Statome namą kaime (III): ar tikrai mansarda yra pigiausia išeitis?

 (11)
Rausdamiesi architektų internetinėse svetainėse ir ieškodami patrauklaus namo projekto aiškiai žinojome, kad norime mansardos su stoglangiais. Labai neskaičiavome, kiek pigiau ar brangiau kainuos kitokie galimi sprendimai, tačiau džiaugėmės skaitydami, kad, vadinamųjų, pusantro aukšto individualių gyvenamųjų namų statyba yra pigiausia.
© Fotolia nuotr.

Net jei būtume žinoję kai kurias statybų subtilybes, tikrai nebūtume ieškoję mansardai alternatyvos – tai sena svajonė, už kurią verta mokėti kainą. Tačiau galbūt šie pastebėjimai padės tiems, kuriems nėra svarbu namo „forma“ ir kurie nepretenduoja į 80 kvadratinių metrų projektą kaime, bet siekiantiems pasistatyti namą su kuo mažesnėmis išlaidomis.

Brangus vieno aukšto namas

Vieno aukšto namo statyba, skaičiuojant kainą vienam kvadratiniam metrui, neva yra pati brangiausia. Reikia pripažinti, kad logikos ir tiesos tame yra išties nemažai. Statant „dėžę“ brangiausiai atsieina būtent pamatai ir stogas, kurie vienaaukščiame name yra patys didžiausi. Atrodytų, smulkmena, bet netgi užpilti pamatus žvyru mažam namui atsiena kelis šimtus eurų, o kuo didesnis, tuo daugiau išlaidų.

Tačiau visgi taupūs statytojai neturėtų atmesti vieno aukšto namo statybos planų, nes kai kuriais momentais statantys dviejų aukštų namą turi mokėti daugiau.

Be jokios abejonės, pirmiausia verta pagalvoti apie laiptus. Kiek teko konsultuotis su patikimais staliais, nė vienas nesiūlė pirkti net ir standartinių laiptų už mažiau nei 2 tūkst. eurų. Ką jau kalbėt apie unikalius laiptus pagal individualų projektą. Maždaug tokią kainą, samdydami patyrusius meistrus, su medžiagomis ir darbu turėtumėte sumokėti už nedidelio (apie 50 kvadratinių metrų ploto) pastato gręžtinius pamatus.

Vieno aukšto individualiam gyvenamajam namui reikės ir kur kas trumpesnių kaminų. Pavyzdžiui, 160 mm diametro 4 metrų aukščio kamino sistema kainuoja apie 500 eurų, o 8 metrų – apie 750 eurų. Perkant du kaminus (šildymo sistemai ir židiniui) dviejų aukštų namui, jie kainuos apie 500 eurų brangiau.

Negana to, norintiems antrojo aukšto ar mansardos teks sukti galvą ir apie perdangą tarp aukštų. Priklausomai nuo perdangos tipo, kaina gali skirtis. Šiuo konkrečiu atveju norėjosi turėti medinę perdangą vien tam, kad pirmame aukšte matytųsi mediniai balkiai. Vien mediena kainavo beveik 1 tūkst. eurų. O dar reikalinga garso izoliacija.

Statant vieno aukšto namą taip pat reikės šiokios tokios perdangos tarp lubų ir stogo, tačiau medienos tam reikės kur kas mažiau, nes perdangai nereikės atlaikyti didelių apkrovų.

Stogo paslaptis

Visgi nusprendusiems turėti ir antrą aukštą, tačiau nebūtinai norintiems mansardos, vertėtų pagalvoti ir apie namą su vienšlaičiu stogu. Mano skaičiavimais, tai būtų pigesnis variantas.
Sienos tikrai nėra pati brangiausia namo dalis. Atvirkščiai, palyginti su stogu, sienos atrodo vienas juokas. Skaičiavau, kad jeigu vietoj mansardos būčiau įrenginėjęs dviejų aukštų namą su vienšlaičiu stogu, net įskaičiavus tai, jog būtų reikėję mūryti pilnas antrojo aukšto sienas iš visų keturių pusių, būčiau sumokėjęs maždaug dvigubai pigiau. Skirtumas tas, kad vienšlaičio stogo plotas būtų buvęs trečdaliu mažesnis, o be to, nebebūtų galimybės statyti stoglangius – būtų tekę pasitenkinti gerokai pigesniais langais.

Taip pat skaičiuojant vertėtų pamąstyti ir apie stogo apšiltinimą. Žinoma, vienšlaitį stogą taip pat apšiltinti kainuoja pigiau, tačiau tuomet tenka apšildyti didesnį lauko sienų plotą, mat vietoj trikampio formos šoninių sienų atsiranda daugiau nei dvigubai didesnės stačiakampės sienos, o vietoj mažųjų sienų, kurias uždengia dvišlaitis stogas, atsiranda dvi pilnos sienos.

Kita vertus, darant vienšlaitį stogą praktiškai nebeįmanoma išsisukti su supaprastintu projektu (80 kvadratinių metrų namas kaimo vietovėje) – teks mokėti architektui už projekto derinimą, statybų priežiūrą ir pan.

Taigi kiekvienu konkrečius atveju derėtų susidaryti tikslias sąmatas ir pasvarstyti, kuris variantas būtų finansiškai naudingesnis, labiau atitiktų ne tik ekonominius poreikius, bet ir būtų patogus bei jaukus.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Pamatai

Namo pamatų problemos: kaip jas pastebėti?

Nedidelės pamatų problemos gali lengvai peraugti į didelius nemalonumus, kurie vėliau atsieis brangiu remontu. Skilimas ir sėdimas yra dažniausios pamatų problemos, kurios atsiranda dėl klaidų projektavimo metu arba nekokybiškai atliktų statybos darbų. Kad būtų galima išvengti sudėtingų remonto darbų, labai svarbu laiku pastebėti skilimus ir kitus pažeidimus pamatų apžiūros metu.

Druskų nuosėdos: kaip apsaugoti plytų sieną (1)

Vasarnamis iš gražių keraminių plytų – būtent apie tokį svajoja dauguma žmonių, rimtai apsisprendusių įsikurti „arčiau žemės“ ir įsigyti nekilnojamąjį turtą „amžiams“.

Kaip apsaugoti pamatus žiemą? (1)

Paplitusi nuomonė, kad pamatus reikia palikti peržiemoti – taip jie esą šaltuoju periodu nusėda ir „nebevaikšto“. Nors šis požiūris yra diskutuotinas, tačiau vis dar paplitęs. Ekspertas Tomas Čerauskas pataria, kaip tinkamai žiemai paruošti pamatus, kad būtų daugiau naudos nei žalos.

Pamatų skilimas: priežastys ir sprendimo būdai (6)

Bet kurio tipo pamatams gali grėsti sėdimas ir skilimas. Statant namą tinkamus pamatus turėtų parinkti profesionalai, atsižvelgdami į grunto savybes, pastato tipą ir kitas aplinkybes. Vis dėlto, kartais nutinka netikėtų dalykų, ypač jei projektavimo ar statybų metu ne viskas buvo tinkamai padaryta. Paklausėme specialistų, kaip atpažinti ir ištaisyti pamatų pažeidimus.

Apšiltiname pamatus: 5 dažniausios klaidos (11)

Apie blogai apšiltintus namus sakoma, kad pro sienas švilpauja vėjas, bet ar žinote, jog apie septintadalį visos šilumos netenkama dėl netinkamai apšiltintos apatinės namo dalies? Apšiltinimo klaidos ne tik paplonina piniginę, tačiau ir pažeidžia patį pastatą bei gali kilti bėdų įteisinant statinį.

Pagrindiniai mūrijimo principai: ką pamatuoti ir kada „kirpti“? (3)

Patyrę mūrininkai juokauja, kad jų profesija panašiausia į siuvėjo. Esą pagrindinis principas išlieka tas pats – devynis kartus pamatuoti ir tik dešimtą kirpti. Tačiau kažkodėl vis tiek būna kreivų sienų. Kad taip nebūtų, reikia žinoti ir sekti pagrindinius mūrijimo principus.

Kuo plokštuminiai pamatai panašūs į apverstą taburetę? (16)

Nors populiariausi Lietuvoje poliniai pamatai, specialistai pastebi, kad jie nėra pats efektyviausias sprendimas. Be to, iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad poliniai ar juostiniai pamatai yra pigesnis už plokštuminius, pastaruosius įrenginėjantys meistrai atšauna: įsirengiantys polinius pamatus gauna tik važiuoklę, o plokštuminius – visą automobilį.

Pagrindinės klaidos, kurias padaro besirenkantys pamatus (28)

Populiariausi Lietuvoje poliniai (gręžtiniai) pamatai dažniausiai įrengiami dėl labai paprastos ir praktiškos priežasties – palankios kainos. Specialistų teigimu, jei pamatai teisingai suprojektuoti, tai polinių pamatų kaina gali būti geresnė nei plokštuminių ar juostinių pamatų. Visgi net ir gera kaina nesustabdo individualaus gyvenamojo namo savininkų nuo bandymo sutaupyti ir dėl to atsirandančių klaidų.

Rūsio apšiltinimas – iš vidaus ar išorės? (9)

Net ir sandarus ir gerai apšiltintas namas gali netekti daug šilumos dėl neapšiltintų pamatų. Pamatų apšiltinimas sumažina šildymo poreikį ir apsaugo nuo drėgmės kondensavimosi, kuris dažnai yra sukeliamas temperatūros skirtumo tarp rūsio vidaus ir išorėje esančio grunto.

Keletas svarbių pastabų apie juostinius pamatus (10)

Gruntas, projektas, pamatai - visa tai yra gero ir stabilaus namo pagrindas. Pamatus pirmiausia būtina tinkamai suprojektuoti, tačiau šį darbą palikus profesionaliam projektuotojui, likusius darbus gana nesunkiai galima pasidaryti ir pačiam ar su pagalbininkais. Vieni paprasčiausiai įrengiamų pamatų yra juostiniai pamatai, tačiau tai vis viena reikia atlikti itin kruopščiai.