Ąžuolinės malkos - ar jų kaina verta kokybės?

 (50)
Kietu kuru besišildantys privačių namų savininkai nepasirūpinę malkomis anksčiau, suka galvą iš kur gauti sausų malkų artėjančiai žiemai. Tačiau pasiūla yra pakankamai didelė, todėl galvoti reikia ne apie tai, iš ko nusipirkti, o kokias malkas pirkti. Malkų pardavėjai siūlo pirkti vienas brangiausių – ąžuolines malkas.
Ąžuolinės malkos - ar jų kaina verta kokybės?
© Shutterstock nuotr.

Kainos ir kaitrumo santykis

Renkantis malkas svarbiausias rodiklis – kainos ir kaitrumo santykis. Kaitriausios ir daugiausiai šilumos išskiriančios yra ąžuolinės, uosinės malkos, tačiau buityje dažniausiai naudojamos beržinės. Pagal išskiriamą šilumos kiekį 1 kub. metras beržinių malkų atitinka 0,75 kub. metro ąžuolinių, 1,1 kub. metro alksninių, 1,2 kub. metro pušinių, 1,3 kub. metro eglinių arba 1,5 kub. metro drebulinių malkų.

„Nereikia galvoti, kad gerą ąžuolo medieną siūlome kišti į krosnį – geri rąstai panaudojami kitiems darbams. Tai, ką parduodame malkoms, yra daugiau niekam netinkama malkinė mediena. Tai arba plonos pliauskos arba šiek tiek patrešusi mediena, tinkama arba malkoms, arba briketams gaminti“, - teigia malkas parduodanti Ieva Banevičienė.

Be jokios abejonės, ąžuolinės malkos yra brangesnės nei beržinės. Už kubinį metrą beržinių malkų pardavėjai prašo maždaug 25-28 eurų, o už ąžuolines malkas derėtų pakloti apie 30 eurų. Tiesa, tai nedžiovintų malkų kainos. Kubinis metras išdžiovintų beržinių malkų šiuo metu kainuoja apie 38 eurus, ąžuolinių – dar daugiau.„Beržinės malkos turi vieną didelį minusą. Jos turi dervų, todėl degdamos užkiša kaminą. Todėl rekomenduotina bent dvi savaites per sezoną beržines malkas pakeisti mažiau kaitriomis drebulinėmis malkomis. Tai padės atsikratyti kamine besikaupiančių dervų. Kūrenantiems ąžuolines malkas tokių problemų kilti neturėtų“, - pataria I. Banevičienė.

Brangiausios rinkoje yra uosinės malkos. Kubinis metras nedžiovintų uosinių malkų gali kainuoti ir apie 35 eurus. Uosinės malkos yra labai kaitrios, neteršia šildymo sistemos, o atvirkščiai, kaip drebulinės – valo kaminą, degdamos nespragsi, o į katilą ar krosnį galima dėti ir nevisiškai išdžiuvusias uosines malkas. Tiesa, kai kurie specialistai įspėja, kad tokios malkos netinka kokliniams pečiams, nes jos tokios kaitrios, kad nuo karščio kokliai gali paprasčiausiai suskilinėti.
Panaši situacija ir su skroblo, guobos malkomis. Nors jos yra pakankamai kaitrios, tačiau šių medžių rūšių miškuose nėra daug. Kaitrios yra vaismedžių malkos, tačiau dėl medienos stygiaus jos masiškai neparduodamos.

Ąžuolinės malkos - ar jų kaina verta kokybės?
© Shutterstock nuotr.


Žino geriausias – perka pigiausias

Nors daugelis individualių namų savininkų, ne vienerius metus perkančių malkas, žino, kokia mediena tinkamiausia norint pasišildyti, pardavėjai teigia, kad geriausiai perkamos tos malkos, už kurias pasiūlai mažiausią kainą.

„Žmonės perka tas malkas, kurios mažiausiai kainuoja. Jeigu pasiūlau ąžuolines malkas už gerą kainą, tai perka ąžuolines“, - pastebi įvairių rūšių malkomis prekiaujantis Vytas Vysčius. Jam antrina ir I. Banevičienė, kurios teigimu, žmonės degina viską.

„Savo namuose taip pat kūrename viską – ir eglines, ir pušines malkas. Žmonės malkas renkasi ne tik pagal kaitrumą, bet ir pagal tai, kas jiems labiau patinka. Kiti gi dar bando taikyti malkas ir prie pečiaus. Tačiau kaina išlieka svarbiu veiksniu renkantis, kokio medžio malkomis šildytis“, - pastebi pardavėja.

Jos teigimu, šiais metais, palyginti su praėjusiais, malkos gerokai atpigo. Pavyzdžiui, šiuo metu kubinis metras sukapotų ir išdžiovintų beržinių malkų kainuoja apie 38 eurus, kai pernai kaina siekė apie 42 eurus.

Svarbiausia – išdžiovinti

Paskutinės minutės laukę ir malkų neįsigiję individualių namų savininkai bando gelbėtis kūrendami nevisiškai išdžiovintas malkas. Tačiau tai nėra teisingas sprendimas, nes degdamos drėgmės malkos išskiria mažiau šilumos, daugiau teršiami krosnies dūmtraukiai, katilų degimo kameros.
Išdžiuvusiomis laikomos malkos, kuriose yra 15-20 proc. drėgmės. Palyginimui, ką tik nupjauto medžio drėgmė – apie 50 proc. Skaičiuojama, kad kėnių ir topolių mediena naudojimui tinka po metų, liepos, beržo, alksnio – pusantrų metų, buko uosio ir vaismedžių malkas – dviejų metų.
Be to, specialistai pataria nepersistengti ir malkų labai netaupyti. Pavyzdžiui, beržinės malkos maždaug per dvejus metus ima prarasti savo savybes ir vertę.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Šildymas

Kas geriau – daugiau šildyti ar efektyviau šiltinti?

Kiekvienas, statydamas ar atnaujindamas savo namą, kuria strategiją, kaip pasiekti, kad gyvenimas jame būtų šiltas ir ekonomiškas.

Butas be radiatorių: ar tai įmanoma?

Grindinio šildymo sistema naujos statybos butuose Lietuvoje – anokia naujiena. Tačiau ją apipynę brangumo ar kenksmingumo mitai vis dar gajūs ir kartais žmones atbaido nuo galimybės turėti daugiau erdvės būste bei mažiau rizikuoti savo sveikata. Ekspertai tikina, jog sušilti nuo grindų, o ne iš radiatorių sklindančios šilumos galima kiekviename bute, tereikia laikytis vienintelės taisyklės – šiek tiek kilstelėti grindis.

Eksperto nuomonė, kada šiltinti savo būstą

Kiek mokėjote už savo būsto šildymą praėjusią žiemą? Ar Jūs tuo patenkinti?

Atmintinė, kaip saugiai naudoti elektrinius šildytuvus

Šaltuoju metų laiku, padaugėja gyventojų, kurie namus ima šildyti elektriniais šildymo prietaisais. Elektros ir dujų skirstymo bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) pataria, kaip saugiai naudoti šildytuvus, kad jaukios šilumos šaltinis netaptų gaisro priežastimi.

Šildymo sistemos gedimai žiemą: kokie iššūkiai laukia?

Paskutinėmis žiemos savaitėmis įsismarkavo arktiniai šalčiai – termometrų stulpeliai vietomis nukrito net iki -26 laipsnių. Pastebima, kad smarkiai šąlant orams padažnėja ir šildymo sistemų gedimai, dėl kurių net ir namuose galima pasijusti lyg lauke.

5 priežastys, kodėl nederėtų išjungti šildymo žiemą

Paspaudus šalčiams, imame nerimauti dėl didelių šildymo sąskaitų. Dalis žmonių žiemos mėnesiais ima galvoti, kaip tokias sąskaitas galima būtų sumažinti. Vienu iš sprendimų kartais tampa šildymo išjungimas arba oro temperatūros sumažinimas iki minimalios, pavyzdžiui, tuo metu, kai yra išvykstama žiemos atostogų. Tačiau specialistai sako, kad to daryti tikrai nederėtų. Pateikiame 5 priežastis, kodėl negalima išjungti šildymo žiemą.

Ekspertai atsako: ką reikia žinoti apie grindinį šildymą?

Grindinis šildymas – sparčiai populiarėjanti radiatorių alternatyva, kai vietoje įprastų, prie sienos tvirtinamų ir papildomą erdvę užimančių radiatorių patalpas šildo sistema įrengta po grindimis. Šis efektyvus šildymo būdas yra racionalus pasirinkimas naujai statomuose individualiuose namuose, tačiau kartu pastebimas ir jo populiarumo augimas naujai įrengiamuose butuose bei loftuose. Paklausėme ekspertų, ką reikėtų žinoti apie tokį šildymo būdą.

Ekspertai atsako: kokie yra svarbiausi pamatų apšiltinimo aspektai

Per požeminę pastato dalį yra netenkama 15–20 procentų bendros šilumos. Nors pamatų apšiltinimas nėrą toks svarbus kaip stogo ar sienų apšiltinimas, bet visgi jis yra tikrai pravartus. Apšiltinus pamatus, sienos yra apsaugomos nuo peršalimo, taip pat dėl jo nesusidaro kondensatas, o tai padeda išvengti drėgmės ir pelėsio. Paklausėme ekspertų, ką reikia žinoti apie pamatų apšiltinimą.

Ekspertai atsako – kokie yra svarbiausi stogo šiltinimo aspektai

Šiandien statomi energiškai efektyvūs pastatai yra patrauklūs dėl keleto aspektų. Bet visgi dauguma gali pritari nuomonei, kad svarbiausia tokių namų savybė – šie namai naudoja mažai energijos šildymui. Kadangi pastatų atitvarų šiltinimas tampa viena iš svarbiausių šilumos tausojimo priemonių, paklausėme ekspertų, kokie yra svarbiausi stogo šiltinimo aspektai.

Stogo šiltinimas: didžiausios ir dažniausiai pasitaikančios klaidos (10)

Stogas yra viena jautriausių namo vietų šalčiui. Tinkamai jo neapšiltinus ir neužsandarinus galima patirti didelių šilumos nuostolių. Stogo įrengimas daro didelę įtaką viso namo energijos suvartojimui, dėl netinkamai apšiltinto stogo, išnaudojamas šilumos kiekis gali siekti daugiau nei 30 procentų. Pristatome kelias, dažnai pasitaikančias stogo šiltinimo klaidas, iš kurių verta pasimokyti.