Ką daryti, kad šilta būtų ir daugiabutyje, ir name

 (7)
Šalti kambariai darganotą rudenį – problema, su kuria susiduria daugybė šalies gyventojų. Nors paprastai dėl visko kaltinami šilumininkai, dažnai tai būna ne jų ar senų, dar nuo sovietmečio nekeistų, radiatorių kaltė, teigia Kauno technologijos universiteto (KTU) Pastatų energinių sistemų katedros doktorantė Laura Gagytė.
Ką daryti, kad šilta būtų ir daugiabutyje, ir name
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

KTU Statybos ir architektūros (SAF) fakulteto doktorantė L. Gagytė pabrėžia, kad ne vien nuo radiatorių priklauso taupus šilumos naudojimas ir komfortiškas mikroklimatas namuose. Kiekvienas pastatas yra statybinių ir inžinerinių sistemų visuma. Jų kokybė ir tarpusavio darna lemia tai, kaip komfortiškai ir ekonomiškai gyvens žmonės.

Senuose namuose vis dar galime rasti nemažai senų ketaus radiatorių. Ar jie atitinka šiuolaikinius pastato energetinius reikalavimus?

Turėtume kalbėti apie tai, jog seni ir nemodernizuoti pastatai, kurių eksploatacijos laikas siekia 25 ir daugiau metų, neatitinka šiuo metu pastatams keliamų energinių reikalavimų. Kai kurie pastatai yra fiziškai pasenę ir neekonomiški energijos vartojimo požiūriu. Siekiant efektyviai vartoti energiją, pastatai yra modernizuojami kompleksiškai, taip yra gaunamas maksimalus efektas. Modernizavimas apima sienų, stogų šiltinimą, langų keitimą, šildymo ir kitų inžinerinių sistemų rekonstrukciją. Atliekant šildymo sistemos modernizavimą taip pat reikėtų žiūrėti kompleksiškai. Vien radiatorių pakeitimas negarantuoja efektyvaus sistemos veikimo. Šildymo sistemos rekonstrukcija apima vamzdynų keitimą ir šiltinimą, šilumos punktų modernizavimą bei sistemos balansavimą.

Kokių praktinių patarimų galėtumėte duoti žmonėms, turintiems ne itin gerai šildančius radiatorius? Ar verta juos keisti?

Radiatoriai turėtų būti atviri, kad aplink juos laisvai cirkuliuotų oras ir šiluma nuo jų sklistų į patalpas. Reikėtų vengti įvairių dekoratyvinių grotelių ar lentynėlių prieš ir virš radiatorių. Nereikėtų radiatorių užstatyti spintelėmis, sofomis ir kitais baldais. Šilumai sunkiau pasklisti po kambarį, jei radiatoriai uždengti užuolaidomis, reikėtų stengtis, kad jos neuždengtų radiatorių arba naudoti žaliuzes. Ar reikia radiatorių keisti nauju, priklauso nuo dabartinio radiatoriaus būklės. Jei jis susidėvėjęs, apsinešęs nuosėdomis ir jo galia sumažėjusi, tokį radiatorių verta pasikeisti. Tačiau, kaip jau minėjau anksčiau, vien radiatorių pakeitimas negarantuoja, kad patalpos bus šildomos efektyviau. Šiandien rinkoje vyrauja plieniniai, aliumininiai ir ketaus radiatoriai. Plieniniai ir aliumininiai radiatoriai šiuo metu yra populiariausi, tačiau nereikėtų pamiršti ir ketaus radiatorių. Šiuolaikinės gamybos ketaus radiatoriai yra aukštos kokybės, atsparūs korozijai, atrodo estetiškai. Jie dažnai naudojami kultūros paveldo pastatuose ar senamiestyje esančiuose būstuose, taip išsaugant autentišką interjerą. Galima paminėti, kad šiuo metu radiatoriai yra įvairių konstrukcijų ir spalvų, tad jie atlieka ne tik patalpų šildymo funkciją, bet gali būti ir interjero detalė. Prieš renkantis šildymo prietaisus reikia atsižvelgti ir į pastato paskirtį bei šildymo sistemos tipą. Tiek plieniniai ar aliumininiai, tiek ketaus radiatoriai turi privalumų, ir trūkumų. Plieniniai ir aliumininiai radiatoriai lengviau atiduoda šilumą, greičiau įšyla ar atvėsta, todėl yra tinkami pastatuose, kur šildymo sistema veikia nuolat, pavyzdžiui, daugiabučiuose namuose. Ketaus radiatoriai labiau akumuliuoja šilumą, lėčiau įšyla ar atvėsta, todėl yra labiau tinkami naudoti pastatuose, kuriuose yra protarpinis šildymas, pavyzdžiui, kai šilumos šaltinis kieto kuro katilas be akumuliacinės talpos.

Ar radiatorių gali pasikeisti pats gyventojas, ar tam reikalingas specialisto parengtas projektas?

Daugiabučio namo buto savininkas, norintis pakeisti radiatorius, turi vadovautis Šilumos gamybos statinių ir šilumos perdavimo tinklų, statinių (šildymo ir karšto vandens sistemų) statybos rūšių ir šilumos gamybos ir šilumos perdavimo įrenginių įrengimo darbo rūšių aprašo 20 punktu, kur nurodyta, kad šildymo sistemos prietaisų pakeitimas priskiriamas statinio paprastajam remontui. Atliekant statinio paprastąjį remontą būtina paruošti aprašą, t.y. projektą, todėl buto savininkas pirmiausiai turi kreiptis į savo namo administratorių ar bendrijos pirmininką ir informuoti, ką ketina daryti bute. Po to susirasti šildymo sistemos projektus rengiantį specialistą ar įmonę ir užsakyti paprastojo remonto projektą. Projekto kopija bus saugoma, kartu su kita šildymo sistemos dokumentacija ir jeigu šildymo sistemoje įvyktų avarija, būtų aišku kas ir kurioje sistemos vietoje yra pakeista. Projektas užtikrina, kad nebus pažeisti pastato šildymo sistemos projektiniai sprendiniai, sistema nebus išbalansuota, bus parinkti reikiamos galios šildymo prietaisai.

Jei žmogus išsirinks ir pasikeis radiatorių pats, kokios galimos pasekmės? Ar galima radiatorius keisti jau prasidėjus šildymo sezonui?

Jeigu bus sumontuoti netinkamos galios šildymo prietaisai, labai tikėtina, kad bus išbalansuota visa pastato šildymo sistema. Tokiu atveju gali būti, kad vienuose butuose bus per karšta, kituose − per šalta. Be to, savavališkas radiatorių pakeitimas pažeidžia kitų butų savininkų interesus. Šildymo sezono metu radiatorių keisti negalima (išskyrus avarinius atvejus), nes tokiu atveju dalis butų turės būti atjungiami nuo šildymo sistemos.

Jei kalbėtume apie šildymą privačiame name, ką patartumėte rinktis – grindinį šildymą ar radiatorius?

Abu sistemų variantai yra geri. Šiuo metu individualių namų savininkai dažnai renkasi grindinio šildymo sistemas dėl jų keliamo komforto bei „švaresnio“ interjero. Grindinio šildymo sistemose cirkuliuoja žemesnės temperatūros vanduo, todėl galima panaudoti atsinaujinančios energijos šaltinius. Kita vertus, grindinio šildymo sistemos įšyla lėčiau nei radiatoriai, tad norintiems, kad patalpos įšiltų greičiau tinkamesnis variantas yra radiatoriai.

Kokios dar šildymo alternatyvos daugiabutyje ar privačiame name?

Daugiabučiuose pastatuose yra mažiau laisvės renkantis šildymo sistemos tipą, dažniausiai naudojamos prie miesto šilumos tinklų prijungtos sistemos. Šildymo sistemos senesniuose daugiabučiuose namuose yra bendros visam pastatui, todėl visus sprendimus reikia derinti su kitų butų savininkais. Naujos statybos daugiabučiuose kartais yra įrengiamos individualios šildymo sistemos su dujinio kuro katilais kiekvienam butui. Individualiuose pastatuose būsto savininkai turi daugiau laisvės renkantis šildymo sistemos tipą ir pačius šildymo prietaisus. Šildymo prietaisų yra įvairių – radiatoriai, įvairių tipų konvektoriai, grindinis šildymas, orinis šildymas. Galima derinti skirtingus šildymo prietaisus tarpusavyje. Tiek daugiabučiuose, tiek individualiuose pastatuose vandenį, kuris cirkuliuoja šildymo sistemose, galima sušildyti panaudojant atsinaujinančios energijos šaltinius: biokurą, saulės, vėjo ir geoterminę energiją. Kiekvienu atveju reikėtų konsultuotis su inžinerinių sistemų projektuotojais, kad būtų surastas ekonomiškiausias sprendimas.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Šildymas

Kas geriau – daugiau šildyti ar efektyviau šiltinti?

Kiekvienas, statydamas ar atnaujindamas savo namą, kuria strategiją, kaip pasiekti, kad gyvenimas jame būtų šiltas ir ekonomiškas.

Butas be radiatorių: ar tai įmanoma?

Grindinio šildymo sistema naujos statybos butuose Lietuvoje – anokia naujiena. Tačiau ją apipynę brangumo ar kenksmingumo mitai vis dar gajūs ir kartais žmones atbaido nuo galimybės turėti daugiau erdvės būste bei mažiau rizikuoti savo sveikata. Ekspertai tikina, jog sušilti nuo grindų, o ne iš radiatorių sklindančios šilumos galima kiekviename bute, tereikia laikytis vienintelės taisyklės – šiek tiek kilstelėti grindis.

Eksperto nuomonė, kada šiltinti savo būstą

Kiek mokėjote už savo būsto šildymą praėjusią žiemą? Ar Jūs tuo patenkinti?

Atmintinė, kaip saugiai naudoti elektrinius šildytuvus

Šaltuoju metų laiku, padaugėja gyventojų, kurie namus ima šildyti elektriniais šildymo prietaisais. Elektros ir dujų skirstymo bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) pataria, kaip saugiai naudoti šildytuvus, kad jaukios šilumos šaltinis netaptų gaisro priežastimi.

Šildymo sistemos gedimai žiemą: kokie iššūkiai laukia?

Paskutinėmis žiemos savaitėmis įsismarkavo arktiniai šalčiai – termometrų stulpeliai vietomis nukrito net iki -26 laipsnių. Pastebima, kad smarkiai šąlant orams padažnėja ir šildymo sistemų gedimai, dėl kurių net ir namuose galima pasijusti lyg lauke.

5 priežastys, kodėl nederėtų išjungti šildymo žiemą

Paspaudus šalčiams, imame nerimauti dėl didelių šildymo sąskaitų. Dalis žmonių žiemos mėnesiais ima galvoti, kaip tokias sąskaitas galima būtų sumažinti. Vienu iš sprendimų kartais tampa šildymo išjungimas arba oro temperatūros sumažinimas iki minimalios, pavyzdžiui, tuo metu, kai yra išvykstama žiemos atostogų. Tačiau specialistai sako, kad to daryti tikrai nederėtų. Pateikiame 5 priežastis, kodėl negalima išjungti šildymo žiemą.

Ekspertai atsako: ką reikia žinoti apie grindinį šildymą?

Grindinis šildymas – sparčiai populiarėjanti radiatorių alternatyva, kai vietoje įprastų, prie sienos tvirtinamų ir papildomą erdvę užimančių radiatorių patalpas šildo sistema įrengta po grindimis. Šis efektyvus šildymo būdas yra racionalus pasirinkimas naujai statomuose individualiuose namuose, tačiau kartu pastebimas ir jo populiarumo augimas naujai įrengiamuose butuose bei loftuose. Paklausėme ekspertų, ką reikėtų žinoti apie tokį šildymo būdą.

Ekspertai atsako: kokie yra svarbiausi pamatų apšiltinimo aspektai

Per požeminę pastato dalį yra netenkama 15–20 procentų bendros šilumos. Nors pamatų apšiltinimas nėrą toks svarbus kaip stogo ar sienų apšiltinimas, bet visgi jis yra tikrai pravartus. Apšiltinus pamatus, sienos yra apsaugomos nuo peršalimo, taip pat dėl jo nesusidaro kondensatas, o tai padeda išvengti drėgmės ir pelėsio. Paklausėme ekspertų, ką reikia žinoti apie pamatų apšiltinimą.

Ekspertai atsako – kokie yra svarbiausi stogo šiltinimo aspektai

Šiandien statomi energiškai efektyvūs pastatai yra patrauklūs dėl keleto aspektų. Bet visgi dauguma gali pritari nuomonei, kad svarbiausia tokių namų savybė – šie namai naudoja mažai energijos šildymui. Kadangi pastatų atitvarų šiltinimas tampa viena iš svarbiausių šilumos tausojimo priemonių, paklausėme ekspertų, kokie yra svarbiausi stogo šiltinimo aspektai.

Stogo šiltinimas: didžiausios ir dažniausiai pasitaikančios klaidos (10)

Stogas yra viena jautriausių namo vietų šalčiui. Tinkamai jo neapšiltinus ir neužsandarinus galima patirti didelių šilumos nuostolių. Stogo įrengimas daro didelę įtaką viso namo energijos suvartojimui, dėl netinkamai apšiltinto stogo, išnaudojamas šilumos kiekis gali siekti daugiau nei 30 procentų. Pristatome kelias, dažnai pasitaikančias stogo šiltinimo klaidas, iš kurių verta pasimokyti.