Ekspertai atsako: kokie yra svarbiausi pamatų apšiltinimo aspektai

Per požeminę pastato dalį yra netenkama 15–20 procentų bendros šilumos. Nors pamatų apšiltinimas nėrą toks svarbus kaip stogo ar sienų apšiltinimas, bet visgi jis yra tikrai pravartus. Apšiltinus pamatus, sienos yra apsaugomos nuo peršalimo, taip pat dėl jo nesusidaro kondensatas, o tai padeda išvengti drėgmės ir pelėsio. Paklausėme ekspertų, ką reikia žinoti apie pamatų apšiltinimą.
© Shutterstock

Kuo yra svarbus pamatų šiltinimas?

Kaip jau minėjome straipsnio įvade, per požeminę dalį pastatas netenka apie 15–20 procentų bendros šilumos. UAB „Termas“ vadovas Aurimas Skopas teigia, kad lyginant su stogo, perdangos ar net sienų šiltinimu pamatų šiltinimas nėra toks svarbus šilumos nuostolių atžvilgiu, kadangi dėl nekokybiško darbo ar nepakankamo izoliacijos sluoksnio atšaldomas palyginti nedidelis plotas ties išorinėmis sienomis ir grindimis, tačiau tai yra labai svarbi vieta siekiant išvengti kondensato ir pelėsio susidarymo. Taip pat tinkamai atliktas šiltinimas padeda išvengti pamatų konstrukcijos ardymosi.

UAB „Pamatų ranga“ direktorius Saulius Juozaitis sutinka su šia nuomone. Ekspertas priduria, kad pamatų apšiltinimas yra svarbus tuo, kad jis neleidžia susidarytu šalčio tilteliams ir, žinoma, reikalingas tam, kad tenkintų STR reikalavimus.

Kaip vyksta pamatų šiltinimas?

Šiltinant pamatus iš išorės darbai yra pradedami nuo hidroizoliacijos. Pamatai dažniausiai yra padengiami hidroizoliacine mastika, ją kruopščiai užtepant mažiausiai dviem sluoksniais, skirtingomis kryptimis. Taip pat neretai yra naudojamos prilydomos ar priklijuojamos ritininės dangos.

Atlikus hidroizoliacijos darbus, ateina metas pamatų šiltinimui. A. Skopas sako, kad pamatų šiltinimui naudojamos termoizoliacinės medžiagos yra veikiamos apkrovų ir dažnai nuolatinės drėgmės, todėl pamatams šiltinti naudojamo didelio tankumo termoizoliacinės medžiagos, tokios kaip sutankinto polistireno lakštai ar uždarų porų purškiamos poliuretano putos. Šiltinamojo sluoksnio plokštės prie pamato yra klijuojamos sustingus užteptai hidroizoliacijai. Šiltinamojo sluoksnio storis priklauso nuo projekte numatytos šiluminės varžos ir pamato medžiagos, bet paprastai rekomenduojamas ne mažiau kaip 10 cm. Grunte būsiančią šilumos izoliaciją rekomenduojama dengti gumbuota drenažine membrana, kuri apsaugo ją nuo mechaninių pažeidimų ir neleidžia į polistireną įsiskverbti augalų šaknims.

Baigiant darbus yra sukuriamas papildomas drenažas, duobės dalį arčiau pamato užpilant žvyru ar smėliu. Pilant svarbu pasirūpinti, kad termoizoliacinės plokštės nesujudėtų ir nebūtų pažeistos.

Kokios yra dažniausiai pasitaikančios pamatų šiltinimo klaidos?

A. Skopas pastebi, kad renovuojant pastatą dažnai pasitaikančios klaidos yra šios: nesutvarkytas drenažas, nepakankamai atkasamas pamatas, nepakankamas termoizoliacijos sluoksnis, nenaudojama apsauginė membrana. Ekspertas sako, kad naujai įrengiant pamatus reikia išlaikyti termoizoliacijos vientisumą naudojant poliuretano klijus ar purškiamas poliuretano putos. Jis pabrėžia, kad šiltinant pamatus reikia laikytis statybos techninio reglamento reikalavimų.

Kalbėdamas apie pagrindines pamatų apšiltinimo klaidas S. Juozaitis, pataria šiltinat pamatus iš apačios, užtikrinti šiltinimo medžiagos vientisumą. Ekspertas sako, kad sekliųjų pamatų iš apačios geriau nešiltinti, kad būtų geresnis betono su gruntu sukibimas. Jis pataria daugiau dėmesio skirti pamatų stiprumui nei šiltinimui.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Šildymas

Kas geriau – daugiau šildyti ar efektyviau šiltinti?

Kiekvienas, statydamas ar atnaujindamas savo namą, kuria strategiją, kaip pasiekti, kad gyvenimas jame būtų šiltas ir ekonomiškas.

Butas be radiatorių: ar tai įmanoma?

Grindinio šildymo sistema naujos statybos butuose Lietuvoje – anokia naujiena. Tačiau ją apipynę brangumo ar kenksmingumo mitai vis dar gajūs ir kartais žmones atbaido nuo galimybės turėti daugiau erdvės būste bei mažiau rizikuoti savo sveikata. Ekspertai tikina, jog sušilti nuo grindų, o ne iš radiatorių sklindančios šilumos galima kiekviename bute, tereikia laikytis vienintelės taisyklės – šiek tiek kilstelėti grindis.

Eksperto nuomonė, kada šiltinti savo būstą

Kiek mokėjote už savo būsto šildymą praėjusią žiemą? Ar Jūs tuo patenkinti?

Atmintinė, kaip saugiai naudoti elektrinius šildytuvus

Šaltuoju metų laiku, padaugėja gyventojų, kurie namus ima šildyti elektriniais šildymo prietaisais. Elektros ir dujų skirstymo bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) pataria, kaip saugiai naudoti šildytuvus, kad jaukios šilumos šaltinis netaptų gaisro priežastimi.

Šildymo sistemos gedimai žiemą: kokie iššūkiai laukia?

Paskutinėmis žiemos savaitėmis įsismarkavo arktiniai šalčiai – termometrų stulpeliai vietomis nukrito net iki -26 laipsnių. Pastebima, kad smarkiai šąlant orams padažnėja ir šildymo sistemų gedimai, dėl kurių net ir namuose galima pasijusti lyg lauke.

5 priežastys, kodėl nederėtų išjungti šildymo žiemą

Paspaudus šalčiams, imame nerimauti dėl didelių šildymo sąskaitų. Dalis žmonių žiemos mėnesiais ima galvoti, kaip tokias sąskaitas galima būtų sumažinti. Vienu iš sprendimų kartais tampa šildymo išjungimas arba oro temperatūros sumažinimas iki minimalios, pavyzdžiui, tuo metu, kai yra išvykstama žiemos atostogų. Tačiau specialistai sako, kad to daryti tikrai nederėtų. Pateikiame 5 priežastis, kodėl negalima išjungti šildymo žiemą.

Ekspertai atsako: ką reikia žinoti apie grindinį šildymą?

Grindinis šildymas – sparčiai populiarėjanti radiatorių alternatyva, kai vietoje įprastų, prie sienos tvirtinamų ir papildomą erdvę užimančių radiatorių patalpas šildo sistema įrengta po grindimis. Šis efektyvus šildymo būdas yra racionalus pasirinkimas naujai statomuose individualiuose namuose, tačiau kartu pastebimas ir jo populiarumo augimas naujai įrengiamuose butuose bei loftuose. Paklausėme ekspertų, ką reikėtų žinoti apie tokį šildymo būdą.

Ekspertai atsako: kokie yra svarbiausi pamatų apšiltinimo aspektai

Per požeminę pastato dalį yra netenkama 15–20 procentų bendros šilumos. Nors pamatų apšiltinimas nėrą toks svarbus kaip stogo ar sienų apšiltinimas, bet visgi jis yra tikrai pravartus. Apšiltinus pamatus, sienos yra apsaugomos nuo peršalimo, taip pat dėl jo nesusidaro kondensatas, o tai padeda išvengti drėgmės ir pelėsio. Paklausėme ekspertų, ką reikia žinoti apie pamatų apšiltinimą.

Ekspertai atsako – kokie yra svarbiausi stogo šiltinimo aspektai

Šiandien statomi energiškai efektyvūs pastatai yra patrauklūs dėl keleto aspektų. Bet visgi dauguma gali pritari nuomonei, kad svarbiausia tokių namų savybė – šie namai naudoja mažai energijos šildymui. Kadangi pastatų atitvarų šiltinimas tampa viena iš svarbiausių šilumos tausojimo priemonių, paklausėme ekspertų, kokie yra svarbiausi stogo šiltinimo aspektai.

Stogo šiltinimas: didžiausios ir dažniausiai pasitaikančios klaidos (10)

Stogas yra viena jautriausių namo vietų šalčiui. Tinkamai jo neapšiltinus ir neužsandarinus galima patirti didelių šilumos nuostolių. Stogo įrengimas daro didelę įtaką viso namo energijos suvartojimui, dėl netinkamai apšiltinto stogo, išnaudojamas šilumos kiekis gali siekti daugiau nei 30 procentų. Pristatome kelias, dažnai pasitaikančias stogo šiltinimo klaidas, iš kurių verta pasimokyti.