Viskas viename: kada rinktis plokštuminius pamatus

Plokštuminiai pamatai dažnai yra naudojami įrengiant energetiškai efektyvius namus. Šio tipo pamatams Lietuvoje dar teks išsikovoti savo pozicijas, tačiau namų, pastatytų naudojant šią technologiją kasmet vis daugėja. Pagrindinė plokštuminių pamatų ypatybė yra kompleksinė statyba, iš karto įrengiant keletą apatinės namo dalies sluoksnių, įskaitant ir grindinį šildymą.
Viskas viename: kada rinktis plokštuminius pamatus
© Shutterstock nuotr.

Plokštuminių pamatų ypatybės

Plokštuminiai pamatai yra vientisa pamatų forma, apsupta specialios polistirolo konstrukcijos, kuri monolitinę plokštę izoliuoja nuo kontakto su gruntu. Dėl šios priežasties nesusidaro šalčio tiltai, išvengiama problemų, kylančių dėl įšalo lygio, grunto slinkimo bei galimų pastato deformacijų.

Atsakyti į klausimą, ar šio tipo pamatai tinkami jūsų namui, geriausiai galima po grunto tyrimų. Kaip ir kiekvienu statybos atveju, namo konstruktorius įvertina ne tik grunto specifikacijas, tačiau ir būsimo namo apkrovas. Taip pat reikėtų pažymėti, jog įrengiant šio tipo pamatus, teks atsisakyti rūsio.

Plokštuminiai pamatai, kaip ir juostiniai, priklauso sekliųjų pamatų tipui. Tiesa, skirtingai nuo pirmųjų, jų įrengiamo gylis yra mažesnis, reikia atlikti mažiau žemės darbų. Rekomenduotina juos įrengti ne giliau nei grunto įšalo riba. Orientacinis gylis plokštuminiams pamatams, pasak įmonės „Professional Masters group“ vadovas Žilvino Praleikos, gali būti vienas metras.

Tai, kad šalyje populiaresni juostiniai ar poliniai pamatai lemia ne tik sąlyginai trumpas šios technologijos gyvavimo laikas Lietuvoje. Didesnį kitų tipų pamatų populiarumą, anot eksperto, lemia du pagrindiniai veiksniai.

Visų pirma, tai grunto savybės – plokštuminiai pamatai tiks ne kiekvienam gruntui. Antra, reikėtų atsižvelgti ir į namo statybinių medžiagų pasirinkimą – jeigu užsakovas ketina statyti didelį mūrinį namą, plokštuminiai pamatai gali nebūti tinkamas pasirinkimas.

„Užsakovai kartais gal ir norėtų būsimą namą statyti ant plokštuminių pamatų, tačiau tai visų pirma priklauso nuo grunto. Taip pat ir nuo kitų veiksnių – svarbu kokios medžiagos bus naudojamos tolesniam namo statymui, ar tai bus statybiniai blokeliai, ar namas bus karkasinis, skydinis. Nuo to priklauso namui tenkančios apkrovos. Plokštuminiai pamatai yra populiarūs Skandinavijos šalyse, ten pamatai įrengiami ant kieto uolieninio grunto, dėl ko beveik nėra jokio namo „vaikščiojimo“. Tačiau tokiu atveju paprastai statomas karkasinis namas“, - teigia Ž. Praleika.

Pagrindinis pabrėžiamas tokių pamatų privalumas yra didelė šiluminė varža – aplinkai namas atiduoda mažiau šilumos, o į namus per pamatą ateina mažiau šalčio. Kadangi šio tipo pamatai remiasi į žemę visa plokštuma, sumažėja namo nuokrypio tikimybė, pamatus galima montuoti ant silpno grunto.

Priklausomai nuo namo projekto, plokštuminių pamatų įrengimas dažniausiai būna brangesnis nei polinių ar juostinių. Apytikslė pamatų kaina 120 kv. m. ploto namui , pasak Ž. Praleikos, gali būti 300 litų kvadratiniam metrui. Jis taip pat pastebi, jog kuo pastato plotas mažesnis, tuo pamatų įrengimas brangesnis.

Vis dėlto, jeigu geologinės sąlygos leidžia rinktis tarp kelių pamatų variantų, svarstant ekonomiškai priimtiniausią, reikėtų atsižvelgti į tai, jog klojant šiuos pamatus kartu įrengiamos reikalingos komunikacijos, įrengiamas pagrindas grindų klojimui (juodgrindės). Įrengiant juostinius ar gręžtinius pamatus, šie darbai paprastai atliekami kituose namo statybos etapuose. Dėl šios priežasties, apskaičiuoti, kurie pamatai yra pigesni tampa kiek sudėtingiau. Be to, didelė šiluminė varža lems mažesnius šilumos nuostolius, todėl skaičiuojant kainą, reikėtų įvertinti ir šį veiksnį.

Pamatų įrengimo eiga

Plokštuminiai pamatai paprastai įrengiami tokia tvarka:

• Paruošiama statybų aikštelė. Sklype visame būsimo namo perimetre iki statybos projekte numatyto gylio nukasamas organinis sluoksnis;

• Kadangi namas į pagrindą remiasi visa savo plokštuma, svarbu tinkamai paruošti po namu esantį gruntą. Jis turi būti tvirtas ir nedesiformuoti. Tam gruntas po pamatais dirbtinai sutankinamas, naudojamas smėlis, žvyras bei skalda;

• Po pamatu klojamas neaustinės geotekstilės paklotas. Ši medžiaga naudojama tiek apsaugoti polistirolą nuo papildomos drėgmės, tiek paties grunto tvirtumui;

• Aplink būsimo namo perimetrą formuojamas putų polistirolo sluoksnis – ši priemonė skirta apsaugoti monolitinį pamatą nuo kontakto su gruntu. Dažniausiai perimetro plokštės būna iš aukštesnės rūšies polistirolo (ji nusakoma skaičiumi – kuo jis aukštesnis, tuo didesnis jo atsparumas gniuždant) nei vidinė dalis, kadangi viduje pamatai gauna mažesnę apkrovą;

• Sudedamas pirmas polistirolo sluoksnis;

• Per visą pamato plotį tiesiama politileno plėvė;

• Ant viršaus dedamas antras ir jeigu reikia trečias polistirolo sluoksnis,paliekant tarpą iki šoninio polistirolo;

• Sudedamas armatūrinis tinklas. Jis paprastai išdėstomas dviem sluoksniais;

• Po pamatu išvedžiojamos komunikacijos - vandentiekio, nuotekų sistema, elektros tinklai. Užsakovams turėtų būti aktualu, ar šiuos darbus gebės atlikti ta pati įmonė, kuri daro pamatus, ar darbininkų reikės ieškoti papildomai. Vėliau atliekami šių mazgų bandymai – prieš betonuojant siekiama patikrinti, ar viskas veikia tinkamai. Svarbi plokštuminių pamatų dalis yra grindinis šildymas – pasak Ž. Praleikos, daryti plokštuminius pamatus be šios įrangos yra neracionalu. „Plokštuminiai pamatai be grindinio šildymo iš esmės yra nereikalingi. Betonas turi savo temperatūrą, todėl jei pamatas nebus šildomas, jis šaldys namą, nepaisanto to, kad pats pamatas yra izoliuotas nuo grunto poveikio“, - teigia ekspertas;

• Kitas pamatų įrengimo žingsnis – pilamas betonas. Išliejama vientisa betono plokštė, suformuojamos lygios juodgrindės. Pašnekovo teigimu daryti kitus darbus galima gana greitai, maždaug po trijų dienų. Papildomai šiltinti ar izoliuoti nuo drėgmės šių pamatų nebereikia – tinkamai įrengtas pamatų „apvalkalas“ apsaugo tiek nuo ardomojo drėgmės poveikio, tiek nuo didelių šilumos nuostolių;

• Kadangi apkasus pamatus, dalis cokolio liks paviršiuje, vėlesniame namo statybos etape gali būti atliekama cokolio apdaila. Tiesa, pamatų klojime galima naudoti ir plokštes su jau paruošta apdaila iš išorės. Kitu atveju, jei naudojamas tik polistirolas, apdailai gali tikti klinkerio plytelės, armuotas tinkas ar kiti sprendimai.

Iš viso plokštuminių pamatų įrengimas gali trukti maždaug 3 savaites, atsižvelgiant į tai, ar vidines komunikacijas įrengs tas pats rangovas, ar meistrų reikia ieškotis papildomai. Paprastai įrengiant plokštuminius pamatus statybvietėje užtenka 3 žmonių.

Kitose dalyse bus aprašyti juostiniai ir stulpiniai pamatai.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Pamatai

Pamatų tipai: kaip išsirinkti tinkamą variantą savo namui?

Pavasaris – metų laikas, kuris paprastai asocijuojasi su nauja pradžia. Taip ir statybų pasaulyje jis dažnai tampa naujų projektų realizavimo startu. Šiame tekste pasigilinsime į namo statybos pradžią – t.y. į jo pamatus. Kviečiame plačiau susipažinti su trimis pagrindiniais pamatų tipais.

Namo pamatų problemos: kaip jas pastebėti?

Nedidelės pamatų problemos gali lengvai peraugti į didelius nemalonumus, kurie vėliau atsieis brangiu remontu. Skilimas ir sėdimas yra dažniausios pamatų problemos, kurios atsiranda dėl klaidų projektavimo metu arba nekokybiškai atliktų statybos darbų. Kad būtų galima išvengti sudėtingų remonto darbų, labai svarbu laiku pastebėti skilimus ir kitus pažeidimus pamatų apžiūros metu.

Druskų nuosėdos: kaip apsaugoti plytų sieną (1)

Vasarnamis iš gražių keraminių plytų – būtent apie tokį svajoja dauguma žmonių, rimtai apsisprendusių įsikurti „arčiau žemės“ ir įsigyti nekilnojamąjį turtą „amžiams“.

Kaip apsaugoti pamatus žiemą? (1)

Paplitusi nuomonė, kad pamatus reikia palikti peržiemoti – taip jie esą šaltuoju periodu nusėda ir „nebevaikšto“. Nors šis požiūris yra diskutuotinas, tačiau vis dar paplitęs. Ekspertas Tomas Čerauskas pataria, kaip tinkamai žiemai paruošti pamatus, kad būtų daugiau naudos nei žalos.

Pamatų skilimas: priežastys ir sprendimo būdai (6)

Bet kurio tipo pamatams gali grėsti sėdimas ir skilimas. Statant namą tinkamus pamatus turėtų parinkti profesionalai, atsižvelgdami į grunto savybes, pastato tipą ir kitas aplinkybes. Vis dėlto, kartais nutinka netikėtų dalykų, ypač jei projektavimo ar statybų metu ne viskas buvo tinkamai padaryta. Paklausėme specialistų, kaip atpažinti ir ištaisyti pamatų pažeidimus.

Apšiltiname pamatus: 5 dažniausios klaidos (11)

Apie blogai apšiltintus namus sakoma, kad pro sienas švilpauja vėjas, bet ar žinote, jog apie septintadalį visos šilumos netenkama dėl netinkamai apšiltintos apatinės namo dalies? Apšiltinimo klaidos ne tik paplonina piniginę, tačiau ir pažeidžia patį pastatą bei gali kilti bėdų įteisinant statinį.

Pagrindiniai mūrijimo principai: ką pamatuoti ir kada „kirpti“? (3)

Patyrę mūrininkai juokauja, kad jų profesija panašiausia į siuvėjo. Esą pagrindinis principas išlieka tas pats – devynis kartus pamatuoti ir tik dešimtą kirpti. Tačiau kažkodėl vis tiek būna kreivų sienų. Kad taip nebūtų, reikia žinoti ir sekti pagrindinius mūrijimo principus.

Kuo plokštuminiai pamatai panašūs į apverstą taburetę? (16)

Nors populiariausi Lietuvoje poliniai pamatai, specialistai pastebi, kad jie nėra pats efektyviausias sprendimas. Be to, iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad poliniai ar juostiniai pamatai yra pigesnis už plokštuminius, pastaruosius įrenginėjantys meistrai atšauna: įsirengiantys polinius pamatus gauna tik važiuoklę, o plokštuminius – visą automobilį.

Pagrindinės klaidos, kurias padaro besirenkantys pamatus (28)

Populiariausi Lietuvoje poliniai (gręžtiniai) pamatai dažniausiai įrengiami dėl labai paprastos ir praktiškos priežasties – palankios kainos. Specialistų teigimu, jei pamatai teisingai suprojektuoti, tai polinių pamatų kaina gali būti geresnė nei plokštuminių ar juostinių pamatų. Visgi net ir gera kaina nesustabdo individualaus gyvenamojo namo savininkų nuo bandymo sutaupyti ir dėl to atsirandančių klaidų.

Rūsio apšiltinimas – iš vidaus ar išorės? (9)

Net ir sandarus ir gerai apšiltintas namas gali netekti daug šilumos dėl neapšiltintų pamatų. Pamatų apšiltinimas sumažina šildymo poreikį ir apsaugo nuo drėgmės kondensavimosi, kuris dažnai yra sukeliamas temperatūros skirtumo tarp rūsio vidaus ir išorėje esančio grunto.