Du buitinio karšto vandens ruošimo būdai

 (5)
Trumpa apžvalga apie karšto vandens ruošimo būdus.
Du buitinio karšto vandens ruošimo būdai
© Shutterstock nuotr.

Prieš keletą metų dar buvo populiaru naudoti dujinius šildymo katilus su momentiniu vandens ruošimu. Jie buvo įrengiami dėl mažos kainos, lengvo pajungimo ir nekreipiant dėmesio kiek ir kokios temperatūros vandens jie gali paruošti. Vartotojai tokių sistemų, susidurdavo su problemomis: didelis temperatūrų svyravimas, mažas karšto vandens kiekis, ilgas karšto vandens atitekėjimo laikas iki prietaiso ( nebuvo galima recirkuliacija ) ,dažnas šilumokaičio kalkėjimas.Katiluose su momentiniu BKV ruošimu yra naudojami dvieju tipų šilumokaičiai: plokštelinis ir biterminis. Jei katilas yra su biterminiu šilumokaičiu, tai reiškia, kad šaltas vandentiekio vanduo yra šildomas tuo pačiu katilo šilumokaičiu, kuris naudojamas ir šildymo sistemos vandeniui šildyti.

Katiluose su plokšteliniu šilumokaičiu karštam vandeniui ruošti yra naudojamas dar vienas, atskiras (plokštelinis) šilumokaitis, tad vandentiekio vanduo į pagrindinį katilo šilumokaitį nepatenka. Katilai su biterminiu šilumokaičiu yra šiek tiek pigesni nei jų analogai su plokšteliniu šilumokaičiu, tačiau jie turi ir vieną esminį trūkumą – vandentiekio sistemos vandenyje esančios kalkės pastoviai nusėda katilo šilumokaityje ir pamažu užkemša jo vidines sieneles. Uždaroje, t.y., šildymo sistemoje, kalkių kiekis yra labai mažas, visos kalkės iš karto nusėda ant šilumokaičio sienelių ir, jei sistema nėra pastoviai papildoma nauju vandeniu, daugiau kalkių neatsiranda, tad ši problema nepasireiškia. Kaip buvo minėta, katilai su biterminiu šilumokaičiu yra šiek tiek pigesni nei katilai su plokšteliniu šilumokaičiu, tačiau jų aptarnavimas yra sudėtingesnis: tiek plokštelinį, tiek ir biterminį šilumokaitį kasmet reikia išvalyti nuo kalkių, praplaunant specialiomis cheminėmis priemonėmis.

Skirtumas tas, kad plokštelinį šilumokaitį galima lengvai išimti, vietoj jo įdėti kitą ir visas valymo procedūras atlikti ne kliento namuose, o specialiai tam skirtose serviso tarnybos patalpose. Tuo tarpu biterminio šilumokaičio priežiūra ir valymas yra vykdomi kliento namuose ir užima gana nemažą laiko tarpą. Taip pat ir katilo su biterminiu šilumokaičiu remontas gedimo atveju (kai užkalkėja šilumokaitis) yra daug brangesnis - pagrindinio katilo šilumokaičio kaina, kartu su remonto darbais, gali siekti pusę naujo katilo kainos. Temperatūros svyravimai atsiranda dėl karšto vandens ruošimo principo - įtekančio į katilą vandens apie +10 C temperatūra pakeliama apie DT=30- 35 C, t.y iki +40 - +45C. Kada naudojamas mažesnis kiekis karšto vandens, vanduo būna karštesnis ir atvirkščiai. Mažiausiai vandens temperatūra svyruoja jeigu vanduo teka iš maišytuvo vienodu srautu. Karšto vandens kiekį paruošti kurio užtektų pilnai atsuktam vienam maišytuvui ( apie 12 – 14 ltr/min ) reikia net apie 24 kw galios. Nes vieno litro tūrio vandens kiekį pakelti vienu laipsniu temperatūros reikia sunaudoti vieną kilokaloriją (Kcal) arba 1,16 vatvalandžių (Wh) energijos.

Apie kitą ruošimo būdą - naudojant saulės kolektorius - galite paskaityti čia: Saulės kolektorių jungimo schemos

Tūrinis vandens šildytuvas – boileris.

Galima sakyti, kad tūrinis vandens šildytuvas – tai atskira metalinė talpa, skirta vandentiekio vandeniui sušildyti ir laikyti. Vandens šildymo proceso metu iškrenta kalkių nuosėdos, kurios „prikimba“ prie metalinių paviršių ir įtakoja metalo koroziją, todėl ši talpa gaminama iš nerūdijančio plieno arba dažniau iš paprasto plieno, padengto specialia apsaugine danga iš keramikos. Tūriniai vandens šildytuvai yra apibūdinami talpa, t.y. kaupiamo vandens kiekiu, l. Pagal talpą, buityje naudojami tūriniai vandens šildytuvai būna nuo kelių litrų (galima montuoti į baldus, pvz., po kriaukle) iki kelių šimtų litrų. Šildytuvai gali būti pakabinami ant sienos arba pastatomi ant grindų. Pakabinami būna mažesnės talpos (iki 200 l), o pastatomi – didesnės (paprastai virš šimto litrų.).

Tūriniame vandens šildytuve šaltas vandentiekio vanduo yra šildomas iki tam tikros temperatūros. Kaip šilumos šaltinis vandens pašildymui boileryje dažniausiai yra naudojama elektra, todėl tokie boileriai yra vadinami elektriniais vandens šildytuvais arba elektriniais boileriais. Jei boileryje vanduo yra šildomas ne tik elektra, bet ir katilo (kieto kuro, dujinio ir t.t.) pagalba, tokie boileriai dar papildomai turi metalinį spiralinį gyvatuką ir yra vadinami kombinuotais. Elektriniai (šildomi vien elektra) boileriai dažniausiai būna mažesnės talpos (nuo kelių l iki apytiksliai 200 l). Juose naudojamas 1-2 kW galios vienfazis arba kelių kW trifazis (naud. didesnės talpos boileriuose) elektrinis tenas. Kombinuoti dažniau būna didesnės talpos boileriai (nuo ~80 l. iki kelių šimtų ltr).

Kombinuotuose boileriuose įmontuotu gyvatuku cirkuliuoja šildymo sistemos vanduo, kuris ir sušildo boileryje esantį vandenį iki reikiamos temperatūros. Kombinuotų boilerių gyvatukų galia paprastai būna nuo kelių iki dešimties kW, tačiau gaminami ir galingesni 20-40 kW. Tokie boileriai vadinami greitaeigiais, nes juose vanduo sušildomas per gana trumpą laiką. Pvz. greitaeigis 125 l boileris sugeba efektyviai panaudoti net 24 kW šildymo katilo galios ir vandenį nuo 10С iki 55- 60oC pašildyti per 25 – 30 min.

Dažna klaida renkantis šilumos siurblį, neįvertinti karšto vandens ruošimo galimų problemų. Nes neužtenka žinoti kad bus jame 180 l boileris. Svarbu per kiek laiko ir kokios temperatūros bus paruošiamas karštas vanduo. Šilumos siurblio parinkimas būna pagal šildymo sistemos galią t.y dažnai gyvenamojo namo šilumos nuostolius padengti pakanka 8 – 15 kW galios siurblio. Tokios siurblio galios nepakanka užtikrinti greito karšto vandens ruošimo. Tokiu atveju lieka galimybė didinti boilerio dydį gal net iki 300 – 400 l, kuriame karštas vanduo bus šildomas ilgesnį laiką iki temperatūros 40 - 45 oС.

Statybajums.lt
Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Šildymas

Kas geriau – daugiau šildyti ar efektyviau šiltinti?

Kiekvienas, statydamas ar atnaujindamas savo namą, kuria strategiją, kaip pasiekti, kad gyvenimas jame būtų šiltas ir ekonomiškas.

Butas be radiatorių: ar tai įmanoma?

Grindinio šildymo sistema naujos statybos butuose Lietuvoje – anokia naujiena. Tačiau ją apipynę brangumo ar kenksmingumo mitai vis dar gajūs ir kartais žmones atbaido nuo galimybės turėti daugiau erdvės būste bei mažiau rizikuoti savo sveikata. Ekspertai tikina, jog sušilti nuo grindų, o ne iš radiatorių sklindančios šilumos galima kiekviename bute, tereikia laikytis vienintelės taisyklės – šiek tiek kilstelėti grindis.

Eksperto nuomonė, kada šiltinti savo būstą

Kiek mokėjote už savo būsto šildymą praėjusią žiemą? Ar Jūs tuo patenkinti?

Atmintinė, kaip saugiai naudoti elektrinius šildytuvus

Šaltuoju metų laiku, padaugėja gyventojų, kurie namus ima šildyti elektriniais šildymo prietaisais. Elektros ir dujų skirstymo bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) pataria, kaip saugiai naudoti šildytuvus, kad jaukios šilumos šaltinis netaptų gaisro priežastimi.

Šildymo sistemos gedimai žiemą: kokie iššūkiai laukia?

Paskutinėmis žiemos savaitėmis įsismarkavo arktiniai šalčiai – termometrų stulpeliai vietomis nukrito net iki -26 laipsnių. Pastebima, kad smarkiai šąlant orams padažnėja ir šildymo sistemų gedimai, dėl kurių net ir namuose galima pasijusti lyg lauke.

5 priežastys, kodėl nederėtų išjungti šildymo žiemą

Paspaudus šalčiams, imame nerimauti dėl didelių šildymo sąskaitų. Dalis žmonių žiemos mėnesiais ima galvoti, kaip tokias sąskaitas galima būtų sumažinti. Vienu iš sprendimų kartais tampa šildymo išjungimas arba oro temperatūros sumažinimas iki minimalios, pavyzdžiui, tuo metu, kai yra išvykstama žiemos atostogų. Tačiau specialistai sako, kad to daryti tikrai nederėtų. Pateikiame 5 priežastis, kodėl negalima išjungti šildymo žiemą.

Ekspertai atsako: ką reikia žinoti apie grindinį šildymą?

Grindinis šildymas – sparčiai populiarėjanti radiatorių alternatyva, kai vietoje įprastų, prie sienos tvirtinamų ir papildomą erdvę užimančių radiatorių patalpas šildo sistema įrengta po grindimis. Šis efektyvus šildymo būdas yra racionalus pasirinkimas naujai statomuose individualiuose namuose, tačiau kartu pastebimas ir jo populiarumo augimas naujai įrengiamuose butuose bei loftuose. Paklausėme ekspertų, ką reikėtų žinoti apie tokį šildymo būdą.

Ekspertai atsako: kokie yra svarbiausi pamatų apšiltinimo aspektai

Per požeminę pastato dalį yra netenkama 15–20 procentų bendros šilumos. Nors pamatų apšiltinimas nėrą toks svarbus kaip stogo ar sienų apšiltinimas, bet visgi jis yra tikrai pravartus. Apšiltinus pamatus, sienos yra apsaugomos nuo peršalimo, taip pat dėl jo nesusidaro kondensatas, o tai padeda išvengti drėgmės ir pelėsio. Paklausėme ekspertų, ką reikia žinoti apie pamatų apšiltinimą.

Ekspertai atsako – kokie yra svarbiausi stogo šiltinimo aspektai

Šiandien statomi energiškai efektyvūs pastatai yra patrauklūs dėl keleto aspektų. Bet visgi dauguma gali pritari nuomonei, kad svarbiausia tokių namų savybė – šie namai naudoja mažai energijos šildymui. Kadangi pastatų atitvarų šiltinimas tampa viena iš svarbiausių šilumos tausojimo priemonių, paklausėme ekspertų, kokie yra svarbiausi stogo šiltinimo aspektai.

Stogo šiltinimas: didžiausios ir dažniausiai pasitaikančios klaidos (10)

Stogas yra viena jautriausių namo vietų šalčiui. Tinkamai jo neapšiltinus ir neužsandarinus galima patirti didelių šilumos nuostolių. Stogo įrengimas daro didelę įtaką viso namo energijos suvartojimui, dėl netinkamai apšiltinto stogo, išnaudojamas šilumos kiekis gali siekti daugiau nei 30 procentų. Pristatome kelias, dažnai pasitaikančias stogo šiltinimo klaidas, iš kurių verta pasimokyti.