Du buitinio karšto vandens ruošimo būdai

Trumpa apžvalga apie karšto vandens ruošimo būdus.

Prieš keletą metų dar buvo populiaru naudoti dujinius šildymo katilus su momentiniu vandens ruošimu. Jie buvo įrengiami dėl mažos kainos, lengvo pajungimo ir nekreipiant dėmesio kiek ir kokios temperatūros vandens jie gali paruošti. Vartotojai tokių sistemų, susidurdavo su problemomis: didelis temperatūrų svyravimas, mažas karšto vandens kiekis, ilgas karšto vandens atitekėjimo laikas iki prietaiso ( nebuvo galima recirkuliacija ) ,dažnas šilumokaičio kalkėjimas.Katiluose su momentiniu BKV ruošimu yra naudojami dvieju tipų šilumokaičiai: plokštelinis ir biterminis. Jei katilas yra su biterminiu šilumokaičiu, tai reiškia, kad šaltas vandentiekio vanduo yra šildomas tuo pačiu katilo šilumokaičiu, kuris naudojamas ir šildymo sistemos vandeniui šildyti.

Katiluose su plokšteliniu šilumokaičiu karštam vandeniui ruošti yra naudojamas dar vienas, atskiras (plokštelinis) šilumokaitis, tad vandentiekio vanduo į pagrindinį katilo šilumokaitį nepatenka. Katilai su biterminiu šilumokaičiu yra šiek tiek pigesni nei jų analogai su plokšteliniu šilumokaičiu, tačiau jie turi ir vieną esminį trūkumą – vandentiekio sistemos vandenyje esančios kalkės pastoviai nusėda katilo šilumokaityje ir pamažu užkemša jo vidines sieneles. Uždaroje, t.y., šildymo sistemoje, kalkių kiekis yra labai mažas, visos kalkės iš karto nusėda ant šilumokaičio sienelių ir, jei sistema nėra pastoviai papildoma nauju vandeniu, daugiau kalkių neatsiranda, tad ši problema nepasireiškia. Kaip buvo minėta, katilai su biterminiu šilumokaičiu yra šiek tiek pigesni nei katilai su plokšteliniu šilumokaičiu, tačiau jų aptarnavimas yra sudėtingesnis: tiek plokštelinį, tiek ir biterminį šilumokaitį kasmet reikia išvalyti nuo kalkių, praplaunant specialiomis cheminėmis priemonėmis.

Skirtumas tas, kad plokštelinį šilumokaitį galima lengvai išimti, vietoj jo įdėti kitą ir visas valymo procedūras atlikti ne kliento namuose, o specialiai tam skirtose serviso tarnybos patalpose. Tuo tarpu biterminio šilumokaičio priežiūra ir valymas yra vykdomi kliento namuose ir užima gana nemažą laiko tarpą. Taip pat ir katilo su biterminiu šilumokaičiu remontas gedimo atveju (kai užkalkėja šilumokaitis) yra daug brangesnis - pagrindinio katilo šilumokaičio kaina, kartu su remonto darbais, gali siekti pusę naujo katilo kainos. Temperatūros svyravimai atsiranda dėl karšto vandens ruošimo principo - įtekančio į katilą vandens apie +10 C temperatūra pakeliama apie DT=30- 35 C, t.y iki +40 - +45C. Kada naudojamas mažesnis kiekis karšto vandens, vanduo būna karštesnis ir atvirkščiai. Mažiausiai vandens temperatūra svyruoja jeigu vanduo teka iš maišytuvo vienodu srautu. Karšto vandens kiekį paruošti kurio užtektų pilnai atsuktam vienam maišytuvui ( apie 12 – 14 ltr/min ) reikia net apie 24 kw galios. Nes vieno litro tūrio vandens kiekį pakelti vienu laipsniu temperatūros reikia sunaudoti vieną kilokaloriją (Kcal) arba 1,16 vatvalandžių (Wh) energijos.

Apie kitą ruošimo būdą - naudojant saulės kolektorius - galite paskaityti čia: Saulės kolektorių jungimo schemos

Tūrinis vandens šildytuvas – boileris.

Galima sakyti, kad tūrinis vandens šildytuvas – tai atskira metalinė talpa, skirta vandentiekio vandeniui sušildyti ir laikyti. Vandens šildymo proceso metu iškrenta kalkių nuosėdos, kurios „prikimba“ prie metalinių paviršių ir įtakoja metalo koroziją, todėl ši talpa gaminama iš nerūdijančio plieno arba dažniau iš paprasto plieno, padengto specialia apsaugine danga iš keramikos. Tūriniai vandens šildytuvai yra apibūdinami talpa, t.y. kaupiamo vandens kiekiu, l. Pagal talpą, buityje naudojami tūriniai vandens šildytuvai būna nuo kelių litrų (galima montuoti į baldus, pvz., po kriaukle) iki kelių šimtų litrų. Šildytuvai gali būti pakabinami ant sienos arba pastatomi ant grindų. Pakabinami būna mažesnės talpos (iki 200 l), o pastatomi – didesnės (paprastai virš šimto litrų.).

Tūriniame vandens šildytuve šaltas vandentiekio vanduo yra šildomas iki tam tikros temperatūros. Kaip šilumos šaltinis vandens pašildymui boileryje dažniausiai yra naudojama elektra, todėl tokie boileriai yra vadinami elektriniais vandens šildytuvais arba elektriniais boileriais. Jei boileryje vanduo yra šildomas ne tik elektra, bet ir katilo (kieto kuro, dujinio ir t.t.) pagalba, tokie boileriai dar papildomai turi metalinį spiralinį gyvatuką ir yra vadinami kombinuotais. Elektriniai (šildomi vien elektra) boileriai dažniausiai būna mažesnės talpos (nuo kelių l iki apytiksliai 200 l). Juose naudojamas 1-2 kW galios vienfazis arba kelių kW trifazis (naud. didesnės talpos boileriuose) elektrinis tenas. Kombinuoti dažniau būna didesnės talpos boileriai (nuo ~80 l. iki kelių šimtų ltr).

Kombinuotuose boileriuose įmontuotu gyvatuku cirkuliuoja šildymo sistemos vanduo, kuris ir sušildo boileryje esantį vandenį iki reikiamos temperatūros. Kombinuotų boilerių gyvatukų galia paprastai būna nuo kelių iki dešimties kW, tačiau gaminami ir galingesni 20-40 kW. Tokie boileriai vadinami greitaeigiais, nes juose vanduo sušildomas per gana trumpą laiką. Pvz. greitaeigis 125 l boileris sugeba efektyviai panaudoti net 24 kW šildymo katilo galios ir vandenį nuo 10С iki 55- 60oC pašildyti per 25 – 30 min.

Dažna klaida renkantis šilumos siurblį, neįvertinti karšto vandens ruošimo galimų problemų. Nes neužtenka žinoti kad bus jame 180 l boileris. Svarbu per kiek laiko ir kokios temperatūros bus paruošiamas karštas vanduo. Šilumos siurblio parinkimas būna pagal šildymo sistemos galią t.y dažnai gyvenamojo namo šilumos nuostolius padengti pakanka 8 – 15 kW galios siurblio. Tokios siurblio galios nepakanka užtikrinti greito karšto vandens ruošimo. Tokiu atveju lieka galimybė didinti boilerio dydį gal net iki 300 – 400 l, kuriame karštas vanduo bus šildomas ilgesnį laiką iki temperatūros 40 - 45 oС.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis