2021-ieji šiandien šiltame karkasiniame name

 (45)
Šiame name dar nėra technologijų „iš ateities“, tačiau daugelis jame panaudotų sprendimų jau greitai bus aktualūs gyvenamųjų namų statytojams. Ne paslaptis, kad naujai statomi namai po 2021 m. sausio 1 d. turės atitikti A++ klasę – kitaip tariant sąnaudas sumažinti iki itin mažų arba net nulinių. Šis karkasinis namas tokio efektyvumo nėra pasiekęs, tačiau pasyviuose namuose taikomi sprendimai jo savininkui architektui Valdui Barvainiui sutaupo daug šilumos išlaidų. Negana to, tokiame name liko galimybių šias išlaidas dar sumažinti.
2021-ieji šiandien šiltame karkasiniame name
© pasyvus-karkasinis.com nuotr.

Iš pradžių šis namas planuotas kaip pasyvus, tačiau projektavimo eigoje buvo nuspręsta “paaukoti” pasyvumą vardan išplanavimo ir erdvių. Kad būtų aiškiau, reikėtų prisiminti, koks namas vadinamas pasyviuoju – kad namas atitiktų šią kategoriją, jis turėtų sunaudoti ne daugiau nei 0,15 W/m²K vienam kvadratiniam metrui per metus, būti sandarus, turėti šilumokaitį, dalį šilumos gauti iš pasyvių šaltinių, tokių kaip saulės energija ir panašiai. Kiekvienas šių sprendimų taupo šilumą, tad netgi panaudojus tik kai kuriuos iš jų, tai leidžia sutaupyti daug namui šildyti reikalingos energijos.

„Pagrindinė priežastis, kodėl namas yra nepasyvus, tai jo konfigūracija ir išplanavimas. Jei tas pat plotas būtų suprojektuotas taisyklingame stačiakampiame dviejų aukštų tūryje, pasyviu jis taptų be problemų, bet kadangi funkcija ir erdvių išdėstymas buvo didesnis prioritetas, didesnioji namo dalis tapo vieno aukšto. Tokiu būdu labai stipriai išauga namo šilumos nuostoliai, nes pamatų plotas didesnis, stogo plotas didesnis, išorinių sienų plotas taipogi didesnis. Pirminis planas buvo pastatyti pasyvų namą, tačiau neaukoti erdvių“, - pasakoja V. Barvainis.

Šie namai dažnai statomi iš mūrinių plytų ar blokelių, tačiau nėra jokios priežasties, kodėl toks namas negalėtų būti karkasinis. Tai mėgina įrodyti ir V. Barvainis, tiesa, sprendimas dėl statybinės medžiagos priimtas ne norint paneigti mitus, o tiesiog dėl praktinių priežasčių. „Kodėl karkasinis? Vėl gi iš taupumo. Tik šįkart taupant statybos laiką, plotą bei energiją reikalingą pagaminti visas kitas medžiagas iš kurių būtų galima pastatyti…Be to karkasinė pastatų statybos technologija puikiai tinka pasyvių namų statybai. Su karkasine statyba, šiuo atžvilgiu, konkuruoti gali nebent polistirolo liktiniai klojiniai. O pagrindinė priežastis kodėl buvo pasirinkta ne liktinių klojinių technologija – fasado apdaila ir šiek tiek kaina“, - savo tinklaraštyje rašo vyras.

2021-ieji šiandien šiltame karkasiniame name
© pasyvus-karkasinis.com nuotr.
2021-ieji šiandien šiltame karkasiniame name
© pasyvus-karkasinis.com nuotr.
2021-ieji šiandien šiltame karkasiniame name
© pasyvus-karkasinis.com nuotr.


2021-ieji šiandien šiltame karkasiniame name
© pasyvus-karkasinis.com nuotr.

Šildymas. Statant pasyvius ar energiškai aktyvius namus, niekaip neišvengsite pažangesnių nei įprasti šilumos sprendimų. Šį namą šildo šilumos siurblys gruntas-oras, kuris yra sujungtas su rekuperatoriumi – dar vienu būtinu pasyvių namų atributu. Rekuperatorius – tai ventiliacinės sistemos dalis, kuri ne tik pakeičia orą šviežiu, tačiau ir grąžina dalį šilumos atgal į patalpas.

Svetainėje taip pat stovi ir židinys. „Jis atsirado ir dėl estetinių priežasčių, ir kaip papildomas šilumos šaltinis, bet labiausiai dėl asmeninių įsitikinimų, kad didelėje svetainėje būtinai turi būti židinys. Tokioje namo šildymo sistemoje kaip mūsų, kai name visose patalpose galima viena temperatūra, t.y. negalima reguliuoti skirtinguose kambariuose skirtingų temperatūrų. Mes laikome nustatytus 19-20 laipsnių, o jei norima, kad svetainėje būtų šilčiau, ypač kai atvažiuoja svečių, kurie įpratę prie 23 ar 24 laipsnių, užkūrus židinį svetainėje akimirksniu temperatūra pakyla dviem ar trim laipsniais“, - pasakoja architektas.

2021-ieji šiandien šiltame karkasiniame name
© pasyvus-karkasinis.com nuotr.
2021-ieji šiandien šiltame karkasiniame name
© pasyvus-karkasinis.com nuotr.
2021-ieji šiandien šiltame karkasiniame name
© pasyvus-karkasinis.com nuotr.

Tinkamas pastato apšiltinimas yra kitas itin svarbus darbas, kurį reikia atlikti. Šis pastatas šiltintas ekovata. V. Barvainis nuo pat pradžių atmetė kitus apšiltinimo variantus - mineralinė vata projektui netiko dėl jos reakcijų su galima drėgme. Užkliuvo ir kitos savybės - šilumos kaupimo geba, palyginus tiek su polistirolu, tiek ekovata ar medžio vata, pasirodė per maža. Tiesa, bene pagrindinė priežastis buvo konstrukciniai sprendimai. „Neįsivaizduoju kaip kokybiškai sudėti mineralinės vatos plokštes į tokią konstrukciją, kokia atsirado mūsų name. Taigi statomo karkasinio namo apšiltinimui norėjau naudoti purškiamą ar pučiamą apšiltinimo medžiagą. Pasirinkimas arba poliuretano putos arba ekovata, arba medžio vata. Tiesą sakant poliuretano putos atkrito daugiausia dėl kainos, o medžio vata – dėl mažos pasiūlos. Galutiniam variante pasirinkau ekovatą, tiksliau austrišką ekovatą”, - savo tinklaraštyje rašė architektas. Vata buvo atvežta pilnu sunkvežimiu tiesiai iš Austrijos.

2021-ieji šiandien šiltame karkasiniame name
© pasyvus-karkasinis.com nuotr.
2021-ieji šiandien šiltame karkasiniame name
© pasyvus-karkasinis.com nuotr.
2021-ieji šiandien šiltame karkasiniame name
© pasyvus-karkasinis.com nuotr.

Vienas iš svarbiausių darbų tokio tipo namuose, pasak pašnekovo, yra sandarinimas – joks namas nebus energiškai efektyvus, jei kurioje į kurią nors vietą bus pažiūrėta atsainiai ir ji neužsandarinta. Nors didžiumą darbų V. Barvainis paliko profesionalams, užbaigiamuosius sandarinimo darbus – langų sandarinimo juostų ir sienų plėvelių sujungimą – jis atliko pats.

Saulė. Vienas iš kelių minimų šildymo šaltinių pasyviam namui yra saulė ir tokiuose namuose stengiamasi ją išnaudoti renkantis didesnius stiklus ar slepiant langų rėmus po apšiltinimo sluoksniu. Projektuojant šį namą, saulės įtaka buvo įvertinta kaip labai nedidelė, dėl vienos paprastos priežasties - priešais pietinę, pietvakarinę pusę, į kurią orientuoti didžioji daugumą langų, yra pušynėlis, kuris šaltuoju laikotarpiu užstoja praktiškai visą saulę. Architekto teigimu, šilumos iš saulės nežymiai patenka tik antrame namo aukšte. Dėl tos pačios tokiame sklype būtų apribotas ir saulės kolektorių panaudojimas, jei šeima norėtų juos įsirengti.

2021-ieji šiandien šiltame karkasiniame name
© pasyvus-karkasinis.com nuotr.

Išlaidos. Tai klausimas, kuris rūpi visiems. Kadangi pagrindinis namo šildymo šaltinis yra šilumos siurblys gruntas-oras, jis naudoja elektrą. Šios sąnaudos skaičiuojamos bendrai kartu su kitomis namų reikmėmis. Tad išlaidų šilumai itin tiksliai pamatuoti nelabai įmanoma. „Manau, per šildymo sezoną sumokėjome apie 550 eurų už visą elektros energiją reikalingą mūsų 224 m2 namo šildymui, apšvietimui, maisto gaminimui ir panašiai. Planuoju mažinti sąnaudas keičiant karšto vandens ruošimą, nes dabar vanduo šildomas dalinai elektriniu tenu ir šilumos siurbliu, bet šilumos siurblys vandenį šildo tik tuo metu, kai veikia patalpų šildymo režimu, todėl iš principo šilumos siurblys pašildo labai nežymiai. Tiesa, dar nesidomėjau, kokiu būdu tai reikės patobulinti“, - teigia V. Barvainis.

Statybų ir namo įrengimo eigą vyras dokumentuoja savo tinklaraštyje pasyvus-karkasinis.com

Namo parametrai:

Plotas: 224 m2
Šildymo principas: šilumos siurblys oras-gruntas, židinys. Yra rekuperatorius
Apšiltinimas: ekovata
Aukštai: 2
Langų plotas: apie 50m2
Stogas: dvišlaitis, vienšlaitis, dengtas skarda
Fasadas: ventiliuojamas, klasikinio profilio skarda, dengta matiniu poliesteriu

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Šildymas

Dažna situacija: šildomame name žiemą yra neapsakomai šalta. Kodėl?

Nesandarus namas leidžia vėjais Jūsų pinigus. Pažįstama situacija?

Kas geriau – daugiau šildyti ar efektyviau šiltinti?

Kiekvienas, statydamas ar atnaujindamas savo namą, kuria strategiją, kaip pasiekti, kad gyvenimas jame būtų šiltas ir ekonomiškas.

Butas be radiatorių: ar tai įmanoma?

Grindinio šildymo sistema naujos statybos butuose Lietuvoje – anokia naujiena. Tačiau ją apipynę brangumo ar kenksmingumo mitai vis dar gajūs ir kartais žmones atbaido nuo galimybės turėti daugiau erdvės būste bei mažiau rizikuoti savo sveikata. Ekspertai tikina, jog sušilti nuo grindų, o ne iš radiatorių sklindančios šilumos galima kiekviename bute, tereikia laikytis vienintelės taisyklės – šiek tiek kilstelėti grindis.

Eksperto nuomonė, kada šiltinti savo būstą

Kiek mokėjote už savo būsto šildymą praėjusią žiemą? Ar Jūs tuo patenkinti?

Atmintinė, kaip saugiai naudoti elektrinius šildytuvus

Šaltuoju metų laiku, padaugėja gyventojų, kurie namus ima šildyti elektriniais šildymo prietaisais. Elektros ir dujų skirstymo bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) pataria, kaip saugiai naudoti šildytuvus, kad jaukios šilumos šaltinis netaptų gaisro priežastimi.

Šildymo sistemos gedimai žiemą: kokie iššūkiai laukia?

Paskutinėmis žiemos savaitėmis įsismarkavo arktiniai šalčiai – termometrų stulpeliai vietomis nukrito net iki -26 laipsnių. Pastebima, kad smarkiai šąlant orams padažnėja ir šildymo sistemų gedimai, dėl kurių net ir namuose galima pasijusti lyg lauke.

5 priežastys, kodėl nederėtų išjungti šildymo žiemą

Paspaudus šalčiams, imame nerimauti dėl didelių šildymo sąskaitų. Dalis žmonių žiemos mėnesiais ima galvoti, kaip tokias sąskaitas galima būtų sumažinti. Vienu iš sprendimų kartais tampa šildymo išjungimas arba oro temperatūros sumažinimas iki minimalios, pavyzdžiui, tuo metu, kai yra išvykstama žiemos atostogų. Tačiau specialistai sako, kad to daryti tikrai nederėtų. Pateikiame 5 priežastis, kodėl negalima išjungti šildymo žiemą.

Ekspertai atsako: ką reikia žinoti apie grindinį šildymą?

Grindinis šildymas – sparčiai populiarėjanti radiatorių alternatyva, kai vietoje įprastų, prie sienos tvirtinamų ir papildomą erdvę užimančių radiatorių patalpas šildo sistema įrengta po grindimis. Šis efektyvus šildymo būdas yra racionalus pasirinkimas naujai statomuose individualiuose namuose, tačiau kartu pastebimas ir jo populiarumo augimas naujai įrengiamuose butuose bei loftuose. Paklausėme ekspertų, ką reikėtų žinoti apie tokį šildymo būdą.

Ekspertai atsako: kokie yra svarbiausi pamatų apšiltinimo aspektai

Per požeminę pastato dalį yra netenkama 15–20 procentų bendros šilumos. Nors pamatų apšiltinimas nėrą toks svarbus kaip stogo ar sienų apšiltinimas, bet visgi jis yra tikrai pravartus. Apšiltinus pamatus, sienos yra apsaugomos nuo peršalimo, taip pat dėl jo nesusidaro kondensatas, o tai padeda išvengti drėgmės ir pelėsio. Paklausėme ekspertų, ką reikia žinoti apie pamatų apšiltinimą.

Ekspertai atsako – kokie yra svarbiausi stogo šiltinimo aspektai

Šiandien statomi energiškai efektyvūs pastatai yra patrauklūs dėl keleto aspektų. Bet visgi dauguma gali pritari nuomonei, kad svarbiausia tokių namų savybė – šie namai naudoja mažai energijos šildymui. Kadangi pastatų atitvarų šiltinimas tampa viena iš svarbiausių šilumos tausojimo priemonių, paklausėme ekspertų, kokie yra svarbiausi stogo šiltinimo aspektai.