Geoterminis šildymas: 10 atsakymų prieš apsisprendžiant

Atsinaujinantys energijos šaltiniai – tai gamtos ištekliai, kurių atsinaujinimas priklauso nuo gamtos procesų. Dažniausiai ir paprasčiausiai buityje pritaikomos yra saulės ir geoterminio šildymo sistemos. Į dažniausiai pasitaikančius klausimus, apsisprendusiems įsirengti geoterminį šildymą, atsako UAB „Vilpra“ atsinaujinančios energijos įrangos specialistas Simonas Sabeckas.
Geoterminis šildymas: 10 atsakymų prieš apsisprendžiant
© Shutterstock nuotr.

1. Kas yra geoterminis šildymas?

Geoterminis šildymas – tai modernus šildymo būdas. Šilumos siurblys ima pirminę energiją iš grunto, gruntinio vandens ar oro ir paverčia ją šiluma, kurią naudoja pastatui šildyti ir buitiniam karštam vandeniui ruošti. Svarbiausia yra tai, kad gaunamas šilumos kiekis yra apie 4-5 kartus didesnis už sunaudotą energiją. Tai ekologiškas, modernus šildymo būdas, tačiau, norint įsirengti šilumos siurblį – reikalinga didelė pradinė investicija. Geoterminio šildymo įranga 150 kvadr.metrų ploto apytiksliai kainuoja apie 35-45 tūkst. litų.

2. Kas yra šilumos siurblys?

Geoterminis šildymo principas – šilumos siurblio dėka paimama nemokama šiluma iš aplinkos, t. y. iš žemės, vandens, oro. Šilumos siurblys naudoja dirvoje arba vandenyje natūraliai susikaupusią šilumą. Norint įsirengti geoterminį šildymą, reikia atsižvelgti į keletą faktorių: kokia bus šildymo sistema; ar pakanka žemės ploto šilumos kolektoriui įrengti; ar bus rezervinis katilas; ar gruntiniai vandenys yra giliai.


Šilumos siurblio veikimo schema

3. Kokie yra mano namo šiluminiai nuostoliai?

Standartiniai šilumos nuostoliai Lietuvoje yra apie 65-70 W/m² naujos statybos namams, o norint žinoti tikslius jūsų būsto šiluminius nuostolius reikia daryti šildymo projektą.

4. Kaip sutaupyti įsirenginėjant šilumos siurblį?

Norėdami sumažinti pradinę investiciją, galite pasirinkti 15% silpnesnį šilumos siurblį, tačiau tada didės kasmetines eksploatacijos išlaidos, nes kritinėmis dienomis šilumos siurblys energijos trūkumą padengs elektrinio šildytuvo pagalba.

5. Kas geriau radiatoriai ar grindinis šildymas?

Šilumos siurbliams tinka tiktai žematemperatūrės šildymo sistemos (grindinis šildymas ir/ar specialiai parinkti didesnio ploto radiatoriai). Norėdami maksimaliai sumažinti sąnaudas elektrai, siūlome kuo didesniame namo plote įsirengti grindinį šildymą, nes tokiu būdu jūs pasieksite maksimalų šilumos siurblio naudingo veikimo koeficientą, kadangi temperatūra šildymui bus keliama iki 40˚C (NK 4,3-4,6). Net ir specialiai geoterminiam šildymui sukomplektuotiems radiatoriams temperatūra būtų keliama iki 60 ˚C tad, ir naudingumo koeficientas bus žymiai mažesnis (NK 2,7-2,9), o išlaidos šildymui bus gerokai didesnės.

6. Kam reikalinga akumuliacinė talpa?

Įsirengę akumuliacinę talpą jūs galėsite pilnai išnaudoti naktinio tarifo privalumus. Šilumos siurblys dirbs naktį, kada elektros energija kainuoja pigiau ir paruoš (300-750 l) karšto vandens skirto šildymui, o atėjus dienai ir padidėjus elektros tarifui sukauptą termofikacinį vandenį panaudos jūsų namo šildymui. Be to daugiametė šilumos siurblių gamintojų praktika įrodė, kad akumuliacinės talpos ženkliai prailgina šilumos siurblių tarnavimo laiką.

7. Koks gruntas yra tinkamiausias šilumos siurbliui?

Dėkingiausias gruntas įrengti šilumos siurblio kolektorių yra vandeningas žvyras arba šlapias molis, o sausas smėlis yra pats nedėkingiausias gruntas. Pavyzdžiui, norint įrengti kolektorių smėlyje, reikės trigubai daugiau vietos nei įrenginėjant kolektorių šlapiame molyje. Tokiu atveju yra siūloma įsirengti vertikalų arba gruntinio vandens kolektorių.

8. Koks Lietuvoje būna žemės įšalas?

Remiantis daugiamečiais meteorologų duomenimis giliausias įšalas Lietuvoje buvo užregistruotas Lazdijuose, smėlingoje vietovėje, kur jis siekė 145 cm.

9. Kokiame gylyje klojamas lauko kolektorius? Kodėl?

Priklausomai nuo grunto esančio jūsų sklype ir vietinės įšalo linijos horizontalų kolektorių įrengiame 1.2 - 2 m gylyje. Temperatūra 1,2 - 2 m dirvos gylyje ištisus metus svyruoja tarp 7-13 ˚C, o leidžiantis giliau ji stabilizuojasi ir, pasiekus 18 m gylį, ištisus metus išlieka 10 ˚C.

10. Kas bus jeigu įsirengsiu per mažą kolektorių?

Šilumos siurblio perduodamoji energija yra tiesiogiai proporcinga iš aplinkos surenkamai natūraliai energijos temperatūrai. Kuo žemesnės temperatūros natūralus energijos šaltinis (žemė, oras ar vanduo) arba kuo mažesnis yra kolektorius plotas, tuo mažiau šiluminės energijos šilumos siurblys gali perduoti jūsų būsto šildymui. Todėl įsirengus per mažą kolektorių šiluminės energijos poreikio ir šilumos siurblio perduodamos energijos skirtumas yra dengiamas elektra. Todėl siekiant mažesnių eksploatacijos kaštų mes rekomenduojame didinti lauko kolektorių.

UAB „Vilpra“ nuotr.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Šildymas

Kas geriau – daugiau šildyti ar efektyviau šiltinti?

Kiekvienas, statydamas ar atnaujindamas savo namą, kuria strategiją, kaip pasiekti, kad gyvenimas jame būtų šiltas ir ekonomiškas.

Butas be radiatorių: ar tai įmanoma?

Grindinio šildymo sistema naujos statybos butuose Lietuvoje – anokia naujiena. Tačiau ją apipynę brangumo ar kenksmingumo mitai vis dar gajūs ir kartais žmones atbaido nuo galimybės turėti daugiau erdvės būste bei mažiau rizikuoti savo sveikata. Ekspertai tikina, jog sušilti nuo grindų, o ne iš radiatorių sklindančios šilumos galima kiekviename bute, tereikia laikytis vienintelės taisyklės – šiek tiek kilstelėti grindis.

Eksperto nuomonė, kada šiltinti savo būstą

Kiek mokėjote už savo būsto šildymą praėjusią žiemą? Ar Jūs tuo patenkinti?

Atmintinė, kaip saugiai naudoti elektrinius šildytuvus

Šaltuoju metų laiku, padaugėja gyventojų, kurie namus ima šildyti elektriniais šildymo prietaisais. Elektros ir dujų skirstymo bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) pataria, kaip saugiai naudoti šildytuvus, kad jaukios šilumos šaltinis netaptų gaisro priežastimi.

Šildymo sistemos gedimai žiemą: kokie iššūkiai laukia?

Paskutinėmis žiemos savaitėmis įsismarkavo arktiniai šalčiai – termometrų stulpeliai vietomis nukrito net iki -26 laipsnių. Pastebima, kad smarkiai šąlant orams padažnėja ir šildymo sistemų gedimai, dėl kurių net ir namuose galima pasijusti lyg lauke.

5 priežastys, kodėl nederėtų išjungti šildymo žiemą

Paspaudus šalčiams, imame nerimauti dėl didelių šildymo sąskaitų. Dalis žmonių žiemos mėnesiais ima galvoti, kaip tokias sąskaitas galima būtų sumažinti. Vienu iš sprendimų kartais tampa šildymo išjungimas arba oro temperatūros sumažinimas iki minimalios, pavyzdžiui, tuo metu, kai yra išvykstama žiemos atostogų. Tačiau specialistai sako, kad to daryti tikrai nederėtų. Pateikiame 5 priežastis, kodėl negalima išjungti šildymo žiemą.

Ekspertai atsako: ką reikia žinoti apie grindinį šildymą?

Grindinis šildymas – sparčiai populiarėjanti radiatorių alternatyva, kai vietoje įprastų, prie sienos tvirtinamų ir papildomą erdvę užimančių radiatorių patalpas šildo sistema įrengta po grindimis. Šis efektyvus šildymo būdas yra racionalus pasirinkimas naujai statomuose individualiuose namuose, tačiau kartu pastebimas ir jo populiarumo augimas naujai įrengiamuose butuose bei loftuose. Paklausėme ekspertų, ką reikėtų žinoti apie tokį šildymo būdą.

Ekspertai atsako: kokie yra svarbiausi pamatų apšiltinimo aspektai

Per požeminę pastato dalį yra netenkama 15–20 procentų bendros šilumos. Nors pamatų apšiltinimas nėrą toks svarbus kaip stogo ar sienų apšiltinimas, bet visgi jis yra tikrai pravartus. Apšiltinus pamatus, sienos yra apsaugomos nuo peršalimo, taip pat dėl jo nesusidaro kondensatas, o tai padeda išvengti drėgmės ir pelėsio. Paklausėme ekspertų, ką reikia žinoti apie pamatų apšiltinimą.

Ekspertai atsako – kokie yra svarbiausi stogo šiltinimo aspektai

Šiandien statomi energiškai efektyvūs pastatai yra patrauklūs dėl keleto aspektų. Bet visgi dauguma gali pritari nuomonei, kad svarbiausia tokių namų savybė – šie namai naudoja mažai energijos šildymui. Kadangi pastatų atitvarų šiltinimas tampa viena iš svarbiausių šilumos tausojimo priemonių, paklausėme ekspertų, kokie yra svarbiausi stogo šiltinimo aspektai.

Stogo šiltinimas: didžiausios ir dažniausiai pasitaikančios klaidos (10)

Stogas yra viena jautriausių namo vietų šalčiui. Tinkamai jo neapšiltinus ir neužsandarinus galima patirti didelių šilumos nuostolių. Stogo įrengimas daro didelę įtaką viso namo energijos suvartojimui, dėl netinkamai apšiltinto stogo, išnaudojamas šilumos kiekis gali siekti daugiau nei 30 procentų. Pristatome kelias, dažnai pasitaikančias stogo šiltinimo klaidas, iš kurių verta pasimokyti.