Geoterminis šildymas – ką įsirengti lengviausia, o ką efektyviausia

 (10)
Šilumos siurbliai nėra naujiena – tai prietaisai, šilumą į jūsų namus tiekiantys tiesiai iš aplinkos. Lyginant su daugeliu tradicinių šildymo rūšių, geoterminis šildymas patogus tuo, kad vieną kartą įsirengus, nieko papildomo daryti nebereikia. Toks būdas, nors ir bene brangiausias iš visų rūšių, yra orientuotas į komfortą. Vis dėlto, kaina išlieka daug reiškiančiu veiksniu - tiek už įrengimą, tiek už eksploataciją irgi reikia mokėti.
Geoterminis šildymas – ką įsirengti lengviausia, o ką efektyviausia
© Fotolia nuotr.

Šilumos siurblių sistemas priimta skirstyti pagal šilumos šaltinį ir šilumnešį - tai siurbliai gruntas (žemė)-vanduo, (iš grunto paimta šiluma galima šildyti vandenį, kuriuo šildome namus), oras-vanduo ir oras-oras. Taip pat egzistuoja ir sistema vanduo-vanduo, kuri nors ir efektyvi, nėra labai ekonomiška paprasto gyvenamojo namo sąlygomis.

Kaip lengva įsirengti. Lengviausia įsirengti oras-oras ir oras-vanduo šilumos siurblius. Jiems įrengti praktiškai nereikia atlikti žemės darbų, nesudarkomas gerbūvis. Įrengimą rekomenduojama patikėti profesionalams, tačiau jeigu nebijote rizikos, tai galite pamėginti padaryti ir patys - kadangi patiems konstruoti siurblio nereikės, sunkiausia darbas atkrenta. Teigiama, kad žemės darbai gali sudaryti nuo trečdalio viso įrengimo kainos, tad šiuo atveju tikrai sutaupote.

Siurbliai gruntas-vanduo (vadinami ir žemė-vanduo), gali būti dviejų tipų. Jų veikimo principas - kolektorius (vamzdžiai), užpildytas neužšąlančiu skysčiu, kaupia žemės šilumą ir perneša ją iki šilumos siurblio. Kolektorius gali būti vertikalus ir horizontalus.

Horizontalus kolektorius išdėstomas gana dideliame plote (žinoma, priklauso nuo namo dydžio ir šilumos siurblio galingumo). Tokiu atveju reikia atlikti daugiau kasybos darbų.Tai patogu įrengiant sklypą nuo nulio, tačiau gana erzina, jeigu gerbūvį jau įsirengėte, žolė pasėta, gėlynai išpuoselėti, ir staiga turite visa tai perkasti. Kita vertus, tokio metodo privalumas, jog bent jau tranšėjas kolektoriui tam tikrais atvejais galite išsikasti patys ir bent kiek sumažinti įrengimo kaštus.

Nenorintys daug kasinėti, gali rinktis vertikalius kolektorius. Tokiu atveju yra išgręžiamas gręžinys ir kolektorius renka reikalingą šilumą iš jo (prisimenate – kuo giliau, tuo šilčiau). Tokie gręžiniai laikomi ne tik patogesniais, tačiau ir efektyvesniais nei horizontalūs kolektoriai. Tam reikės specialios technikos, tačiau jūsų pačių dalyvavimas įrengiant bus apribotas.

Efektyvumas. Nors aeroterminius šilumos siurblius yra labai lengva įsirengti, tačiau kalbai pasisukus link efektyvumo, svarstyklės pakrypsta į priešingą pusę.

Efektyvumas nusakomas koeficientu, žymimu raidėmis COP (angl. Coefficient Of Performance - naudingumo koeficientas) ir skaičiumi. Šis skaičius yra lemiamas - jis nurodo elektros sąnaudų ir šilumos santykį. Kuo didesnis skaičius, tuo daugiau naudos gaunate iš savo šilumos siurblio.

Aplinkos temperatūra kinta, todėl aeroterminių siurblių atveju, kinta ir COP. Siurblių specifikacijose nurodomas ir ribinis efektyvumas (kiek laipsnių esant toks siurblys dar sugebės paimti šilumos). Prie siurblių dažniausiai pateikiama naudingumo kreivė - ji rodo, koks efektyvumas galimas prie tam tikrų temperatūrų. Šąlant šis efektyvumas gana smarkiai krenta, kol tampa nuliniu.

Ar tai reiškia, kad tokiu atveju namuose bus šalta? Anaiptol. Gamintojai, puikiai žinodami tokias savybes, siurblius komplektuoja su elektriniais šildytuvais. Tad namuose bus palaikoma normali temperatūra, tačiau tai atsieis gana brangiai. Žinoma, elektros kainos gali kisti ir žiemos gali būti šaltesnės ir šiltesnės, tačiau tai vistiek kainuos daugiau nei galėtų.Teigiama, kad šaltuoju sezonu, tokių siurblių išlaikymo kaštai yra didesni nei siurblių žemė-vanduo. Orai vyraujantys Lietuvoje, yra kiek per šalti, norint maksimaliai ir efektyviai išnaudoti tokio siurblio galimybes.

Kita vertus, tokie siurbliai daugiau mažiau efektyvūs beveik visais metų mėnesiais, o efektyviausi jie yra pirmos rudens pusės ar pavasario laikotarpiu, kai lauko temperatūra siekia nuo 0 iki -10 laipsnių. Taip pat galima tokius siurblius derinti su kitais šilumos sprendimais - šaltoms dienoms įsirengti tradicinio kuro katilinę, o pereinamam laikotarpiui naudoti šilumos siurblį.

Siurbliams gruntas-vanduo, tokių problemų nekyla – žemiau įšalo lygio temperatūra net ir žiemos metu siekia apie 7 laipsnius, o to visiškai pakanka siurbliui normaliai funkcionuoti.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Šildymas

Kas geriau – daugiau šildyti ar efektyviau šiltinti?

Kiekvienas, statydamas ar atnaujindamas savo namą, kuria strategiją, kaip pasiekti, kad gyvenimas jame būtų šiltas ir ekonomiškas.

Butas be radiatorių: ar tai įmanoma?

Grindinio šildymo sistema naujos statybos butuose Lietuvoje – anokia naujiena. Tačiau ją apipynę brangumo ar kenksmingumo mitai vis dar gajūs ir kartais žmones atbaido nuo galimybės turėti daugiau erdvės būste bei mažiau rizikuoti savo sveikata. Ekspertai tikina, jog sušilti nuo grindų, o ne iš radiatorių sklindančios šilumos galima kiekviename bute, tereikia laikytis vienintelės taisyklės – šiek tiek kilstelėti grindis.

Eksperto nuomonė, kada šiltinti savo būstą

Kiek mokėjote už savo būsto šildymą praėjusią žiemą? Ar Jūs tuo patenkinti?

Atmintinė, kaip saugiai naudoti elektrinius šildytuvus

Šaltuoju metų laiku, padaugėja gyventojų, kurie namus ima šildyti elektriniais šildymo prietaisais. Elektros ir dujų skirstymo bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) pataria, kaip saugiai naudoti šildytuvus, kad jaukios šilumos šaltinis netaptų gaisro priežastimi.

Šildymo sistemos gedimai žiemą: kokie iššūkiai laukia?

Paskutinėmis žiemos savaitėmis įsismarkavo arktiniai šalčiai – termometrų stulpeliai vietomis nukrito net iki -26 laipsnių. Pastebima, kad smarkiai šąlant orams padažnėja ir šildymo sistemų gedimai, dėl kurių net ir namuose galima pasijusti lyg lauke.

5 priežastys, kodėl nederėtų išjungti šildymo žiemą

Paspaudus šalčiams, imame nerimauti dėl didelių šildymo sąskaitų. Dalis žmonių žiemos mėnesiais ima galvoti, kaip tokias sąskaitas galima būtų sumažinti. Vienu iš sprendimų kartais tampa šildymo išjungimas arba oro temperatūros sumažinimas iki minimalios, pavyzdžiui, tuo metu, kai yra išvykstama žiemos atostogų. Tačiau specialistai sako, kad to daryti tikrai nederėtų. Pateikiame 5 priežastis, kodėl negalima išjungti šildymo žiemą.

Ekspertai atsako: ką reikia žinoti apie grindinį šildymą?

Grindinis šildymas – sparčiai populiarėjanti radiatorių alternatyva, kai vietoje įprastų, prie sienos tvirtinamų ir papildomą erdvę užimančių radiatorių patalpas šildo sistema įrengta po grindimis. Šis efektyvus šildymo būdas yra racionalus pasirinkimas naujai statomuose individualiuose namuose, tačiau kartu pastebimas ir jo populiarumo augimas naujai įrengiamuose butuose bei loftuose. Paklausėme ekspertų, ką reikėtų žinoti apie tokį šildymo būdą.

Ekspertai atsako: kokie yra svarbiausi pamatų apšiltinimo aspektai

Per požeminę pastato dalį yra netenkama 15–20 procentų bendros šilumos. Nors pamatų apšiltinimas nėrą toks svarbus kaip stogo ar sienų apšiltinimas, bet visgi jis yra tikrai pravartus. Apšiltinus pamatus, sienos yra apsaugomos nuo peršalimo, taip pat dėl jo nesusidaro kondensatas, o tai padeda išvengti drėgmės ir pelėsio. Paklausėme ekspertų, ką reikia žinoti apie pamatų apšiltinimą.

Ekspertai atsako – kokie yra svarbiausi stogo šiltinimo aspektai

Šiandien statomi energiškai efektyvūs pastatai yra patrauklūs dėl keleto aspektų. Bet visgi dauguma gali pritari nuomonei, kad svarbiausia tokių namų savybė – šie namai naudoja mažai energijos šildymui. Kadangi pastatų atitvarų šiltinimas tampa viena iš svarbiausių šilumos tausojimo priemonių, paklausėme ekspertų, kokie yra svarbiausi stogo šiltinimo aspektai.

Stogo šiltinimas: didžiausios ir dažniausiai pasitaikančios klaidos (10)

Stogas yra viena jautriausių namo vietų šalčiui. Tinkamai jo neapšiltinus ir neužsandarinus galima patirti didelių šilumos nuostolių. Stogo įrengimas daro didelę įtaką viso namo energijos suvartojimui, dėl netinkamai apšiltinto stogo, išnaudojamas šilumos kiekis gali siekti daugiau nei 30 procentų. Pristatome kelias, dažnai pasitaikančias stogo šiltinimo klaidas, iš kurių verta pasimokyti.