Statome namą kaime (II): kodėl visgi ne pilį?

 (29)
Renkantis sklypą mintyse jau turėjome susidarę vaizdinį, kokį namą statysime, tačiau projektą rinkomės ir su architektu derinome tik tuomet, kai oficialiai tapome sklypo savininkais. Išsirinkta vieta pati padiktavo, kad projekto reikia ieškoti Europos Šiaurėje. Komandiruotė į Suomijos miestą Tamperę viziją užtvirtino galutinai.
© Asmeninio archyvo nuotr.

Impulsą davė medžiai

Kaip jau rašiau pirmojoje straipsnių ciklo dalyje, namo projekto pasirinkimui nemažą įtaką daro sklypo reljefas. Šiuo konkrečiu atveju maždaug trečdalis sklypo yra ant kalvos, o kita pusė eina žemyn, todėl namą reikėjo „įdėti“ į tą trečdalį. Kitu atveju būtumėme įsirausę į duobę tiek kelio, tiek kaimynų atžvilgiu.

Kita vertus, augmenija sklype ir aplink jį esančiose teritorijose kelia skandinaviškos gamtos vaizdinį. Iškirtus statybai trukdžiusias pušis, apgenėjus likusias ir sutvarkius sklypą iš karto supratome, kad statinio dizaininio sprendimo reikėtų ieškoti suomiškoje individualių namų architektūroje.

Jau pradėjus dėliotis mintis visai atsitiktinai teko darbo reikalais išvykti į trečią pagal dydį Suomijos miestą Tamperę. Individualių namų kvartalų vaizdai – tarp pušų stūksantys maži, medinėmis dailylentėmis apkalti namukai – iš karto užtvirtino ankstesnius svarstymus, kokį namą derėtų šioje vietoje statyti.

Statome namą kaime (II): kodėl visgi ne pilį?
© Asmeninio archyvo nuotr.

Pilys nesužavėjo

Visgi suomiškas minimalizmas į galvą atėjo ne tik dėl medžių. Sumanę statyti namą iš karto galvojome apie mažą būstą. Žinoma, jį ir pastatyti pigiau (tai aktualu, nes nenorime nei kelis dešimtmečius atidirbinėti bankui, nei statytis visą gyvenimą „iš savų“), ir išlaikymo išlaidos mažesnės. Bet sprendimą nemažiau lėmė ir socialiniai veiksniai, būsimų gyventojų būdo bruožai.

Abu naujakuriai užaugo sąlyginai mažuose 2 ir 3 kambarių „chruščiovkės“ tipo butuose ir gyvenamojo ploto stygiumi nesiskundė (tarp kitko, dabar tuo skundžiasi vieni butuose likę tėvai). Net ir 80 kvadratinių metrų namas jau atrodo visai nemaža erdvė. Tiesa, pažįstamas architektas stebėjosi šia keista situacija, nes paprastai mažuose butuose užaugę žmonės kaip tik nori kuo didesnių namų, o individualiuose namuose gyvenę statytojai projektą renkasi racionaliau.

Dydžius suvokti, matyt, padėjo senelių sodyba. Nors namo plotas kiek didesnis nei 60 kvadratinių metrų, jame yra keturi kambariai, kuriuose švenčių metu puikiai tilpdavo gausi šeima su visais vaikais ir anūkais.

Namai skirti poilsiui

Renkantis namo projektą nesinorėjo namo paversti pramogų centru su biliardo kambariais, sandėliu su rūsiu uogienėms ir pan., nes tiesiog nesinori švaistyti laiko bėgiojimui po namus ir tvarkymuisi. Vien mintis apie žolės pjovimą pastaruoju metu neišgaruoja iš galvos, o dar jaudintis, kaip išvalyti dulkes 600 kvadratinių metrų pilyje būtų nepakeliama našta. Gamta aplink per daug graži, kad vasarą triūstum namuose, o žiemą – netoliese sporto kompleksas, kavinės.

Kiek didesnių norėjosi tik svetainės ir valgomojo, nes ten praleidžiama daugiau laiko. Rimti darbai virtuvėje užverda tik per Kūčias, kokio dydžio miegamajame miegoti nelabai svarbu, o vonia ir tualetas turėtų tarnauti „atlikau reikalą ir dingau“ principu, tad pompastika su auksais ir perlais atrodo juokingai.

Išgirdęs šiuos reikalavimus architektas pasiūlė išeitį, kuri pasirodė priimtina ir ekonominiu požiūriu: pagal statybos reglamentą kaimo vietovėje statant 80 kvadratinių metrų individualų namą nereikalingas statybos leidimas, taigi pasidarai projektą ir kasi pamatus. Taip esą sutaupoma ir laiko, nes dokumentų nereikia derinti su savivaldybe, ir pinigų, nes nereikia statybų priežiūros specialistų ir pan.

Mintį iš pradžių vertinome skeptiškai, tačiau nežinojome vieno dalyko – plotų, kuriuose aukštis tarp grindų ir aukščiau esančio objekto yra mažesnis nei 1,6 metrų, plotas neįskaičiuojamas į bendrąjį plotą. Tai ne tik laiptai, bet ir vietos tarp grindų ir lubų mansardoje. Taigi namas su mansarda, kurio oficialus plotas 80 kv. m., realiai gali būti didesnis. Mūsų atveju realus namo plotas – 102 kvadratinių metrų. Žemose vietose planuojame statyti spinteles, lentynas ir lovų galvugalius.

Statome namą kaime (II): kodėl visgi ne pilį?
© Asmeninio archyvo nuotr.

Pigiau būti neunikaliais

Galvodami apie namo projektą nemažai pavyzdžių radome internete. Rusiškuose, ukrainietiškuose architektūros portaluose standartiškai siūlomi pilių projektai. Kaip priimta slavams, „kad būtų, ką parodyti ir į ką pažiūrėti“. Kadangi mums tai nebuvo atrankos kriterijus, perėjome į skandinaviškus puslapius, kuriuose būta neblogų pavyzdžių.

Galų gale tinkamą variantą (daugmaž tokį, kokį patys projektavome ant popieriaus lapo) atradome lietuvio architekto internetiniame puslapyje (namuprojektai.lt). Architekto prašėme pakoreguoti vidaus išplanavimą, nes mums nevisai patiko toks, koks buvo kartotiniame projekte. Architektas už tą pačią kainą jas mielai pakoregavo pagal mūsų prašymus.

Už architektūrinį ir konstrukcinį projektus, projekto „užtempimą“ ant sklypo plano ir pradinį kiemo projektavimą sumokėjome 350 eurų. Unikalus namo projektas kainuoja gerokai daugiau. Taigi panaršyti ir paieškoti kartotinio projekto verta – jei pavyks rasti svajonių namo projektą, ne tik sutaupysite pinigų, bet ir sugaišite mažiau laiko aiškindami architektui, ko norite. Jei tokio rasti nepavyks, ką gi – geriau pasidaryti priimtiną unikalų projektą nei gyventi prie tavo poreikių nepritaikytame name.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Pamatai

Namo pamatų problemos: kaip jas pastebėti?

Nedidelės pamatų problemos gali lengvai peraugti į didelius nemalonumus, kurie vėliau atsieis brangiu remontu. Skilimas ir sėdimas yra dažniausios pamatų problemos, kurios atsiranda dėl klaidų projektavimo metu arba nekokybiškai atliktų statybos darbų. Kad būtų galima išvengti sudėtingų remonto darbų, labai svarbu laiku pastebėti skilimus ir kitus pažeidimus pamatų apžiūros metu.

Druskų nuosėdos: kaip apsaugoti plytų sieną (1)

Vasarnamis iš gražių keraminių plytų – būtent apie tokį svajoja dauguma žmonių, rimtai apsisprendusių įsikurti „arčiau žemės“ ir įsigyti nekilnojamąjį turtą „amžiams“.

Kaip apsaugoti pamatus žiemą? (1)

Paplitusi nuomonė, kad pamatus reikia palikti peržiemoti – taip jie esą šaltuoju periodu nusėda ir „nebevaikšto“. Nors šis požiūris yra diskutuotinas, tačiau vis dar paplitęs. Ekspertas Tomas Čerauskas pataria, kaip tinkamai žiemai paruošti pamatus, kad būtų daugiau naudos nei žalos.

Pamatų skilimas: priežastys ir sprendimo būdai (6)

Bet kurio tipo pamatams gali grėsti sėdimas ir skilimas. Statant namą tinkamus pamatus turėtų parinkti profesionalai, atsižvelgdami į grunto savybes, pastato tipą ir kitas aplinkybes. Vis dėlto, kartais nutinka netikėtų dalykų, ypač jei projektavimo ar statybų metu ne viskas buvo tinkamai padaryta. Paklausėme specialistų, kaip atpažinti ir ištaisyti pamatų pažeidimus.

Apšiltiname pamatus: 5 dažniausios klaidos (11)

Apie blogai apšiltintus namus sakoma, kad pro sienas švilpauja vėjas, bet ar žinote, jog apie septintadalį visos šilumos netenkama dėl netinkamai apšiltintos apatinės namo dalies? Apšiltinimo klaidos ne tik paplonina piniginę, tačiau ir pažeidžia patį pastatą bei gali kilti bėdų įteisinant statinį.

Pagrindiniai mūrijimo principai: ką pamatuoti ir kada „kirpti“? (3)

Patyrę mūrininkai juokauja, kad jų profesija panašiausia į siuvėjo. Esą pagrindinis principas išlieka tas pats – devynis kartus pamatuoti ir tik dešimtą kirpti. Tačiau kažkodėl vis tiek būna kreivų sienų. Kad taip nebūtų, reikia žinoti ir sekti pagrindinius mūrijimo principus.

Kuo plokštuminiai pamatai panašūs į apverstą taburetę? (16)

Nors populiariausi Lietuvoje poliniai pamatai, specialistai pastebi, kad jie nėra pats efektyviausias sprendimas. Be to, iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad poliniai ar juostiniai pamatai yra pigesnis už plokštuminius, pastaruosius įrenginėjantys meistrai atšauna: įsirengiantys polinius pamatus gauna tik važiuoklę, o plokštuminius – visą automobilį.

Pagrindinės klaidos, kurias padaro besirenkantys pamatus (28)

Populiariausi Lietuvoje poliniai (gręžtiniai) pamatai dažniausiai įrengiami dėl labai paprastos ir praktiškos priežasties – palankios kainos. Specialistų teigimu, jei pamatai teisingai suprojektuoti, tai polinių pamatų kaina gali būti geresnė nei plokštuminių ar juostinių pamatų. Visgi net ir gera kaina nesustabdo individualaus gyvenamojo namo savininkų nuo bandymo sutaupyti ir dėl to atsirandančių klaidų.

Rūsio apšiltinimas – iš vidaus ar išorės? (9)

Net ir sandarus ir gerai apšiltintas namas gali netekti daug šilumos dėl neapšiltintų pamatų. Pamatų apšiltinimas sumažina šildymo poreikį ir apsaugo nuo drėgmės kondensavimosi, kuris dažnai yra sukeliamas temperatūros skirtumo tarp rūsio vidaus ir išorėje esančio grunto.

Keletas svarbių pastabų apie juostinius pamatus (10)

Gruntas, projektas, pamatai - visa tai yra gero ir stabilaus namo pagrindas. Pamatus pirmiausia būtina tinkamai suprojektuoti, tačiau šį darbą palikus profesionaliam projektuotojui, likusius darbus gana nesunkiai galima pasidaryti ir pačiam ar su pagalbininkais. Vieni paprasčiausiai įrengiamų pamatų yra juostiniai pamatai, tačiau tai vis viena reikia atlikti itin kruopščiai.