Ekspertai atsako – kokie yra svarbiausi stogo šiltinimo aspektai

Šiandien statomi energiškai efektyvūs pastatai yra patrauklūs dėl keleto aspektų. Bet visgi dauguma gali pritari nuomonei, kad svarbiausia tokių namų savybė – šie namai naudoja mažai energijos šildymui. Kadangi pastatų atitvarų šiltinimas tampa viena iš svarbiausių šilumos tausojimo priemonių, paklausėme ekspertų, kokie yra svarbiausi stogo šiltinimo aspektai.
© Shutterstock

Kuo yra svarbus stogo šiltinimas?

„ThermoPro“ įmonės vadovas Remigijus Petraitis sako, kad stogas – tai pastato dalis, kuri saugo patalpas nuo išorinio poveikio: kritulių, kaitros, šalčio, lietaus, ir užtikrina jaukų mikroklimatą pastato viduje. Tačiau išorinis poveikis, nuo kurio saugomos patalpos, daro didelę įtaką stogo būklei. Stogas patiria didžiules klimato kaitas, dėl to kenčia jo konstrukcinės dalys. Neprižiūrimas ar nesandarus stogas dažnai nulemia didžiausius šilumos nuostolius – kadangi pastato patalpose šiltas oras kyla aukštyn, net 30% ir daugiau šilumos energijos iššvaistoma per prastos būklės stogą. Drauge su šiluma pastatą apleidžia ir jaukumas, gyventojų komfortas. Todėl labai svarbu rasti patikimą būdą sustabdyti šilto oro nutekėjimą per stogą bei jo konstrukcijas ir tinkamai apšiltinti pastato stogą. Ypač tai aktualu pastaruoju metu, kai užsakovai laisvai leidžia reikštis projektuotojų fantazijai ir individualių namų stogai savo sudėtingumu nenusileidžia pramonės pastatams.

Kokiomis medžiagomis yra šiltinamas stogas? Kokie yra šių medžiagų privalumai bei trūkumai?

R. Petraitis pasakoja, kad technologijų pasirinkimas namų stogų šiltinimui šiandien pakankamai platus. Pamažu statytojai ir individualių namų savininkai, šalia ilgą laiką naudotų tradicinių šiltinimo medžiagų, atranda technologijas apie kurias dar prieš 10-15 metų nedaug žinojome. Naujovės susiduriančios su skepticizmu bei išankstinėmis, dažnai tik gandais grįstomis nuostatomis, sunkiai skynėsi kelią.

Šiandien stogų šiltinimui užsakovai dažniausiai renkasi akmens vatą, celiuliozinę termoizoliaciją – Ekovatą ir Poliuretanų putų šiltinimą. Atskirais atvejais naudojami šiltinimo sprendimai iš anksto paruoštais poliuretano ar polistireno skydais, bet didėjant pastatų reikalavimams sandarumui, jų naudojimas apsiriboja specialios paskirties pastatams.

Akmens vata – labiausiai paplitęs stogų šiltinimo būdas.

Privalumai – paplitęs šiltinimo sprendimas projektuotojų ir rangovų tarpe, nedegi medžiaga, platus specializuotas asortimentas ir pritaikymas.

Trūkumai – didelės šiltinimo darbo sąnaudos, aukšti reikalavimai rangovų kvalifikacijai, prasti sandarumo parametrai esant net menkiausiam nukrypimui nuo technologijos.

Celiuliozinė termoizoliacija - Ekovata.

Sunku komentuoti kodėl medžiagos pavadinimas prasideda žodžiu “Eko” turint omenyje, kad pagrindinis sudėties komponentas yra perdirbta celiuliozė, kitaip tariant susmulkinti perdirbti laikraščiai apdoroti specialiais priedais.

Privalumai – greitas šiltinimo procesas, galimybė šiltinti sausu ir šlapiu būdu, paprastas ertmių užpildymas

Trūkumai – didelis drėgmės įgeriamumas, ženklūs kokybiniai skirtumai tarp atskirų medžiagos gamintojų, santykinai siauras šios technologijos pritaikymas.

Poliuretano putos

Privalumai – maksimaliai sandari besiūlė šiltinimo technologija, analogiškai šilumos izoliacijai pasiekti pakanka beveik dvigubai plonesnio sluoksnio nei auščiau įvardintomis medžiagomis, ilgaamžiškumas, galimybė pritaikyti medžiagos tankį pagal konstrukcijos specifiką, greitas darbų atlikimas.

Trūkumai – poliuretano kokybei užtikrinti reikia naujausios technologinės įrangos, būtina aukšta darbuotojų kvalifikacija, nepakankamai sparčiai gerėjantys gaisringumo parametrai.

Ekspertai atsako – kokie yra svarbiausi stogo šiltinimo aspektai
© Shutterstock

Kaip yra šiltinamas stogas?

Šlaitinio stogo šiltinimas

UAB „Paroc“ Rinkodaros vadovė Baltijos šalims Audronė Endriukaitytė pasakoja, kad Lietuvoje dažniausiai gyvenamieji pastatai statomi su mansardomis, todėl šilumos izoliacinis sluoksnis tokiose konstrukcijose yra montuojamas tarp gegnių. Kadangi šilumos izoliacijos storiai A+ ir A++ yra didesni, nei įprasta – gegnės naudojamos sudėtinės arba kompozicinės. Tarp jų įrengiamas šilumos izoliacijos sluoksnis iš pasirinktų šilumos izoliacijos plokščių. Iš šiltosios pusės, tai yra iš pastato vidaus, prie gegnės yra tvirtinama vandens garų izoliacija (kartu ir oro barjeras), paprastai tam naudojama 200 mikronų storio polietileno plėvelė. Prie gegnės apačios per pritvirtintą polietileno plėvelę yra prikalami mediniai tašeliai ar metalo profiliai, ant kurių bus tvirtinama lubų apdaila (gipso kartono plokštės, medinės dailylentės ir pan.). Tarpas tarp tašelių ar profilių yra užpildomas 50 mm storio šilumos izoliacija. Virš gegnės yra įrengiama hidroizoliacija iš vandens garams laidžios plėvelės (difuzinė plėvelė) prie kurios yra glaudžiamos universalios akmens vatos plokštės. Šiuo atveju būtina įsitikinti, ar tikrai reikiamą plėvelę pasirinkote. Rekomenduojame naudoti tokią, kurios sd ne didesnis kaip 0,02 m. Vėdinamas oro tarpas turi būti įrengtas virš difuzinės plėvelės. Vėdinamo oro tarpo aukštis priklauso nuo šlaito ilgio, tačiau turi būti ne mažesnis kaip 50 mm. Be to, turi būti užtikrintas oro judėjimas šiame tarpe, tai yra karnize (stogo apačioje) ir kraige (stogo viršuje) šis oro tarpas turi susisiekti su lauko oru. Virš hidroizoliacijos sluoksnio išilgai gegnės kalama lenta, ant jos skersine kryptimi grebėstai, ant kurių tvirtinamos čerpių arba banguotų lakštų dangos. Visų šių sluoksnių svarba yra didelė, todėl bet kuri klaida lemia papildomus kaštus jas taisant vėliau.

Plokščiojo stogo šiltinimas

Audronė Endriukaitytė pastebi, kad plokštieji stogai rečiau pasitaiko individualių namų statyboje. Tie kurie pasirinko plokščio stogo konstrukciją, pirmiausia turi suformuoti jo nuolydį, o tada įrengti vandens garų ir oro izoliacijos sluoksnį. Garų ir oro izoliacijai, kaip ir šlaitinio stogo atveju, galima naudoti 200 mikronų storio polietileno plėvelę. Suklijavus plėvelės jungimosi siūles ant jos įrengiama šilumos izoliacija.

Palėpės perdangos šiltinimas

Ekspertė sako, kad statant A+ ar A++ energinio naudingumo namus visada verta apsvarstyti variantą su šalta palėpe. Tai daug paprastesnė stogo konstrukcija, lengva įrengti šiltinimo sluoksnį, o pati palėpė yra puiki erdvė ortakiams pakloti ir vėdinimo įrangai sumontuoti. Šaltoje palėpėje esanti didelė erdvė tarp lubų ir išorinės stogo konstrukcijos leidžia sumontuoti lengvai sumontuoti reikiamą izoliacijos sluoksnį. Mat čia šilumos izoliacijos storio neriboja gegnių aukštis.
Šiltinant palėpę, nereikia kloti izoliacinės medžiagos sluoksnio tarp gegnių, šiltinimo medžiaga montuojama ant perdangos, prieš tai būtinai įrengus vandens garų ir oro izoliaciją . Šio sluoksnio siūles reikia suklijuoti ir sandariai sujungti su kitais oro izoliavimo funkcijas atliekančiais elementais (pvz,. siena).

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Šildymas

Ekspertai atsako: kokie yra svarbiausi pamatų apšiltinimo aspektai

Per požeminę pastato dalį yra netenkama 15–20 procentų bendros šilumos. Nors pamatų apšiltinimas nėrą toks svarbus kaip stogo ar sienų apšiltinimas, bet visgi jis yra tikrai pravartus. Apšiltinus pamatus, sienos yra apsaugomos nuo peršalimo, taip pat dėl jo nesusidaro kondensatas, o tai padeda išvengti drėgmės ir pelėsio. Paklausėme ekspertų, ką reikia žinoti apie pamatų apšiltinimą.

Ekspertai atsako – kokie yra svarbiausi stogo šiltinimo aspektai

Šiandien statomi energiškai efektyvūs pastatai yra patrauklūs dėl keleto aspektų. Bet visgi dauguma gali pritari nuomonei, kad svarbiausia tokių namų savybė – šie namai naudoja mažai energijos šildymui. Kadangi pastatų atitvarų šiltinimas tampa viena iš svarbiausių šilumos tausojimo priemonių, paklausėme ekspertų, kokie yra svarbiausi stogo šiltinimo aspektai.

Stogo šiltinimas: didžiausios ir dažniausiai pasitaikančios klaidos (10)

Stogas yra viena jautriausių namo vietų šalčiui. Tinkamai jo neapšiltinus ir neužsandarinus galima patirti didelių šilumos nuostolių. Stogo įrengimas daro didelę įtaką viso namo energijos suvartojimui, dėl netinkamai apšiltinto stogo, išnaudojamas šilumos kiekis gali siekti daugiau nei 30 procentų. Pristatome kelias, dažnai pasitaikančias stogo šiltinimo klaidas, iš kurių verta pasimokyti.

Malkų laikymo ypatybės bei būdai (5)

Efektyviam kūrenimui užtikrinti yra būtinas tinkamas malkų laikymas. Kad kūrenimui naudojamos malkos būtų visada po ranka, svarbu joms parinkti patogią, sausą ir vėdinamą laikymo vietą. Pristatome keletą praktiškų malkų laikymo patarimų.

Kūrenimas akmens anglimi: ką reikia žinoti (2)

Alternatyvių kuro rūšių, iš kurių gali rinktis individualių namų savininkai, šiandien yra itin daug. Akmens anglis – puikiai pažįstama kuro rūšis, kurios populiarumas rinkoje, dėl pačios medžiagos pliusų bei minusų, yra gan nestabilus. Taigi šioje publikacijoje plačiau aptarsime akmens anglies privalumus bei trūkumus.

Kietojo kuro, granuliniai ar dujiniai katilai: kaip išsirinkti? (4)

Jau seniai praėjo laikai, kai individualų namą buvo galima šildyti vien tik malkomis kūrenama krosnimi. Šiandien galima rinktis iš daugybės modernių šildymo šaltinių. Kieto kuro katilai, granuliniai katilai, dujų katilai – kelios populiarios šildymo priemonės, kurias plačiau aptarsime šioje publikacijoje.

Kaip saugiai naudoti dujas buityje

Nemalonu, jei dujinio šildymo katilas sugenda tada, kai jis labiausiai reikalingas – per šalčius, todėl elektros ir dujų skirstymo bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) pataria jau dabar tinkamai pasirūpinti dujiniu katilu ir paruošti šildymo sistemą žiemai. Šiuolaikinėms dujinio šildymo sistemoms specialių žinių nereikia, pakanka atlikti kelis paprastus žingsnius.

Kokias malkas geriausia rinktis? (1)

Malkos nuo senų laikų iki pat dabar yra populiari individualių namų šildymui skirta kuro rūšis. Malkų būna įvairių: ąžuolo, beržo, uosio, klevo, liepos, pušies, eglės ir t.t.. Tačiau kokias malkas rinktis geriausia?

Kaip tinkamai pasiruošti kūrenimo sezonui

Krosnis, prieš intensyvų kūrenimą būtina gerai sutvarkyti bei išvalyti dūmtraukius. Gaisrai namuose, šildomuose krosnimis, kyla, kai krosnys yra perkaitinamos, kaminų ar židinių sienelėse atsiranda plyšių, pro kuriuos gali prasiveržti ugnis, taip pat kai prakurams naudojami degalai bei kiti greitai užsiliepsnojantys skysčiai. Tačiau tai ne viskas... į kūrenimo sezono pradžios atmintinę būtina įtraukti ir kitas paprastas, bet svarbias taisykles.

Šildymas: ką rinktis – granules ar malkas? (1)

Egzistuoja daugybė skirtingų namų šildymo būdų: elektra, dujos, anglis, malkos, granulės. Malkos visada buvo viena populiariausių individualiems namams šildyti naudojamų kuro rūšių, tačiau šiandien galima pastebėti išaugusį žmonių susidomėjimą jų alternatyva – granulėmis. Tad kuo skiriasi pastarosios kuro rūšys?