Grindinis šildymas: ką apie jį reikėtų žinoti?

 (46)
Grindinis šildymas tikrai nėra naujovė, tačiau didžioji dauguma namų vis dar šildomi iš radiatorių sklindančia šiluma. Tai nėra blogai - kiekvienas pasirenka tokį šildymo būdą, kuris jam geriausias. Tiesa, dalis žmonių, apsilankę svečiuose, kur patalpa šildoma per grindis, pradeda į savo radiatorius žvelgti įtariai ir galvoja pakeisti savo šildymo sistemą. Ką reikėtų žinoti prieš galutinai priimant šį sprendimą?
Grindinis šildymas: ką apie jį reikėtų žinoti?
© Shutterstock nuotr.

Grindinio šildymo privalumai ir trūkumai. Pagrindiniu privalumu laikoma sutaupyta vieta - prie sienų neliks didesnių ar mažesnių radiatorių. Galima pagalvoti, kad tose vietose, kur įmontuoti radiatoriai šiaip ar taip mažai ką laikome, tačiau tai darome būtent todėl, kad neblokuotumėme šilumos. Atsisakius radiatorinio šildymo, galėsime tose vietose statyti ką tik norime. Patalpa padidės ir vizualiai. Kitas privalumas yra tai, kad temperatūra šildomoms grindims yra žemesnė nei tiekiama į radiatorius, todėl sutaupysite. Taip pat tokia patalpa tolydžiau įšyla, kadangi yra šildoma visu grindų plotu. Be to, vaikštant basomis jausis šiltos grindys.

Vienas iš buitinių trūkumų, daugiausiai kylantis gyvenant butuose - visiškai atsisakius radiatorinio šildymo ir neturint alternatyvų, apsižiūrima, jog nėra kur padžiauti rūbų. Taip pat skundžiamasi, kad patalpose su tokiu šildymu yra sausesnis oras. Radiatorius lengviau pakeisti ar remontuoti, taip pat radiatoriais šildoma patalpa greičiau įšyla, tiesa, šis aspektas aktualiausias didelėms patalpoms.

Įsirengti grindinį šildymą rekomenduojama statant naują namą, atliekant patalpos remontą ar tiesiog keičiant grindis. Taip gerokai sutaupysite - į įrengimo kainą įeina ne tik pačios sistemos įrengimo darbai, tačiau ir apdailos darbai, tad vienu šūviu galite nušauti du zuikius.

Vandens ar elektrinis šildymas. Nors šiandien dažniau mąstoma apie vandens grindinį šildymą, elektrinio grindų šildymo taip pat nereikėtų nurašyti.

Vandeniu šildomos grindys naudoja mažiau šilumos. Vanduo šildomas per pagrindinį šilumos šaltinį (katilą), o grindis šildo vamzdeliai. Turint katilą, vandeniu šildomas grindis įsirengti yra racionaliausia, taip pat tokios grindys visuomet įrengiamos liejant plokštuminius pamatus. Toks sprendimas patogiausias nuosavame name. Jei nusprendėte įsirengti tokį šildymą bute, tai taip pat yra įmanoma, tačiau gyventojus kartais gąsdina namo sistemos komplikuotumas bei paruošiamieji administraciniai darbai, kuriuos tokiu atveju atlikti būtina.

Elektra šildomos grindys įrengiamos kiek paprasčiau, ypač jei naudojami kilimėliai - tada nereikia patiems daug mąstyti, kur vedžioti vamzdelius. Taip pat toks sprendimas geras, jeigu savos katilinės neturite. Dar toks šildymas naudingas, jei artimoje ateityje ruošiatės keisti būstą - kol gyvenate, jis pateisins jūsų poreikius ir daug nekainuos. Elektra šildomų grindų sistema taip pat greičiau reaguoja į keičiamą temperatūrą. Deja, pagrindinis ir didžiausias tokio šildymo trūkumas ir yra ekonomiškumas ilguoju laikotarpiu - elektros kaina svyruoja, tačiau išlieka gana brangi, be to, ekonomiškiau elektra šildyti mažos patalpos grindis.

Danga. Pasirinkus grindinį šildymą, reikia atsakingai įvertinti dangą - skirtingos medžiagos ir šilumą praleidžia skirtingai. Tradiciškai geriausiai tai daro plytelės - keraminių plytelių šilumos varža yra mažiausia ir siekia 0,012 m2K/W, natūralaus akmens plytelių - 0,017 m2K/W. Plastikinių dangų (pvz. laminato) varža gali siekti 0,04-0,07 m² K/W, medinių dangų – iki 0,12 m². Blogiausiai šilumą praleidžia kiliminės dangos. Rekomenduojama ribinė šildomų grindų varža yra 0,15 m² K/W. Visuomet būtina pasitikrinti ar pasirinkta danga yra numatyta šildomoms grindims.

Tiesa, dangos tipas aktualiausias ilguoju laikotarpiu, nes šilumos poreikis didėja neženkliai, o varža daugiau lemia šilumos perdavimo greitį. Taip pat esant mažiau laidžioms dangoms gali tekti imtis papildomų priemonių, kad šiluma nekeliautų žemyn į grindis ar perdangą. Dar reikia prisiminti, kad šildant kiliminę dangą, joje atsiranda didesnė tikimybė veistis parazitams.

Projektavimas. Įrengiant vandens šildymo tinklą ir siekiant didžiausio ekonomiškumo, geriausia šią dalį patikėti ekspertams. Lemia viskas - tiek atstumai tarp vamzdelių, tiek jų storis ir tankumas tam tikrose vietose. Taip pat reikia žinoti ir apie problemines šildymo zonas - pavyzdžiui, jei svetainėje yra židinys, šioje vietoje vamzdelių nereikia, taip pat jų nereikia ir po santechniniais prietaisais, po virtuvės baldais ir kitose vietose. Kita vertus, jei patalpoje yra dideli vitrininiai langai ar kiti šaltesni taškai, prie jų vamzdyną gali tekti sutankinti.

Supaprastinta grindinio vandens šildymo schema yra tokia - ant paruošto pagrindo (juodgrindės, perdanga) įrengiamas hidroizoliacinis sluoksnis, taip pat šilumos izoliacija. Sudedami armavimo tinkleliai ir liejamas pirmasis betono sluoksnis, montuojami vamzdžiai. Tuomet sistema testuojama - jei šiame etape atsiras nesklandumų, juos dar galima pakankamai lengvai pašalinti. Jeigu viskas gerai, grindys užliejamos antru betono sluoksniu, nepamirštant, kad betonas dėl temperatūros svyravimų plėsis ir trauksis. Tam įrengiamos temperatūrinės siūlės, tiesa, jei patalpa nedidelė, to gali neprireikti.

Elektrinio šildymo atveju procesas yra labai panašus - naudojami tiek armavimo tinkleliai, tiek kabeliai, tiesa, kartais galima išsiversti ir su vienu betono sluoksniu. Rinkoje galite rasti ir specialių grindinio šildymo kilimėlių, kurių įrengimas paprastesnis, juos galima montuoti tiesiai po grindų danga. Toks sprendimas pasirenkamas, kai nėra galimybės priimti kitų sprendimų, o grindų aukščio kėlimas liejant papildomus betono sluoksnius yra neracionalus.

Ne mažiau svarbu įsirengti ir tinkamus reguliatorius. Kokybiškas reguliatorius yra neabejotinai geras pasirinkimas - taip išvengsite dažno jų taisymo ir kitų nenumatytų problemų. Tačiau verta pagalvoti ir apie galimybę reguliuoti kiekvieną patalpą atskirai, rinktis programuojamus termostatus, kurie padės taupyti šilumai naudojamą energiją. Taip pat reikėtų prisiminti, kad technologijos nestovi vietoje ir šiais laikais namų šilumą galima reguliuoti net ir mobiliuoju telefonu.

Po įrengimo sistema atsargiai paleidžiama pamažu didinant galingumą. Pirmiausia pradedama nuo žemų temperatūrų, vėliau standartiškai po truputį keliama iki maždaug 50 laipsnių. Tiesa, tokios temperatūros nuolatos palaikyti nereikės - po šio testavimo tiesiog pasirinksite tinkamą jūsų namams temperatūra.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Šildymas

Dažna situacija: šildomame name žiemą yra neapsakomai šalta. Kodėl?

Nesandarus namas leidžia vėjais Jūsų pinigus. Pažįstama situacija?

Kas geriau – daugiau šildyti ar efektyviau šiltinti?

Kiekvienas, statydamas ar atnaujindamas savo namą, kuria strategiją, kaip pasiekti, kad gyvenimas jame būtų šiltas ir ekonomiškas.

Butas be radiatorių: ar tai įmanoma?

Grindinio šildymo sistema naujos statybos butuose Lietuvoje – anokia naujiena. Tačiau ją apipynę brangumo ar kenksmingumo mitai vis dar gajūs ir kartais žmones atbaido nuo galimybės turėti daugiau erdvės būste bei mažiau rizikuoti savo sveikata. Ekspertai tikina, jog sušilti nuo grindų, o ne iš radiatorių sklindančios šilumos galima kiekviename bute, tereikia laikytis vienintelės taisyklės – šiek tiek kilstelėti grindis.

Eksperto nuomonė, kada šiltinti savo būstą

Kiek mokėjote už savo būsto šildymą praėjusią žiemą? Ar Jūs tuo patenkinti?

Atmintinė, kaip saugiai naudoti elektrinius šildytuvus

Šaltuoju metų laiku, padaugėja gyventojų, kurie namus ima šildyti elektriniais šildymo prietaisais. Elektros ir dujų skirstymo bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) pataria, kaip saugiai naudoti šildytuvus, kad jaukios šilumos šaltinis netaptų gaisro priežastimi.

Šildymo sistemos gedimai žiemą: kokie iššūkiai laukia?

Paskutinėmis žiemos savaitėmis įsismarkavo arktiniai šalčiai – termometrų stulpeliai vietomis nukrito net iki -26 laipsnių. Pastebima, kad smarkiai šąlant orams padažnėja ir šildymo sistemų gedimai, dėl kurių net ir namuose galima pasijusti lyg lauke.

5 priežastys, kodėl nederėtų išjungti šildymo žiemą

Paspaudus šalčiams, imame nerimauti dėl didelių šildymo sąskaitų. Dalis žmonių žiemos mėnesiais ima galvoti, kaip tokias sąskaitas galima būtų sumažinti. Vienu iš sprendimų kartais tampa šildymo išjungimas arba oro temperatūros sumažinimas iki minimalios, pavyzdžiui, tuo metu, kai yra išvykstama žiemos atostogų. Tačiau specialistai sako, kad to daryti tikrai nederėtų. Pateikiame 5 priežastis, kodėl negalima išjungti šildymo žiemą.

Ekspertai atsako: ką reikia žinoti apie grindinį šildymą?

Grindinis šildymas – sparčiai populiarėjanti radiatorių alternatyva, kai vietoje įprastų, prie sienos tvirtinamų ir papildomą erdvę užimančių radiatorių patalpas šildo sistema įrengta po grindimis. Šis efektyvus šildymo būdas yra racionalus pasirinkimas naujai statomuose individualiuose namuose, tačiau kartu pastebimas ir jo populiarumo augimas naujai įrengiamuose butuose bei loftuose. Paklausėme ekspertų, ką reikėtų žinoti apie tokį šildymo būdą.

Ekspertai atsako: kokie yra svarbiausi pamatų apšiltinimo aspektai

Per požeminę pastato dalį yra netenkama 15–20 procentų bendros šilumos. Nors pamatų apšiltinimas nėrą toks svarbus kaip stogo ar sienų apšiltinimas, bet visgi jis yra tikrai pravartus. Apšiltinus pamatus, sienos yra apsaugomos nuo peršalimo, taip pat dėl jo nesusidaro kondensatas, o tai padeda išvengti drėgmės ir pelėsio. Paklausėme ekspertų, ką reikia žinoti apie pamatų apšiltinimą.

Ekspertai atsako – kokie yra svarbiausi stogo šiltinimo aspektai

Šiandien statomi energiškai efektyvūs pastatai yra patrauklūs dėl keleto aspektų. Bet visgi dauguma gali pritari nuomonei, kad svarbiausia tokių namų savybė – šie namai naudoja mažai energijos šildymui. Kadangi pastatų atitvarų šiltinimas tampa viena iš svarbiausių šilumos tausojimo priemonių, paklausėme ekspertų, kokie yra svarbiausi stogo šiltinimo aspektai.