Reklama

Eksperimentas Suomijoje ir Švedijoje: kaip sumažinti energijos poreikį penkis kartus

 (9)
Senų ir energiškai neefektyvių namų galima rasti įvairiose šalyse, tačiau nerasi šalies, kurioje namo savininkas džiaugtųsi didesnėmis išlaidomis. Naujai statomiems namams Europos Sąjungoje taikomi griežtesni energiniai reikalavimai, todėl gyvenimas juose tampa šiltesnis ir pigesnis. Senų namų savininkams telieka renovacija, bet ar ji gali būti tokia pat efektyvi?
apšiltinimas
apšiltinimas
© Gamintojo nuotr.

Kompanijos „Paroc“ kartu su partneriais Švedijoje ir Suomijoje įgyvendinti bandomieji energiškai efektyvios individualių namų renovacijos projektai, parodė, jog pritaikius tinkamus sprendimus, šilumos suvartojimą galima sumažinti net penkis kartus ir priartėti prie pasyvaus namo standarto. Šie projektai buvo pavadinti bendru „renZeroTM“ pavadinimu, nes jų metu senos statybos individualius gyvenamuosius namus siekta priartinti prie energiškai efektyvių pastatų tipo ir sukurti racionalios, optimalios renovacijos modelį.

„Švedijos Lundo technologijų instituto tyrimai rodo, kad 80 proc. namų, kuriuose mes ketiname gyventi, jau yra pastatyti, – pasakoja dr. Audronė Endriukaitytė, „Paroc“ rinkodaros ir komunikacijos vadovė. – Lietuvoje yra daugiau kaip 0,55 mln. individualių gyvenamųjų namų, juose gyvena per 1,16 mln. gyventojų. Maždaug du trečdaliai namų yra pastatyti prieš 50 metų ir seniau, o jų eksploatacijai kasmet išleidžiama milijonai eurų. Taigi skandinaviška energiškai efektyvios individualių namų modernizacijos patirtis gali būti naudinga ir mums“.

Projekto organizatoriams ir vykdytojams buvo keliama užduotis sukurti tokią metodiką, kurią taikant seni individualūs gyvenamieji namai būtų renovuoti taip, kad taptų energiškai efektyvūs ar net beveik atitiktų nulinės energijos klasės pastatų reikalavimus. Taip pat buvo keliamas tikslas, kad tokiam renovacijos būdui nereikėtų specialių žinių, ypatingų įgūdžių ar įrankių, kad jis būtų tinkamas masiniam taikymui, būtų veiksmingas, ilgaamžis ir greitai atsiperkantis. Be to, šiuo projektu buvo siekiama sukurti sveikesnę, saugesnę ir komfortiškesnę aplinką gyventojams, nenorintiems keisti savo turimos gyvenamosios vietos.

„Skandinavijos šalyse labai populiari karkasinė statyba, todėl projektas pirmiausia ir buvo orientuotas į tokių namų modernizavimą. Aišku, esama pakankamai skirtumų tarp Baltijos šalyse ir Skandinavijoje prieš 50–70 metų vyravusių statybos technologijų, – sako dr. A. Endriukaitytė. – Šiauresnėse šalyse dominavo medinė statyba, o Lietuvoje – mūras. Tačiau ši optimalios renovacijos koncepcija gali būti taikoma ir Lietuvoje, adaptuojant, pritaikant sprendinius prie pas mus dominuojančių konstrukcijų. Koncepcijos idėja ir kompleksinis požiūris į pastatų modernizavimą būtų labai pageidautinas mūsų šalyje“.

Švedijos projektas „renZeroTM

Eksperimentiniam namo modernizavimui Švedijoje buvo pasirinktas tradicinis medinio karkaso su dailylenčių apdaila individualus gyvenamasis namas Stokholmo priemiestyje. Tai – iškart po Antrojo pasaulinio karo, 1945 metais, pastatytas vieno aukšto 125 kv. metrų bendrojo ploto namas, kuris 6-ajame dešimtmetyje buvo šiek tiek praplėstas. Prieš rekonstrukciją suminis šio namo energijos poreikis buvo 128 kWh/m² per metus, o po renovacijos jis sumažėjo net penkis kartus, iki 25 kWh/m² per metus. Kaip to buvo pasiekta?

Namo sienos ir cokolis buvo apšiltinti 300 mm storio vertikaliai orientuoto plaušo plokštėmis – „PAROC Fal 1“ (dabar jas pakeitė „PAROC Linio 80“) akmens vatos plokštėmis. Nuo fasado buvo nuardyta medinių dailylenčių apdaila ir įrengta vandens garų izoliacija iš polietileno plėvelės, kuri kartu atlieka ir oro barjero vaidmenį.

Tada namo sienos buvo apšiltintos surenkamaisiais 300 mm storio „PAROC renERGIA™“ akmens vatos elementais. Palėpė papildomai apšiltinta universalios akmens vatos „PAROC eXtra“ plokštėmis (360 mm storio). Sienų izoliaciniame sluoksnyje specialiose spynose (rėmuose) sumontuoti nauji energiškai efektyvūs langai ir durys. Įrengta rekuperacinė sistema ir gruntinis šilumos siurblys. Pastatas užsandarintas, vandentiekio vamzdžiai ir ventiliacijos ortakiai patikimai izoliuoti.

Suomijos projektas „renZeroTM

Eksperimentas Suomijoje ir Švedijoje: kaip sumažinti energijos poreikį penkis kartus
© Gamintojo nuotr.

Eksperimentiniam projektui Suomijoje įgyvendinti buvo pasirinktas vadinamasis tipinis karo veterano namas kaimiškoje šalies rytų Lūmekio vietovėje. Tai – vieno aukšto medinės fasado apdailos namas su mansarda, skardiniu stogu ir rūsiu, medinio karkaso sienų. Iki šių dienų buvo išlaikyta 1948 metų pastato konstrukcija. Bendrasis namo plotas – 182 kv. metrai.

Suomijoje, kaip ir Švedijoje, sienoms izoliuoti buvo naudojamas būtent šiems projektams sukurtas naujas „Paroc“ gaminys – „renERGIA“ plokštės. Tai – ant faneros suklijuotos vertikaliai orientuoto plaušo plokštės su vėdinimo grioveliais, kurie užtikrina greitą drėgmės pašalinimą iš konstrukcijos. Faneros kraštuose suformuotų griovelių ir liežuvėlių jungtimis kartu su klijais užtikrinamos sandarios elementų sandūros ir sandarus pastato konstrukcijų izoliavimas. Naudojant šias specialias plokštes, šilumos „tilteliai“ buvo minimalūs. Jos padėjo sustiprinti medines laikančiąsias pastato konstrukcijas, buvo suformuotas nedegus, besiūlis pastato apvalkalas. Tokiais pačiais elementais, nuardžius senąją stogo dangą, buvo apšiltinta ir šlaitinio stogo konstrukcija, vėliau baigta apdailinti naudojant naują skardinę stogo dangą.

Rengiant projekto „renZeroTM“ sprendinius, buvo keliamas uždavinys sukurti tokius gaminius ir individualių gyvenamųjų namų renovavimo būdus, kurie leistų pasiekti beveik nulinės energijos pastatams keliamus reikalavimus ir juos būtų galima pritaikyti 1940–1980 metais Švedijoje ir Suomijoje statytų medinių konstrukcijų namų renovacijos projektams.

Taigi Suomijoje individualaus namo modernizacija pradėta nuo pamatų ir stogo. Nuardžius senąją medinių lentų fasado apdailą ir stogo dangą, buvo apšiltintas namo cokolis, o ant stogo užkelti specialūs šiltinimo skydai per visą namo ilgį.

Koncepcija buvo kuriama kaip kompleksinis sprendimas, apimantis atitvarų šiltinimo būdus, atitvarų ir jų jungčių sandarumą, langų bei durų keitimą veiksmingesniais, naujos vėdinimo sistemos įrengimą ir šildymo sistemos modernizavimą, atsinaujinančiųjų energijos šaltinių integravimą inžinerinėse namo sistemose. Svarbu paminėti, jog namo modernizavimas buvo organizuojamas taip, kad gyventojams nereikėtų laikinai išsikraustyti iš savo būsto.

Energiškai efektyvios pastatų modernizacijos metodikas ir technologijas „Paroc“ specialistai kuria jau virtinę metų. Kompanija vykdo ilgalaikę programą, orientuotą į energijos vartojimo mažinimą pastatuose. Praėjusį dešimtmetį bendrovė inicijavo ir įgyvendino energiškai efektyvių, energiškai pasyvių namų statybas Suomijoje, Švedijoje ir Lietuvoje. Kartu su partneriais Suomijoje vykdė energiškai efektyvios daugiabučio renovacijos projektą „Innova“.

„Mūsų tikslas yra kurti energiškai efektyvios statybos ir renovacijos sprendimus, kurie užtikrintų komfortišką ir jaukų gyvenimą, saugią ir sveiką aplinką, sumažintų šildymo sąskaitas ir aplinkos taršą. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, net 90 proc. laiko mes praleidžiame pastatuose, tad būtent pastatų saugumas bei komforto lygis lemia ir mūsų gyvenimo kokybę“, – sako A. Endriukaitytė.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Šildymas

5 priežastys, kodėl nederėtų išjungti šildymo žiemą

Paspaudus šalčiams, imame nerimauti dėl didelių šildymo sąskaitų. Dalis žmonių žiemos mėnesiais ima galvoti, kaip tokias sąskaitas galima būtų sumažinti. Vienu iš sprendimų kartais tampa šildymo išjungimas arba oro temperatūros sumažinimas iki minimalios, pavyzdžiui, tuo metu, kai yra išvykstama žiemos atostogų. Tačiau specialistai sako, kad to daryti tikrai nederėtų. Pateikiame 5 priežastis, kodėl negalima išjungti šildymo žiemą.

Ekspertai atsako: ką reikia žinoti apie grindinį šildymą?

Grindinis šildymas – sparčiai populiarėjanti radiatorių alternatyva, kai vietoje įprastų, prie sienos tvirtinamų ir papildomą erdvę užimančių radiatorių patalpas šildo sistema įrengta po grindimis. Šis efektyvus šildymo būdas yra racionalus pasirinkimas naujai statomuose individualiuose namuose, tačiau kartu pastebimas ir jo populiarumo augimas naujai įrengiamuose butuose bei loftuose. Paklausėme ekspertų, ką reikėtų žinoti apie tokį šildymo būdą.

Ekspertai atsako: kokie yra svarbiausi pamatų apšiltinimo aspektai

Per požeminę pastato dalį yra netenkama 15–20 procentų bendros šilumos. Nors pamatų apšiltinimas nėrą toks svarbus kaip stogo ar sienų apšiltinimas, bet visgi jis yra tikrai pravartus. Apšiltinus pamatus, sienos yra apsaugomos nuo peršalimo, taip pat dėl jo nesusidaro kondensatas, o tai padeda išvengti drėgmės ir pelėsio. Paklausėme ekspertų, ką reikia žinoti apie pamatų apšiltinimą.

Ekspertai atsako – kokie yra svarbiausi stogo šiltinimo aspektai

Šiandien statomi energiškai efektyvūs pastatai yra patrauklūs dėl keleto aspektų. Bet visgi dauguma gali pritari nuomonei, kad svarbiausia tokių namų savybė – šie namai naudoja mažai energijos šildymui. Kadangi pastatų atitvarų šiltinimas tampa viena iš svarbiausių šilumos tausojimo priemonių, paklausėme ekspertų, kokie yra svarbiausi stogo šiltinimo aspektai.

Stogo šiltinimas: didžiausios ir dažniausiai pasitaikančios klaidos (10)

Stogas yra viena jautriausių namo vietų šalčiui. Tinkamai jo neapšiltinus ir neužsandarinus galima patirti didelių šilumos nuostolių. Stogo įrengimas daro didelę įtaką viso namo energijos suvartojimui, dėl netinkamai apšiltinto stogo, išnaudojamas šilumos kiekis gali siekti daugiau nei 30 procentų. Pristatome kelias, dažnai pasitaikančias stogo šiltinimo klaidas, iš kurių verta pasimokyti.

Malkų laikymo ypatybės bei būdai (5)

Efektyviam kūrenimui užtikrinti yra būtinas tinkamas malkų laikymas. Kad kūrenimui naudojamos malkos būtų visada po ranka, svarbu joms parinkti patogią, sausą ir vėdinamą laikymo vietą. Pristatome keletą praktiškų malkų laikymo patarimų.

Kūrenimas akmens anglimi: ką reikia žinoti (2)

Alternatyvių kuro rūšių, iš kurių gali rinktis individualių namų savininkai, šiandien yra itin daug. Akmens anglis – puikiai pažįstama kuro rūšis, kurios populiarumas rinkoje, dėl pačios medžiagos pliusų bei minusų, yra gan nestabilus. Taigi šioje publikacijoje plačiau aptarsime akmens anglies privalumus bei trūkumus.

Kietojo kuro, granuliniai ar dujiniai katilai: kaip išsirinkti? (4)

Jau seniai praėjo laikai, kai individualų namą buvo galima šildyti vien tik malkomis kūrenama krosnimi. Šiandien galima rinktis iš daugybės modernių šildymo šaltinių. Kieto kuro katilai, granuliniai katilai, dujų katilai – kelios populiarios šildymo priemonės, kurias plačiau aptarsime šioje publikacijoje.

Kaip saugiai naudoti dujas buityje

Nemalonu, jei dujinio šildymo katilas sugenda tada, kai jis labiausiai reikalingas – per šalčius, todėl elektros ir dujų skirstymo bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) pataria jau dabar tinkamai pasirūpinti dujiniu katilu ir paruošti šildymo sistemą žiemai. Šiuolaikinėms dujinio šildymo sistemoms specialių žinių nereikia, pakanka atlikti kelis paprastus žingsnius.

Kokias malkas geriausia rinktis? (1)

Malkos nuo senų laikų iki pat dabar yra populiari individualių namų šildymui skirta kuro rūšis. Malkų būna įvairių: ąžuolo, beržo, uosio, klevo, liepos, pušies, eglės ir t.t.. Tačiau kokias malkas rinktis geriausia?