„Užpurškiama šiluma“: stiklo vata ar poliuretanas?

 (55)
Rinkoje nuolat atsirandant naujiems pastatų apšiltinimo sprendimams, senai patikrintos technologijos nueina į užmarštį. Pavyzdžiui, ilgus metus individualių namų šilumos izoliacijai naudota stiklo vata palaipsniui užleidžia vietą poliuretanui.
© Shutterstock nuotr.

Renkasi ekologiją

Nors daugelis statybininkų jau priprato prie ilgai naudotų stiklo vatos plokščių, šis būdas buvo ne tik nepatogus, bet ir pavojingas. Specialistai atkreipia dėmesį, kad stiklo vatai surišti į plokštes naudotos cheminės medžiagos turėjo sveikatai kenksmingų sudedamųjų medžiagų. Tiesa, žalą sveikatai jos galėjo padaryti tik šiltinant pastatą, nes baigus statybą, jos būdavo izoliuotos nuo aplinkos namo konstrukcijomis.

„Šiuolaikiniuose stiklo vatos lakštuose naudojami ne kenksmingi cheminiai rišikliai, o organiniai, nekeliantys pavojaus sveikatai. Tačiau tokie lakštai yra brangesni“, - teigia bendrovės „Ekovela“ atstovas Alvydas Strakšys.

Tačiau pastatų apšiltinimui naudojama stiklo vata gaminama ne tik lakštais, bet ir „purškiamu“ pavidalu. Tiesa, pasak A. Strakšio, besirenkančių užpurškiamą stiklo vatą, lyginant su namą apšiltinti norinčių ekovata skaičiumi, vienetai. Esą daugeliui naujakurių imponuoja tai, kad ekovata gaminama iš ekologiškų medžiagų.

Purškimas nereiškia sandarumo

Kita vertus, nors užpurškiama šilumos izoliacija dažnai be išlygų suprantama kaip sandari, specialistai pastebi, kad skirtingos medžiagos turi skirtingą struktūrą, todėl užpurkštas izoliacijos sluoksnis yra nevienodai sandarus.

„Poliuretanu izoliuojamas pastatas yra pats sandariausias, nes tai besiplečianti medžiaga, o besiplėsdama ji užpildo visus tarpus. Poliuretaną sudarančios dalelės yra kur kas mažesnės nei kitas užpurškiamas medžiagas sudarančios dalelės, todėl jis kur kas sandaresnis“, - teigia bendrovės „Renlex“ atstovas Eugenijus Račkauskas.

Specialistai pataria, kad poliuretano putomis formuojamas šilumos izoliacinio sluoksnio storis turėtų siekti nedaugiau nei 14 centimetrų. Esą purškiant daugiau medžiagos šilumos varža nepadidėja tiek, kad apsimokėtų finansiškai. „Purškiamos stiklo vatos taip pat yra visokios. Pavyzdžiui, besirenkantiems pigesnę stiklo vatą reikėtų susitaikyti, kad varža nebus itin gera. Tuo tarpu renkantis gerą medžiagą tektų skirti daugiau lėšų nei ekovatai. Tačiau net ir tokiu atveju pastatų šiltinimas poliuretanu vis dėl to kainuoja brangiau“, - sako A. Strakšys.

Pastatų apšiltinimas poliuretano putomis kainuoja maždaug 2–3 kartus brangiau nei stiklo vata.

Dvi rūšys

Tiesa, svarstantys apie pastato apšiltinimą poliuretano putomis turėtų žinoti, jog egzistuoja atvirų ir uždarų porų putos.

„Apšiltinant stogą, sienas ir perdangas dažniausia naudojamos atvirų porų poliuretano putos, nes jos yra ekonomiškesnės. Įrengiant namo apšiltinimo sluoksnį tokia medžiaga reikalingas karkasas, garo izoliacinė plėvelė“, - pastebi E. Račkauskas.

Uždarų porų poliuretano putos nebijo vandens, jų struktūra kur kas tankesnė, todėl yra tvirtesnės, nebijo išorinių veiksnių: sąlyčio su drėgme ar oru. Jos prideda konstrukcinio tvirtumo sienų bei stogo konstrukcijai, yra naudingos sandarinant sudėtingus konstrukcinius mazgus gegnių sujungimuose ir stogo bei perdangos sandūrose.

Be to, kai kurios kietosios putos yra tokio tankio, kad per jas galima vaikščioti, o nudažius netgi imituoti medį ar marmurą.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Pamatai

Namo pamatų problemos: kaip jas pastebėti?

Nedidelės pamatų problemos gali lengvai peraugti į didelius nemalonumus, kurie vėliau atsieis brangiu remontu. Skilimas ir sėdimas yra dažniausios pamatų problemos, kurios atsiranda dėl klaidų projektavimo metu arba nekokybiškai atliktų statybos darbų. Kad būtų galima išvengti sudėtingų remonto darbų, labai svarbu laiku pastebėti skilimus ir kitus pažeidimus pamatų apžiūros metu.

Druskų nuosėdos: kaip apsaugoti plytų sieną (1)

Vasarnamis iš gražių keraminių plytų – būtent apie tokį svajoja dauguma žmonių, rimtai apsisprendusių įsikurti „arčiau žemės“ ir įsigyti nekilnojamąjį turtą „amžiams“.

Kaip apsaugoti pamatus žiemą? (1)

Paplitusi nuomonė, kad pamatus reikia palikti peržiemoti – taip jie esą šaltuoju periodu nusėda ir „nebevaikšto“. Nors šis požiūris yra diskutuotinas, tačiau vis dar paplitęs. Ekspertas Tomas Čerauskas pataria, kaip tinkamai žiemai paruošti pamatus, kad būtų daugiau naudos nei žalos.

Pamatų skilimas: priežastys ir sprendimo būdai (6)

Bet kurio tipo pamatams gali grėsti sėdimas ir skilimas. Statant namą tinkamus pamatus turėtų parinkti profesionalai, atsižvelgdami į grunto savybes, pastato tipą ir kitas aplinkybes. Vis dėlto, kartais nutinka netikėtų dalykų, ypač jei projektavimo ar statybų metu ne viskas buvo tinkamai padaryta. Paklausėme specialistų, kaip atpažinti ir ištaisyti pamatų pažeidimus.

Apšiltiname pamatus: 5 dažniausios klaidos (11)

Apie blogai apšiltintus namus sakoma, kad pro sienas švilpauja vėjas, bet ar žinote, jog apie septintadalį visos šilumos netenkama dėl netinkamai apšiltintos apatinės namo dalies? Apšiltinimo klaidos ne tik paplonina piniginę, tačiau ir pažeidžia patį pastatą bei gali kilti bėdų įteisinant statinį.

Pagrindiniai mūrijimo principai: ką pamatuoti ir kada „kirpti“? (3)

Patyrę mūrininkai juokauja, kad jų profesija panašiausia į siuvėjo. Esą pagrindinis principas išlieka tas pats – devynis kartus pamatuoti ir tik dešimtą kirpti. Tačiau kažkodėl vis tiek būna kreivų sienų. Kad taip nebūtų, reikia žinoti ir sekti pagrindinius mūrijimo principus.

Kuo plokštuminiai pamatai panašūs į apverstą taburetę? (16)

Nors populiariausi Lietuvoje poliniai pamatai, specialistai pastebi, kad jie nėra pats efektyviausias sprendimas. Be to, iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad poliniai ar juostiniai pamatai yra pigesnis už plokštuminius, pastaruosius įrenginėjantys meistrai atšauna: įsirengiantys polinius pamatus gauna tik važiuoklę, o plokštuminius – visą automobilį.

Pagrindinės klaidos, kurias padaro besirenkantys pamatus (28)

Populiariausi Lietuvoje poliniai (gręžtiniai) pamatai dažniausiai įrengiami dėl labai paprastos ir praktiškos priežasties – palankios kainos. Specialistų teigimu, jei pamatai teisingai suprojektuoti, tai polinių pamatų kaina gali būti geresnė nei plokštuminių ar juostinių pamatų. Visgi net ir gera kaina nesustabdo individualaus gyvenamojo namo savininkų nuo bandymo sutaupyti ir dėl to atsirandančių klaidų.

Rūsio apšiltinimas – iš vidaus ar išorės? (9)

Net ir sandarus ir gerai apšiltintas namas gali netekti daug šilumos dėl neapšiltintų pamatų. Pamatų apšiltinimas sumažina šildymo poreikį ir apsaugo nuo drėgmės kondensavimosi, kuris dažnai yra sukeliamas temperatūros skirtumo tarp rūsio vidaus ir išorėje esančio grunto.

Keletas svarbių pastabų apie juostinius pamatus (10)

Gruntas, projektas, pamatai - visa tai yra gero ir stabilaus namo pagrindas. Pamatus pirmiausia būtina tinkamai suprojektuoti, tačiau šį darbą palikus profesionaliam projektuotojui, likusius darbus gana nesunkiai galima pasidaryti ir pačiam ar su pagalbininkais. Vieni paprasčiausiai įrengiamų pamatų yra juostiniai pamatai, tačiau tai vis viena reikia atlikti itin kruopščiai.