Kokie infraraudonųjų spindulių šildymo privalumai?
Infraraudonųjų spindulių šildymo plokščių ir šildytuvų gamintojai deklaruoja gausybę įvairiausių privalumų.
Pirmiausia, ekonomiškumą. Infraraudonųjų plokščių pardavėjai akcentuoja, kad įsirengti tokią šildymo sistemą nėra brangu. Jei geoterminio šildymo sistema su įrengimu vidutinio dydžio namui kainuoja apie 9 tūkst. eurų, o padoresnis granulinis šildymas – 6 tūkst. eurų, tai šildymo plokštės su įrengimu atsieitų apie 3 tūkst. eurų.
Be to, kaip ir bet kurių kitų šildymo sistemų gamintojai ir pardavėjai, infraraudonųjų spindulių šildymo plokštėmis prekiaujančių bendrovių atstovai teigia, kad tai itin pigus šildymo būdas. Skaičiuojama, kad standartinių A klasės energetinio naudingumo patalpų šildymas, palaikant 21 laipsnio temperatūrą, turėtų kainuoti apie 2 litus už kvadratinį metrą, B klasės – 3 litus, C klasės – 5-6 litus. Deklaruojama, kad šis šildymo būdas padeda sutaupyti iki 50 % energijos.
Ekonomiškumas esą atsiranda dėl šildymo sistemos veikimo principo: sistema šildo ne orą, o paviršius – baldus, sienas ir taip toliau. Taigi patys daiktai tampa radiatoriais, šilumos kaupikliais. Nemažas šių sistemų privalumas tas, kad plokštės užima mažai vietos (jų storis nesiekia nė 3 centimetrų).
Kadangi šildymui naudojama elektra, nereikia vamzdynų, katilinės, kuro saugojimo patalpos, kaminų ir t.t. Daug priežiūros šios plokštės taip pat nereikalauja.
Kadangi plokštės šildo ne orą, o paviršius, sienos išlieka sausos, todėl patalpose nesiformuoja pelėsis. Daugelyje tvarkingai įrengtų būstų, beje, pelėsis ir šiaip nesiformuoja. Kita vertus, nemažas privalumas tas, kad visiškai eliminuojama oro cirkuliacija, o tuo pačiu ir dulkių bei bakterijų sklandymas patalpoje.
Dalis prekybininkų privalumu laiko ir tai, kad kraustantis tokią šildymo sistemą galima išsivežti su savimi. Negali sakyti, kad tai ne tiesa, tačiau klausimas ar tai toks didelis privalumas, dėl kurio vertėtų rinktis būtent tokią šildymo sistemą.
Kokie infraraudonųjų spindulių šildymo trūkumai?
Taigi, kodėl būdamos tokios visapusiškai geros, infraraudonųjų spindulių šildymo plokšės ir šildytuvai neprasibrovė į lietuvių namus, į šalį pastumdamas tradicinius šildymo sprendimus? Atsakymas paprastas – dėl galimo poveikio sveikatai.
Beje, kai kurie vartotojai nemato skirtumo tarp infraraudonųjų ir ultravioletinių saulės spindulių. Taigi infraraudonųjų spindulių diapazonas yra artimas saulės spinduliavimui ir iš esmės nėra kenksmingas žmogaus sveikatai. Patys gamintojai pasakoja, kad infraraudonieji spinduliai ne tik, kad nedaro žalos, bet ir daro teigiamą poveikį sveikatai – padeda organizmuo įsisavinti vitaminą A, suaktyvina kraujo sistemos aktyvumą, pagerina medžiagų apykaitą. Visgi specialistai tokias deklaracijas vertina skeptiškai.
Kita vertus, skeptikai pataria nepamiršti ir akivaizdžių tokios šildymo sistemos trūkumų. Infraraudonųjų spindulių šildymo plokštės esą tinkamos rečiau lankomų patalpų (kavinių, parduotuvių) ar atviros teritorijos šildymui, tačiau tokių sistemų nepatartina diegti gyvenamuosiuose namuose, nes pabuvus ilgiau imamas justi nuovargis, oda gali išsausėti, kilti kitų problemų.
Norintiems įsitikinti, kad tai ne išganinga sistema, specialistai siūlo užsukti į kavinę, kurioje įdiegtas toks šildymas (net Lietuvoje tokių yra nemažai) ir kurį laiką pasėdėti. Pajusite, kad šonas, kuriame yra plokštė, šyla, o kitas – šąla. Taigi sėdint namuose ant sofos, greičiausia pajusite nepageidaujamą spindulinio šildymo efektą.
Be to, ne tik pašnibždomis, bet ir viešojoje erdvėje patys pardavėjai pataria infraraudonųjų spindulių šildymo plokštes naudoti kaip papildomą sistemą, kuria galima pakeisti granulinį, geoterminį ar dujinį šildymą. Kita vertus, įsivaizduokite, kad šaltą žiemą dingsta elektra, o Jus šildo tik toks šildymas. Gali būti visai nesmagu.
