie tokį šildymo būdą.

Ekspertai atsako: kokie yra svarbiausi pamatų apšiltinimo aspektai

Per požeminę pastato dalį yra netenkama 15–20 procentų bendros šilumos. Nors pamatų apšiltinimas nėrą toks svarbus kaip stogo ar sienų apšiltinimas, bet visgi jis yra tikrai pravartus. Apšiltinus pamatus, sienos yra apsaugomos nuo peršalimo, taip pat dėl jo nesusidaro kondensatas, o tai padeda išvengti drėgmės ir pelėsio. Paklausėme ekspertų, ką reikia žinoti apie pamatų apšiltinimą.

Ekspertai atsako – kokie yra svarbiausi stogo šiltinimo aspektai

Šiandien statomi energiškai efektyvūs pastatai yra patrauklūs dėl keleto aspektų. Bet visgi dauguma gali pritari nuomonei, kad svarbiausia tokių namų savybė – šie namai naudoja mažai energijos šildymui. Kadangi pastatų atitvarų šiltinimas tampa viena iš svarbiausių šilumos tausojimo priemonių, paklausėme ekspertų, kokie yra svarbiausi stogo šiltinimo aspektai.

Stogo šiltinimas: didžiausios ir dažniausiai pasitaikančios klaidos (10)

Stogas yra viena jautriausių namo vietų šalčiui. Tinkamai jo neapšiltinus ir neužsandarinus galima patirti didelių šilumos nuostolių. Stogo įrengimas daro didelę įtaką viso namo energijos suvartojimui, dėl netinkamai apšiltinto stogo, išnaudojamas šilumos kiekis gali siekti daugiau nei 30 procentų. Pristatome kelias, dažnai pasitaikančias stogo šiltinimo klaidas, iš kurių verta pasimokyti.