4 dažniausios klaidos, dėl kurių šildymo sistemos nepateisina lūkesčių

Šildymo sistema veikia lyg ir gerai, tačiau namuose vis tiek būna per šalta ar per karšta“, „Prekybininkų pažadai nepateisino lūkesčių - žadėto komforto taip ir nepajutau“, – būtent su tokiais pareiškimais susiduria šildymo sistemų auditus atliekančių bendrovių ekspertai. „Neretai savo šildymo sąskaitomis nepatenkinti būstų savininkai nustemba, jog įdiegus kelis paprastus šildymo sistemos sprendimus, išnyksta didžioji dalis problemų: temperatūrų skirtumai atskirose patalpose, staigūs svyravimai ir kiti niuansai“, – teigia Rolandas Jurgelaitis.
4 dažniausios klaidos, dėl kurių šildymo sistemos nepateisina lūkesčių
© Fotolia nuotr.

Nemažai žmonių skundžiasi, jog vienoje patalpoje šąla nosis, o kitoje turi išsirengti tarsi būtų vidurvasaris. Todėl natūralu, kad besipiktinantys gyventojai nori gauti paaiškinimą, kodėl įrengta moderni sistema neveikia pagal nustatymus? Štai keletas situacijų, į ką reikia atkreipti dėmesį, jei šildymas kainuoja brangiau nei tikėjotės, ar tiesiog netinkamai sureguliuota sistema kelia papildomų rūpesčių.

1. Namų perkaitinimas: ar verta ieškoti problemos?

Jei namas gerai apšiltintas ir tinkamai įrengtas grindinis šildymas, nieko nestebina, kad tokio būsto patalpų temperatūra aukštesnė. „Jei atliekant auditą klientai sako, kad šiluma kaulų nelaužo, palinksėdamas atsakau, jog tai gerokai paplonina piniginę. Paskaičiuota, kad 1 laipsnis kainuoja 5-6% šilumos kaštų. Vadinasi, 150 kvadratų name gyvenanti šeima, kuri žiemos mėnesiais šildymui išleidžia vidutiniškai 1500 Lt, sumažinusi patalpų temperatūrą bent dviem laipsniais, sutaupytų apie 180 litų“, - skaičiavimus pateikė R. Jurgelaitis. Jei patalpos įkaista iki 24 laipsnių šilumos, išsausėja oras, kuris gali iššaukti įvairiausias alergines reakcijas, prasčiau miegama.

„Mes visi esame skirtingi: vienas mėgsta gyventi šilčiau, kitas geriau jaučiasi vėsesnėje patalpoje. Įdomu tai, kad žmogaus kūnas nejaučia dviejų laipsnių skirtumo, tad visais sumetimais naudingiau nusistatyti vos žemesnę temperatūrą”, – pasakoja danų įmonės „Danfoss” atstovas Darius Gagys. Medikai ir mokslininkai sutaria, jog žema temperatūra patalpose kur kas geriau veikia žmogaus organizmą: suaktyvina kraujotaką, dėl mažesnio prakaitavimo išskiriama mažiau kūno šilumos į aplinką, padeda palaikyti organizmo tonusą ir darbingumą. Be to, esant vėsesniam orui namuose, stiprinamas imunitetas peršalimo ligoms.

2. Erzinantis žaidimas „šilta - šalta“

Net ir naują šildymo valdymo sistemą įsidiegę būstų savininkai neretai susiduria su temperatūrų skirtumais ir svyravimais. Taip atsitinka tada, kai šildymo sistemos pagrindinis valdiklis (termoreguliatorius) pastatomas vienoje namo patalpoje. Tokiu atveju šiluma pasiskirsto netolygiai: viename kambaryje gali būti tinkama temperatūra, o kituose per šilta ar net labai šalta. „Neretai meistrai termostatą pastato pagrindinėje patalpoje – svetainėje, kurioje yra židinys. Pakūrus židinį problema paaštrėja – katilo termostatas sureaguoja, išjungia šildymą, o šaltosios patalpos dar labiau atšąla. Dar viena įprasta situacija: žiemos metu per vitrininius langus prikaitinus pietų saulei, svetainėje pasidaro karšta, tačiau kai išjungiama šildymo sistema, stipriai atšąla kituose kambariuose,“ – pavyzdžius vardino R. Jurgelaitis.

Dažnai dujinių katilų pardavėjai rekomenduoja termostatą pastatyti šalčiausioje namo patalpoje. Tokiu atveju šiltesnės patalpos pašyla anksčiau, radiatorių termostatai suveikia ir uždaro šildymą. Tuo metu gali būti viskas gerai, bet šalčiausiajai patalpai prišilus, išjungiamas katilas, o anksčiau įšilusios šiltesnės patalpos – anksčiau atšąla ir jose būna per vėsu, kol kambario termostatas vėl sureaguoja. Daugelį panašių situacijų paprastai išsprendžia zoninis patalpų valdymas, kai kiekviena patalpa valdoma pagal individualius temperatūros nustatymus.

3. Kiek sumokate už šilumą, kurios nepajuntate?

Tradicinė šeimos diena prasideda išvykimu į darbą ir mokyklą, iš kurios sugrįžtama tik popiet ar vėlai vakare. Vadinasi, namai šildomi visu pajėgumu net ir tada, kai nieko nėra, todėl mokate už komfortą, kurio nejuntate. Norintiems sutaupyti daugiau, siūloma įsirengti zoninio valdymo sistemą su programavimo funkcija pagal laiką. Tokiu atveju užtektų nustatyti režimą, kuris leistu padidinti temperatūrą prieš valanda iki Jums sugrįžtant. Jeigu miegamojo ar kitų patalpų tam tikru paros laiku nenaudojate, keletą laipsnių žemesnė temperatūra sąlygoja ženklų šildymo kaštų taupymą.

4. Meistrai patingėjo sureguliuoti sistemą

Dažnai tenka atlikti auditą, kuomet šeimininkui įsirengus pažangią šildymo sistemą naujame būste, patalpos vis tiek išlieka šaltos. Neretai pati sistema veikia idealiai, tačiau būsto šiluma neatiteka dėl neteisingai sureguliuoto šilumos paskirstymo į butus. „Čia kaip automobilis: jeigu kuro padavimo sistemoje yra gedimas, galite akseleratorių spausti iki pat dugno, tačiau automobilis vis tiek nevažiuos,“ – paralelinį pavyzdį pateikia D. Gagys. Jeigu grindų šildymas įrengiamas visame name, į kiekvieną patalpą turi tekėti tam tikras vandens kiekis. Jei vandeniui tekėti suteikiama vienoda galimybė, vadinasi sistema nebuvo tinkamai subalansuota. Sistemos sureguliavimas yra viena sudėtingiausių šildymo sistemos įdiegimo dalių, kurią svarbu patikėti profesionaliems meistrams.

„Tausanos“ atstovas R. Jurgelaitis prasitaria, jog daugelis būstų savininkų šildymo sistemos trūkumų nelaiko svarbiomis problemomis, kurias spręsti reikia nedelsiant. Tačiau jei bent vienoje situacijoje atpažįstama panaši problema, svarbu atlikti šildymo sistemos auditą dar prieš pasibaigiant šildymo sezonui. Tokiu atveju lengviau nustatyti gedimą ir tinkamai pasiruošti sekančiam šildymo sezonui.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Šildymas

Dažna situacija: šildomame name žiemą yra neapsakomai šalta. Kodėl?

Nesandarus namas leidžia vėjais Jūsų pinigus. Pažįstama situacija?

Kas geriau – daugiau šildyti ar efektyviau šiltinti?

Kiekvienas, statydamas ar atnaujindamas savo namą, kuria strategiją, kaip pasiekti, kad gyvenimas jame būtų šiltas ir ekonomiškas.

Butas be radiatorių: ar tai įmanoma?

Grindinio šildymo sistema naujos statybos butuose Lietuvoje – anokia naujiena. Tačiau ją apipynę brangumo ar kenksmingumo mitai vis dar gajūs ir kartais žmones atbaido nuo galimybės turėti daugiau erdvės būste bei mažiau rizikuoti savo sveikata. Ekspertai tikina, jog sušilti nuo grindų, o ne iš radiatorių sklindančios šilumos galima kiekviename bute, tereikia laikytis vienintelės taisyklės – šiek tiek kilstelėti grindis.

Eksperto nuomonė, kada šiltinti savo būstą

Kiek mokėjote už savo būsto šildymą praėjusią žiemą? Ar Jūs tuo patenkinti?

Atmintinė, kaip saugiai naudoti elektrinius šildytuvus

Šaltuoju metų laiku, padaugėja gyventojų, kurie namus ima šildyti elektriniais šildymo prietaisais. Elektros ir dujų skirstymo bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) pataria, kaip saugiai naudoti šildytuvus, kad jaukios šilumos šaltinis netaptų gaisro priežastimi.

Šildymo sistemos gedimai žiemą: kokie iššūkiai laukia?

Paskutinėmis žiemos savaitėmis įsismarkavo arktiniai šalčiai – termometrų stulpeliai vietomis nukrito net iki -26 laipsnių. Pastebima, kad smarkiai šąlant orams padažnėja ir šildymo sistemų gedimai, dėl kurių net ir namuose galima pasijusti lyg lauke.

5 priežastys, kodėl nederėtų išjungti šildymo žiemą

Paspaudus šalčiams, imame nerimauti dėl didelių šildymo sąskaitų. Dalis žmonių žiemos mėnesiais ima galvoti, kaip tokias sąskaitas galima būtų sumažinti. Vienu iš sprendimų kartais tampa šildymo išjungimas arba oro temperatūros sumažinimas iki minimalios, pavyzdžiui, tuo metu, kai yra išvykstama žiemos atostogų. Tačiau specialistai sako, kad to daryti tikrai nederėtų. Pateikiame 5 priežastis, kodėl negalima išjungti šildymo žiemą.

Ekspertai atsako: ką reikia žinoti apie grindinį šildymą?

Grindinis šildymas – sparčiai populiarėjanti radiatorių alternatyva, kai vietoje įprastų, prie sienos tvirtinamų ir papildomą erdvę užimančių radiatorių patalpas šildo sistema įrengta po grindimis. Šis efektyvus šildymo būdas yra racionalus pasirinkimas naujai statomuose individualiuose namuose, tačiau kartu pastebimas ir jo populiarumo augimas naujai įrengiamuose butuose bei loftuose. Paklausėme ekspertų, ką reikėtų žinoti apie tokį šildymo būdą.

Ekspertai atsako: kokie yra svarbiausi pamatų apšiltinimo aspektai

Per požeminę pastato dalį yra netenkama 15–20 procentų bendros šilumos. Nors pamatų apšiltinimas nėrą toks svarbus kaip stogo ar sienų apšiltinimas, bet visgi jis yra tikrai pravartus. Apšiltinus pamatus, sienos yra apsaugomos nuo peršalimo, taip pat dėl jo nesusidaro kondensatas, o tai padeda išvengti drėgmės ir pelėsio. Paklausėme ekspertų, ką reikia žinoti apie pamatų apšiltinimą.

Ekspertai atsako – kokie yra svarbiausi stogo šiltinimo aspektai

Šiandien statomi energiškai efektyvūs pastatai yra patrauklūs dėl keleto aspektų. Bet visgi dauguma gali pritari nuomonei, kad svarbiausia tokių namų savybė – šie namai naudoja mažai energijos šildymui. Kadangi pastatų atitvarų šiltinimas tampa viena iš svarbiausių šilumos tausojimo priemonių, paklausėme ekspertų, kokie yra svarbiausi stogo šiltinimo aspektai.