Ekspertai atsako: kokie yra svarbiausi pamatų apšiltinimo aspektai

Per požeminę pastato dalį yra netenkama 15–20 procentų bendros šilumos. Nors pamatų apšiltinimas nėrą toks svarbus kaip stogo ar sienų apšiltinimas, bet visgi jis yra tikrai pravartus. Apšiltinus pamatus, sienos yra apsaugomos nuo peršalimo, taip pat dėl jo nesusidaro kondensatas, o tai padeda išvengti drėgmės ir pelėsio. Paklausėme ekspertų, ką reikia žinoti apie pamatų apšiltinimą.
© Shutterstock

Kuo yra svarbus pamatų šiltinimas?

Kaip jau minėjome straipsnio įvade, per požeminę dalį pastatas netenka apie 15–20 procentų bendros šilumos. UAB „Termas“ vadovas Aurimas Skopas teigia, kad lyginant su stogo, perdangos ar net sienų šiltinimu pamatų šiltinimas nėra toks svarbus šilumos nuostolių atžvilgiu, kadangi dėl nekokybiško darbo ar nepakankamo izoliacijos sluoksnio atšaldomas palyginti nedidelis plotas ties išorinėmis sienomis ir grindimis, tačiau tai yra labai svarbi vieta siekiant išvengti kondensato ir pelėsio susidarymo. Taip pat tinkamai atliktas šiltinimas padeda išvengti pamatų konstrukcijos ardymosi.

UAB „Pamatų ranga“ direktorius Saulius Juozaitis sutinka su šia nuomone. Ekspertas priduria, kad pamatų apšiltinimas yra svarbus tuo, kad jis neleidžia susidarytu šalčio tilteliams ir, žinoma, reikalingas tam, kad tenkintų STR reikalavimus.

Kaip vyksta pamatų šiltinimas?

Šiltinant pamatus iš išorės darbai yra pradedami nuo hidroizoliacijos. Pamatai dažniausiai yra padengiami hidroizoliacine mastika, ją kruopščiai užtepant mažiausiai dviem sluoksniais, skirtingomis kryptimis. Taip pat neretai yra naudojamos prilydomos ar priklijuojamos ritininės dangos.

Atlikus hidroizoliacijos darbus, ateina metas pamatų šiltinimui. A. Skopas sako, kad pamatų šiltinimui naudojamos termoizoliacinės medžiagos yra veikiamos apkrovų ir dažnai nuolatinės drėgmės, todėl pamatams šiltinti naudojamo didelio tankumo termoizoliacinės medžiagos, tokios kaip sutankinto polistireno lakštai ar uždarų porų purškiamos poliuretano putos. Šiltinamojo sluoksnio plokštės prie pamato yra klijuojamos sustingus užteptai hidroizoliacijai. Šiltinamojo sluoksnio storis priklauso nuo projekte numatytos šiluminės varžos ir pamato medžiagos, bet paprastai rekomenduojamas ne mažiau kaip 10 cm. Grunte būsiančią šilumos izoliaciją rekomenduojama dengti gumbuota drenažine membrana, kuri apsaugo ją nuo mechaninių pažeidimų ir neleidžia į polistireną įsiskverbti augalų šaknims.

Baigiant darbus yra sukuriamas papildomas drenažas, duobės dalį arčiau pamato užpilant žvyru ar smėliu. Pilant svarbu pasirūpinti, kad termoizoliacinės plokštės nesujudėtų ir nebūtų pažeistos.

Kokios yra dažniausiai pasitaikančios pamatų šiltinimo klaidos?

A. Skopas pastebi, kad renovuojant pastatą dažnai pasitaikančios klaidos yra šios: nesutvarkytas drenažas, nepakankamai atkasamas pamatas, nepakankamas termoizoliacijos sluoksnis, nenaudojama apsauginė membrana. Ekspertas sako, kad naujai įrengiant pamatus reikia išlaikyti termoizoliacijos vientisumą naudojant poliuretano klijus ar purškiamas poliuretano putos. Jis pabrėžia, kad šiltinant pamatus reikia laikytis statybos techninio reglamento reikalavimų.

Kalbėdamas apie pagrindines pamatų apšiltinimo klaidas S. Juozaitis, pataria šiltinat pamatus iš apačios, užtikrinti šiltinimo medžiagos vientisumą. Ekspertas sako, kad sekliųjų pamatų iš apačios geriau nešiltinti, kad būtų geresnis betono su gruntu sukibimas. Jis pataria daugiau dėmesio skirti pamatų stiprumui nei šiltinimui.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Šildymas

Ekspertai atsako: kokie yra svarbiausi pamatų apšiltinimo aspektai

Per požeminę pastato dalį yra netenkama 15–20 procentų bendros šilumos. Nors pamatų apšiltinimas nėrą toks svarbus kaip stogo ar sienų apšiltinimas, bet visgi jis yra tikrai pravartus. Apšiltinus pamatus, sienos yra apsaugomos nuo peršalimo, taip pat dėl jo nesusidaro kondensatas, o tai padeda išvengti drėgmės ir pelėsio. Paklausėme ekspertų, ką reikia žinoti apie pamatų apšiltinimą.

Ekspertai atsako – kokie yra svarbiausi stogo šiltinimo aspektai

Šiandien statomi energiškai efektyvūs pastatai yra patrauklūs dėl keleto aspektų. Bet visgi dauguma gali pritari nuomonei, kad svarbiausia tokių namų savybė – šie namai naudoja mažai energijos šildymui. Kadangi pastatų atitvarų šiltinimas tampa viena iš svarbiausių šilumos tausojimo priemonių, paklausėme ekspertų, kokie yra svarbiausi stogo šiltinimo aspektai.

Stogo šiltinimas: didžiausios ir dažniausiai pasitaikančios klaidos (10)

Stogas yra viena jautriausių namo vietų šalčiui. Tinkamai jo neapšiltinus ir neužsandarinus galima patirti didelių šilumos nuostolių. Stogo įrengimas daro didelę įtaką viso namo energijos suvartojimui, dėl netinkamai apšiltinto stogo, išnaudojamas šilumos kiekis gali siekti daugiau nei 30 procentų. Pristatome kelias, dažnai pasitaikančias stogo šiltinimo klaidas, iš kurių verta pasimokyti.

Malkų laikymo ypatybės bei būdai (5)

Efektyviam kūrenimui užtikrinti yra būtinas tinkamas malkų laikymas. Kad kūrenimui naudojamos malkos būtų visada po ranka, svarbu joms parinkti patogią, sausą ir vėdinamą laikymo vietą. Pristatome keletą praktiškų malkų laikymo patarimų.

Kūrenimas akmens anglimi: ką reikia žinoti (2)

Alternatyvių kuro rūšių, iš kurių gali rinktis individualių namų savininkai, šiandien yra itin daug. Akmens anglis – puikiai pažįstama kuro rūšis, kurios populiarumas rinkoje, dėl pačios medžiagos pliusų bei minusų, yra gan nestabilus. Taigi šioje publikacijoje plačiau aptarsime akmens anglies privalumus bei trūkumus.

Kietojo kuro, granuliniai ar dujiniai katilai: kaip išsirinkti? (4)

Jau seniai praėjo laikai, kai individualų namą buvo galima šildyti vien tik malkomis kūrenama krosnimi. Šiandien galima rinktis iš daugybės modernių šildymo šaltinių. Kieto kuro katilai, granuliniai katilai, dujų katilai – kelios populiarios šildymo priemonės, kurias plačiau aptarsime šioje publikacijoje.

Kaip saugiai naudoti dujas buityje

Nemalonu, jei dujinio šildymo katilas sugenda tada, kai jis labiausiai reikalingas – per šalčius, todėl elektros ir dujų skirstymo bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) pataria jau dabar tinkamai pasirūpinti dujiniu katilu ir paruošti šildymo sistemą žiemai. Šiuolaikinėms dujinio šildymo sistemoms specialių žinių nereikia, pakanka atlikti kelis paprastus žingsnius.

Kokias malkas geriausia rinktis? (1)

Malkos nuo senų laikų iki pat dabar yra populiari individualių namų šildymui skirta kuro rūšis. Malkų būna įvairių: ąžuolo, beržo, uosio, klevo, liepos, pušies, eglės ir t.t.. Tačiau kokias malkas rinktis geriausia?

Kaip tinkamai pasiruošti kūrenimo sezonui

Krosnis, prieš intensyvų kūrenimą būtina gerai sutvarkyti bei išvalyti dūmtraukius. Gaisrai namuose, šildomuose krosnimis, kyla, kai krosnys yra perkaitinamos, kaminų ar židinių sienelėse atsiranda plyšių, pro kuriuos gali prasiveržti ugnis, taip pat kai prakurams naudojami degalai bei kiti greitai užsiliepsnojantys skysčiai. Tačiau tai ne viskas... į kūrenimo sezono pradžios atmintinę būtina įtraukti ir kitas paprastas, bet svarbias taisykles.

Šildymas: ką rinktis – granules ar malkas? (1)

Egzistuoja daugybė skirtingų namų šildymo būdų: elektra, dujos, anglis, malkos, granulės. Malkos visada buvo viena populiariausių individualiems namams šildyti naudojamų kuro rūšių, tačiau šiandien galima pastebėti išaugusį žmonių susidomėjimą jų alternatyva – granulėmis. Tad kuo skiriasi pastarosios kuro rūšys?