Alternatyva karštam vandeniui ruošti – šilumos siurblys?

Apie alternatyvių energijos šaltinių naudojimą daugiabučiuose namuose kalbama vis dažniau. Specialistai sutinka, kad šiuolaikines technologijas būtina diegti net ir senos statybos modernizuojamuose pastatuose. Tačiau viską reikia racionaliai apskaičiuoti – koks energijos šaltinis veiks efektyviai, greitai atpirks investicijas ir nenuvils vartotojų.
Alternatyva karštam vandeniui ruošti – šilumos siurblys?
© Shutterstock nuotr.

Būsto šildymas daug kainuotų

Lietuvos santechnikų asociacijai priklausančios bendrovės „Vilpra“ atsinaujinančiosios energijos projektų vadovas Simonas Sabeckas teigė, kad alternatyvius energijos šaltinius daugiabučiuose namuose įrengti yra kur kas pigiau nei individualiuosiuose, skaičiuojant vienam žmogui tenkančią investicijų sumą.

„Tarkime įrengiama saulės kolektorių sistema karštam vandeniui ruošti. Joje yra daug sudėtinių dalių, kurios būtinos ir individualiajame name, ir daugiabutyje. Tik daugiabučiam namui pačių kolektorių reikės kiek daugiau nei individualiajam. O jų kaina nebesudarys didžiausios dalies.

Skaičiuojant tą patį sunaudoto karšto vandens kiekį, daugiabučių gyventojams jis kainuos kur kas mažiau nei privataus namo“, – aiškino S. Sabeckas.

Specialisto vertinimu, naujovės į senos statybos nerenovuoto namo šildymo sistemą turint tikslą sutaupyti – bergždžias reikalas, nes namo šilumos nuostoliai bus labai dideli. Reikėtų labai didelio galingumo įrenginio, o tai, suprantama, pareikalautų didelių investicijų. Be to, reikėtų pertvarkyti ir vidaus šildymo sistemą, nes atsinaujinantiems energijos šaltiniams daugeliu atvejų būdinga maža temperatūra, o senuose daugiabučiuose esantys radiatoriai tokioms sistemoms nėra tinkami.

„Bene efektyviausiai alternatyvius energijos šaltinius senos statybos daugiabučiuose būtų galima panaudoti karštam vandeniui ruošti. Ir tam nebūtinai tinkamiausias sprendimas yra saulės kolektoriai. Netgi geriau būtų įrengti šilumos siurblį „oras–vanduo“. Tam nereikalingas didelio galingumo šilumos siurblys, tad ir investicijos negąsdintų“, – tvirtino S. Sabeckas.

TAIP PAT SKAITYKITE:
Geoterminis šildymas: 10 klausimų prieš apsisprendžiant
Klausimai, kurie kyla ieškantiems šilumos siurblio
Specialistai pataria, kokį katilą rinktis geriausia
Renkamės gyvatuką: medžiagos, montavimas ir priežiūra

Investicijos greitai atsipirktų

Galima panagrinėti pavyzdį, kokią naudą gautų gyventojai, apsisprendę įrengti alternatyvų energijos šaltinį karštam vandeniui ruošti. Antai yra standartinis penkių aukštų dvidešimties butų gyvenamasis namas, kuriame iš viso gyvena 50 žmonių. Žiūrint į patvirtintus normatyvus, vienas gyventojas vidutiniškai per parą sunaudoja 40 litrų karšto vandens. Visam namui per parą reikėtų 2 kubinių metrų karšto vandens, kuriam paruošti būtų sunaudojama 97,7 kilovatvalandės energijos.

Šį energijos kiekį galima paruošti dviem būdais: saulės kolektoriais arba šilumos siurbliu ir oro kondicionavimu skyriaus. Nagrinėjant šilumos siurblio variantą, minėtam daugiabučiui užtektų 9,8 kW galingumo įrenginio, skaičiuojant, kad šilumos siurblys per parą veiktų apie 10 valandų. Investicija į šilumos siurblio sistemą karštam vandeniui ruošti gali būti apie 26 tūkst. litų. Butui išeitų po 1,3 tūkst. litų.

Pagal skaičiuotiną vidutinį metinį šilumos siurblio naudingojo veikimo koeficientą (3,5), jo pagaminamos kilovatvalandės kaina būtų 14 centų. Centralizuotai tiekiamos energijos kilovatvalandės kaina siekia 32 centus. Skirtumas būtų 2,3 karto. Per parą už centralizuotai tiekiamą karštą vandenį namo gyventojai sumokėtų 31 litą, o šilumos siurblys tokį pat kiekį karšto vandens jiems pagamintų už 13 litų. Skaičiuojant skirtumą, šilumos siurblys atsipirktų per 4 metus.

„Viena šeima, sumokėjusi tik kiek daugiau nei tūkstantį litų, turėtų galimybę išties nemažai sutaupyti“, – skaičiavo S. Sabeckas.

Pranašumai ir skirtumai

Saulės kolektorių karštam vandeniui ruošti sistemos atsipirkimo laikotarpis pernelyg nesiskirtų nuo šilumos siurblio – maždaug 4,5 metų. Tačiau šilumos siurblys, specialisto teigimu, turi pranašumų. Pirmiausia dėl to, kad saulės kolektorių sistema veiksmingai veikia tik vasaros sezono metu.

Šilumos siurbliui sezoniškumas didelės reikšmės neturi. Sąlygiškai nedidelė investicija irgi yra šio įrenginio pranašumas.

Saulės kolektorių sistema vasaros sezono metu padėtų sutaupyti kur kas daugiau nei šilumos siurblys. Tačiau vertinant investiciją, į saulės kolektorių sistemą reikėtų investuoti bemaž dukart daugiau. Be to, tektų taikytis prie oro sąlygų, paisyti sezoniškumo.

„Patirtis rodo, kad įrengti saulės kolektorius kartais būna sudėtingiau nei šilumos siurblius. Kaimynai ne visuomet sutaria dėl vietos, ne visuomet norima rizikuoti sugadinti stogą ar pan. Šilumos siurblius pastatyti paprasčiau: juos galima įrengti ir ant stogo, ir ant sienos, ir ant žemės. Ir laiko tam daug nereikia. Įrengimas į esamą namo šilumos sistemą irgi patogus“, – kalbėjo
S. Sabeckas.

Centralizuoto šilumos, kaip ir karšto vandens, tiekimo atsisakyti nerekomenduojama. Ypač jeigu pasirenkama alternatyva yra saulės kolektoriai. Jų efektyvaus veikimo laikotarpis yra palyginti trumpas. Atsisakę centralizuotai tiekiamo karšto vandens, gyventojai žiemą gali likti be jo.

Pavyzdžių Lietuvoje yra

Nors lietuviai naujoves priima inertiškai, daugiabučių namų su saulės kolektorių sistemomis jau yra ne vienas. Šilumos siurblius šildymui yra pasirinkę keli daugiabučiai namai. Tačiau oficialiai mūsų šalies daugiabučiuose yra žinomas tik vienas „oras–vanduo“ siurblys, įrengtas karštam vandeniui ruošti.

Tokią sistemą yra pasirinkusi nemaža dalis viešbučių. Šilumos siurbliai ten pasirinkti dėl sąlygiškai mažos investicijos, sezoniškumo nebuvimo.

S. Sabecko teigimu, viešbučių valdytojai tokiu sprendimu nėra nusivylę. „Nesvarbu, ar viešbutis, ar daugiabutis, ar vaikų darželis – šilumos siurblys kaip alternatyvus energijos šaltinis karštam vandeniui ruošti yra tikrai naudinga investicija, kuri netruks atsipirkti“, – sakė atsinaujinančiosios energijos projektų vadovas S. Sabeckas.

Žurnalas „Statyba ir architektūra“
Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Šildymas

5 priežastys, kodėl nederėtų išjungti šildymo žiemą

Paspaudus šalčiams, imame nerimauti dėl didelių šildymo sąskaitų. Dalis žmonių žiemos mėnesiais ima galvoti, kaip tokias sąskaitas galima būtų sumažinti. Vienu iš sprendimų kartais tampa šildymo išjungimas arba oro temperatūros sumažinimas iki minimalios, pavyzdžiui, tuo metu, kai yra išvykstama žiemos atostogų. Tačiau specialistai sako, kad to daryti tikrai nederėtų. Pateikiame 5 priežastis, kodėl negalima išjungti šildymo žiemą.

Ekspertai atsako: ką reikia žinoti apie grindinį šildymą?

Grindinis šildymas – sparčiai populiarėjanti radiatorių alternatyva, kai vietoje įprastų, prie sienos tvirtinamų ir papildomą erdvę užimančių radiatorių patalpas šildo sistema įrengta po grindimis. Šis efektyvus šildymo būdas yra racionalus pasirinkimas naujai statomuose individualiuose namuose, tačiau kartu pastebimas ir jo populiarumo augimas naujai įrengiamuose butuose bei loftuose. Paklausėme ekspertų, ką reikėtų žinoti apie tokį šildymo būdą.

Ekspertai atsako: kokie yra svarbiausi pamatų apšiltinimo aspektai

Per požeminę pastato dalį yra netenkama 15–20 procentų bendros šilumos. Nors pamatų apšiltinimas nėrą toks svarbus kaip stogo ar sienų apšiltinimas, bet visgi jis yra tikrai pravartus. Apšiltinus pamatus, sienos yra apsaugomos nuo peršalimo, taip pat dėl jo nesusidaro kondensatas, o tai padeda išvengti drėgmės ir pelėsio. Paklausėme ekspertų, ką reikia žinoti apie pamatų apšiltinimą.

Ekspertai atsako – kokie yra svarbiausi stogo šiltinimo aspektai

Šiandien statomi energiškai efektyvūs pastatai yra patrauklūs dėl keleto aspektų. Bet visgi dauguma gali pritari nuomonei, kad svarbiausia tokių namų savybė – šie namai naudoja mažai energijos šildymui. Kadangi pastatų atitvarų šiltinimas tampa viena iš svarbiausių šilumos tausojimo priemonių, paklausėme ekspertų, kokie yra svarbiausi stogo šiltinimo aspektai.

Stogo šiltinimas: didžiausios ir dažniausiai pasitaikančios klaidos (10)

Stogas yra viena jautriausių namo vietų šalčiui. Tinkamai jo neapšiltinus ir neužsandarinus galima patirti didelių šilumos nuostolių. Stogo įrengimas daro didelę įtaką viso namo energijos suvartojimui, dėl netinkamai apšiltinto stogo, išnaudojamas šilumos kiekis gali siekti daugiau nei 30 procentų. Pristatome kelias, dažnai pasitaikančias stogo šiltinimo klaidas, iš kurių verta pasimokyti.

Malkų laikymo ypatybės bei būdai (5)

Efektyviam kūrenimui užtikrinti yra būtinas tinkamas malkų laikymas. Kad kūrenimui naudojamos malkos būtų visada po ranka, svarbu joms parinkti patogią, sausą ir vėdinamą laikymo vietą. Pristatome keletą praktiškų malkų laikymo patarimų.

Kūrenimas akmens anglimi: ką reikia žinoti (2)

Alternatyvių kuro rūšių, iš kurių gali rinktis individualių namų savininkai, šiandien yra itin daug. Akmens anglis – puikiai pažįstama kuro rūšis, kurios populiarumas rinkoje, dėl pačios medžiagos pliusų bei minusų, yra gan nestabilus. Taigi šioje publikacijoje plačiau aptarsime akmens anglies privalumus bei trūkumus.

Kietojo kuro, granuliniai ar dujiniai katilai: kaip išsirinkti? (4)

Jau seniai praėjo laikai, kai individualų namą buvo galima šildyti vien tik malkomis kūrenama krosnimi. Šiandien galima rinktis iš daugybės modernių šildymo šaltinių. Kieto kuro katilai, granuliniai katilai, dujų katilai – kelios populiarios šildymo priemonės, kurias plačiau aptarsime šioje publikacijoje.

Kaip saugiai naudoti dujas buityje

Nemalonu, jei dujinio šildymo katilas sugenda tada, kai jis labiausiai reikalingas – per šalčius, todėl elektros ir dujų skirstymo bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) pataria jau dabar tinkamai pasirūpinti dujiniu katilu ir paruošti šildymo sistemą žiemai. Šiuolaikinėms dujinio šildymo sistemoms specialių žinių nereikia, pakanka atlikti kelis paprastus žingsnius.

Kokias malkas geriausia rinktis? (1)

Malkos nuo senų laikų iki pat dabar yra populiari individualių namų šildymui skirta kuro rūšis. Malkų būna įvairių: ąžuolo, beržo, uosio, klevo, liepos, pušies, eglės ir t.t.. Tačiau kokias malkas rinktis geriausia?