7 būdai, kaip šildyti sodybą

 (91)
Mąstymas apie šildymą man atrodė tolimas dalykas. Bet tai reikia nuspręsti iš pat pradžių, nes tai svarbu projektuojant. O dar svarbiau skaičiuojant, kiek galėsi skirti investicijom į šildymo sistemą, na, ir galiausiai – kurui.
7 būdai, kaip šildyti sodybą
© Shutterstock nuotr.

Užbėgant už akių – noriu namą pasistatyti taupant. Todėl labai svarbu rasti balansą. Keblumas tame, kad neturiu nei didelių pradinių investicijų, nei noro imti paskolą. Todėl reikės derinti galimybės nebuvimą investuoti didelę sumą iš pradžių ir norą neišlaidauti vėliau kurui.

Pasidomėjus ir perskaičius daugybė straipsniukų, įrašų, atsiliepimų, komentarų, atradau labai daug būdų:

Kieto kuro katilas. Iš tiesų, tai buvo mano pradinė idėja – pigiausia, kūrenamų malkų dūmas visuomet malonus ir t.t. Bėda tame, kad aš tikrai tingėsiu vaikščioti ir pastoviai kūrenti tą katilą. Dar viena bėda – jeigu dingtų elektra, kieto kuro katilui tai labai kenkia, jis gali sugesti.

Geoterminis šildymas. Jeigu aš statyčiau gyvenamą namą, tai būtų tikriausiai tas pasirinkimas. Mane vilioja ne tiek efektyvumas, kiek kažkokiu mistiniu būdu iš žemės išgaunama šiluma, žodžiu, tai turėtų būti praktiškas pasirinkimas. Ir svarbiausia – patogu. Deja, pradinės investicijos kažkur 12 tūkst. eurų. Sodybai tai per didelė prabanga, na, ir kas ne mažiau svarbu – aš tiesiog neturiu tam tokių pinigų.

Dujos. Patogu, bet brangu. Na, ir nejuokaukim, mano kaime jokių dujų niekas gyvenime nepraves.

Joninis šildymas. Vat čia naujiena, labai įdomu, kažkokia labai nauja technologija. Tam reikia turėti mažiausiai 15 kw elektrą. Dėl pigumo – deja,, niekur nėra tiksliai apskaičiuota, kokios tos sąnaudos ir kaip tai efektyvu. Truputį katė maiše. Bet įrengimas būtų nebrangus, tik didesnis kieks vatų kainuoja atitinkamai brangiau, o aš užsisakiau tik 7 kW iš Lesto. Tiesiog pernelyg daug nežinomųjų.

Elektrinis. Pigiausias įrengimas, brangiausia eksploatacija. Kai kurie žmonės gražiai išsivedžioja laidelius po grindimis ir vaikšto jaukiomis šiltomis plytelėmis. Bet visų pirma, aš noriu medinių grindų, o jas įšildyti problematiška. Antras dalykas – tai nelabai sveika, nes nuo šiltų grindų dulkės visuomet pakeliamos ir laikosi pusės metro aukštyje. Todėl miegamajame apskritai nesveika taip šildytis. Bet visgi svarbiausias NE teko eksploatacijos sąnaudoms.

Židinys su ortakiais. Po kieto kuro katilo tai buvo beveik galutinis sprendimas. Bet… iš ortakių pučiamas labai karštas oras, ir tai man saugumo jausmo kažkaip nekelia. Židinys yra labai gražu, bet įsirengti jį sąlyginai brangu. Tai, kad svetainė taps katiline mane ne taip ir baugina, gražiai sudėtos malkos gali net puošti interjerą. Visgi patogumo žavesys atgrasė mane nuo židinio. Įsirengsiu lauko židinį pavėsinėje.

Granulinis katilas. Katilas kainuoja apie 2400 eurų, na, priklauso koks ir kur gamintas, bet plius minus po dviejų metų, kai man jo prireiks tikiuosi, kainuos maždaug tiek. Mane patraukė du dalykai: granulinio katilo nereikia dažnai kūrenti, užtenka kartą per porą – trejetą dienų; kūrenama biokuru, medžio granulėm, o tai ekologiška, kas man tiesiog glosto širdį. Pasirinkimas kaip ir aiškus.

O kaip Jūs šildotės sodybą? Koks būdas Jums atrodo geriausias? Pasidalinkite komentaruose.

Šaltinis: Statau sodybą

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Šildymas

5 priežastys, kodėl nederėtų išjungti šildymo žiemą

Paspaudus šalčiams, imame nerimauti dėl didelių šildymo sąskaitų. Dalis žmonių žiemos mėnesiais ima galvoti, kaip tokias sąskaitas galima būtų sumažinti. Vienu iš sprendimų kartais tampa šildymo išjungimas arba oro temperatūros sumažinimas iki minimalios, pavyzdžiui, tuo metu, kai yra išvykstama žiemos atostogų. Tačiau specialistai sako, kad to daryti tikrai nederėtų. Pateikiame 5 priežastis, kodėl negalima išjungti šildymo žiemą.

Ekspertai atsako: ką reikia žinoti apie grindinį šildymą?

Grindinis šildymas – sparčiai populiarėjanti radiatorių alternatyva, kai vietoje įprastų, prie sienos tvirtinamų ir papildomą erdvę užimančių radiatorių patalpas šildo sistema įrengta po grindimis. Šis efektyvus šildymo būdas yra racionalus pasirinkimas naujai statomuose individualiuose namuose, tačiau kartu pastebimas ir jo populiarumo augimas naujai įrengiamuose butuose bei loftuose. Paklausėme ekspertų, ką reikėtų žinoti apie tokį šildymo būdą.

Ekspertai atsako: kokie yra svarbiausi pamatų apšiltinimo aspektai

Per požeminę pastato dalį yra netenkama 15–20 procentų bendros šilumos. Nors pamatų apšiltinimas nėrą toks svarbus kaip stogo ar sienų apšiltinimas, bet visgi jis yra tikrai pravartus. Apšiltinus pamatus, sienos yra apsaugomos nuo peršalimo, taip pat dėl jo nesusidaro kondensatas, o tai padeda išvengti drėgmės ir pelėsio. Paklausėme ekspertų, ką reikia žinoti apie pamatų apšiltinimą.

Ekspertai atsako – kokie yra svarbiausi stogo šiltinimo aspektai

Šiandien statomi energiškai efektyvūs pastatai yra patrauklūs dėl keleto aspektų. Bet visgi dauguma gali pritari nuomonei, kad svarbiausia tokių namų savybė – šie namai naudoja mažai energijos šildymui. Kadangi pastatų atitvarų šiltinimas tampa viena iš svarbiausių šilumos tausojimo priemonių, paklausėme ekspertų, kokie yra svarbiausi stogo šiltinimo aspektai.

Stogo šiltinimas: didžiausios ir dažniausiai pasitaikančios klaidos (10)

Stogas yra viena jautriausių namo vietų šalčiui. Tinkamai jo neapšiltinus ir neužsandarinus galima patirti didelių šilumos nuostolių. Stogo įrengimas daro didelę įtaką viso namo energijos suvartojimui, dėl netinkamai apšiltinto stogo, išnaudojamas šilumos kiekis gali siekti daugiau nei 30 procentų. Pristatome kelias, dažnai pasitaikančias stogo šiltinimo klaidas, iš kurių verta pasimokyti.

Malkų laikymo ypatybės bei būdai (5)

Efektyviam kūrenimui užtikrinti yra būtinas tinkamas malkų laikymas. Kad kūrenimui naudojamos malkos būtų visada po ranka, svarbu joms parinkti patogią, sausą ir vėdinamą laikymo vietą. Pristatome keletą praktiškų malkų laikymo patarimų.

Kūrenimas akmens anglimi: ką reikia žinoti (2)

Alternatyvių kuro rūšių, iš kurių gali rinktis individualių namų savininkai, šiandien yra itin daug. Akmens anglis – puikiai pažįstama kuro rūšis, kurios populiarumas rinkoje, dėl pačios medžiagos pliusų bei minusų, yra gan nestabilus. Taigi šioje publikacijoje plačiau aptarsime akmens anglies privalumus bei trūkumus.

Kietojo kuro, granuliniai ar dujiniai katilai: kaip išsirinkti? (4)

Jau seniai praėjo laikai, kai individualų namą buvo galima šildyti vien tik malkomis kūrenama krosnimi. Šiandien galima rinktis iš daugybės modernių šildymo šaltinių. Kieto kuro katilai, granuliniai katilai, dujų katilai – kelios populiarios šildymo priemonės, kurias plačiau aptarsime šioje publikacijoje.

Kaip saugiai naudoti dujas buityje

Nemalonu, jei dujinio šildymo katilas sugenda tada, kai jis labiausiai reikalingas – per šalčius, todėl elektros ir dujų skirstymo bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) pataria jau dabar tinkamai pasirūpinti dujiniu katilu ir paruošti šildymo sistemą žiemai. Šiuolaikinėms dujinio šildymo sistemoms specialių žinių nereikia, pakanka atlikti kelis paprastus žingsnius.

Kokias malkas geriausia rinktis? (1)

Malkos nuo senų laikų iki pat dabar yra populiari individualių namų šildymui skirta kuro rūšis. Malkų būna įvairių: ąžuolo, beržo, uosio, klevo, liepos, pušies, eglės ir t.t.. Tačiau kokias malkas rinktis geriausia?