Grindinis šildymas: svarbiausi įsirengimo principai

Grindinio šildymo įrengimą daugelis naujakurių patiki patyrusiems santechnikams. Tačiau šie sako, kad tai pakankamai nesudėtingas namo statybos etapas ir nagingesnis šeimininkas šildomas grindis gali išsivedžioti pats. Svarbiausia atkreipti dėmesį į pagrindinius principus.

Be projekto dirbti nepataria

Nors įsirengti šildomas grindis esą nėra taip sudėtinga, o kai kurie specialistai tikina, kad vedžiojant vamzdelius apskritai neįmanoma padaryti klaidų, pirmiausia, reikia kreiptis į specialistus ir pasidaryti grindinio šildymo projektą. „Jei yra grindinio šildymo projektas, didelių klaidų padaryti praktiškai neįmanoma. 90 proc. atvejų pataikysite, o 10 proc. pasilieku tik dėl to, kad esu santechnikas. Paprastai jei grindinis šildymas įrenginėjamas pagal projektą, bet neveikia taip, kaip turėtų, tai arba mistika, arba meistrai visiški kreivarankiai“, - teigia santechnikas Antanas T.

Prieš planuojant grindinį šildymą reikėtų turėti namo projektą ir žinoti, kuriose patalpose bus grindinis šildymas, kokia patalpų paskirtis ir kokią grindų dangą planuojama jose kloti. Dera žinoti, kokios yra ar bus pastato sienų, langų, grindų ir durų konstrukcijos, jų matmenys. Verta pagalvoti ir apie būsimą šilumos šaltinį, ventiliacijos sistemą, pastato vietą ir erdvių orientaciją pasaulio šalių atžvilgiu.

Projektuotojas, atsižvelgdamas į šiuos parametrus, turėtų numatyti pačius efektyviausius grindinio šildymo sprendinius, užtikrinančius komfortą visose namo erdvėse.

Žaidimas atstumais tarp vamzdelių

Specialistų teigimu, pagrindinė efektyvios grindinio šildymo sistemos paslaptis – gebėjimas žaisti atstumais tarp vamzdelių. Pavyzdžiui, vietose, kuriose reikia daugiau šilumos (prie vitrininių langų, lauko durų) atstumai tarp vamzdelių turėtų būti mažesni. Patartina prie virtrininių langų vamzdelius vinioti maždaug kas 5–10 centimetrų, kitose erdvės vietose – kas 15 centimetrų. Tačiau turint profesionalo parengtą projektą, dėl to per daug sukti galvos nereikėtų – viskas turėtų būti nurodoma projekte.

Tiesa, viena didžiausių klaidų, kurias daro nenagingi meistrai ir patys sistemą įsirengti bandantys žmonės – neskaičiuoja atstumų tarp namo konstrukcijų ir tarp vamzdžių. Įgudę meistrai tai gali padaryti ir iš akies, tačiau pirmą kartą tai darantys dažniausia suklysta nustatydami atstumus.„Rinkoje yra įvairių vamzdelių grindiniam šildymui. Aš rekomenduočiau rinktis skaidrius vamzdelius. Jis geriau atiduoda šilumą, todėl su tokiu pačiu pasirinkto kuro kiekiu galima gyventi šiek tiek šilčiau“, - teigia ekspertas Arturas Vanian.

Turint projektą ir numatant, kur bus statomos vidinės pastato pertvaros, reikėtų vengti vinioti vamzdelius po pertvara. Jei t išvengti nepavyksta, vamzdelio vietą, kuri atsidurs po pertvara, būtina įvilkti į specialių šarvą. Dažnai šiam momentui teikiamas nepakankamas dėmesys. Prieš betonuojant grindis derėtų nepamiršti ir termostatų. Tiesa, jų daviklius reikėtų betonuoti ne prie pat vamzdelių. Paskutinis darbas – atlikti hidraulinius bandymus, įvertinančius sistemos sandarumą.
„Didelė klaida, kurią pastebiu yra ta, kad žmonės tiesiog nesubalansuoja grindinio šildymo sistemos. Tuomet nutinka taip, kad katilas dirba visu pajėgumu, o grindys šyla ne taip gerai, tad netaupoma energija“, - pastebi A. Vanian.

Betono paslaptys

Išvedžiojus grindinio šildymo vamzdelius belieka užbetonuoti grindis. Tiesa, ir čia derėtų atsižvelgti į tam tikrus niuansus. Pirmiausia – betono sluoksnio storis. Specialistai pataria, kad betono sluoksnis turėtų siekti apie 5–6 centimetrus. Dar tiksliau – betono sluoksnio storis tarp vamzdelių viršaus ir sluoksnio viršaus turėtų siekti maždaug 3,5 centimetro. Be to, liejant grindis su grindiniu šildymu turėtų būti naudojamas specialus betonas, kad vėliau naudojant netrūkinėtų. Kai kurie ekspertai pataria, didelio ploto patalpose įrengti temperatūrines siūles, kurios turėtų kompensuoti betono plėtimąsi.

Galų gale, visą sistemą galima paleisti. Tiesa, tai patartina daryti praėjus nemažiau nei trims savaitėms po betonavimo. Pirmąją dieną vertėtų į šildymo sistemą tiekti 25 laipsnių temperatūros vandenį ir kasdien ją didinti po 5 laipsnius. Pasiekus maksimalią leistiną 55 laipsnių temperatūrą ją išlaikyti 4 dienas, o po to kas 5 laipsnius žeminti iki pradinės 25 laipsnių vertės.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis