Reklama

Pagrindiniai mūrijimo principai: ką pamatuoti ir kada „kirpti“?

 (3)
Patyrę mūrininkai juokauja, kad jų profesija panašiausia į siuvėjo. Esą pagrindinis principas išlieka tas pats – devynis kartus pamatuoti ir tik dešimtą kirpti. Tačiau kažkodėl vis tiek būna kreivų sienų. Kad taip nebūtų, reikia žinoti ir sekti pagrindinius mūrijimo principus.
© Fotolia nuotr.

Skaičiuoti pradėti nuo pasiruošimo

Nors kreivos sienos yra mūrijimo pasekmė, ne mažiau svarbus visas pasiruošimo procesas, prasidedantis nuo medžiagų užsakymo. Pirmiausia, svarbu deramai suskaičiuoti, kiek reikės blokų, kad vėliau netektų patirti arba trūkumų, arba didelių perviršių. Norint suskaičiuoti blokų skaičių užtenka elementarių matematikos veiksmų, tačiau derėtų atkreipti dėmesį ir į keletą kitų skaičių. Pavyzdžiui, monolitinių kosntrukcijų plotą, galintį lemti blokų perviršį. Lygiai taip pat norint nesusidurti su trūkumu, derėtų pirkti iki 5 proc. daugiau blokų, nes dalį jų reikės pjauti.

Išsirinkus blokus tenka galvoti apie skiedinį. Nors gali būti naudojami ir cementiniai, kalkiniai, moliniai skiediniai, dažniausi yra sudėtinis cemento–kalkių skiedinys arba plonasluoksnis skiedinys. Kokį skiedinį pasirinkti, priklauso nuo blokų tipo. Tikslių matmenų silikatiniams ar akyto betono blokams tinkami ir plonasluoksnis, ir paprastas bendros paskirties skiedinys. Keraminiai ar keramzitiniai blokai turėtų būti mūrijami tik su cemento–kalkių (bendros paskirties) skiediniu.

Skaičiuojant, kiek skiedinio reikės, verta turėti omenyje, kad mūrijant sienas cemento–kalkių skiediniu tradiciškai formuojamas 10-12 mm storio skiedinio siūlių, o su plonasluoksniu skiedinių – vos 2-3 milimetrai. Be to, prieš pradedant mūryti, reikėtų įsitikinti, kad pagrindas (pamatas) švarus ir lygus. Jei pamatas nėra lygus, koks turėtų būti, jį reikia išlyginti bendros paskirties skiediniu.

Be to, svarbu pasiruošti ir gerą skiedinį, kad šis nenutekėtų. Tai ypač aktualu tuomet, kai mūrijama trisluoksnė siena tarp išorinio mūro sluoksnio ir termoizoliacijos paliekamas apie 20-30 mm oro tarpas, sienos vėdinimui. Nepašalinus iš siūlių išlindusio skiedinio, numatytame oro tarpe nevyks ventiliacija, kaip numatyta ir jame gali pradėti kauptis drėgmė. Drėgmė gali patekti į šilumą izoliuojančią medžiagą ir pabloginti termoizoliacines jos savybes.

Prieš pradedant mūryti reikia ant pagrindo pakloti hidroizoliacinę plėvelę, nepraleidžiančią drėgmės iš pagrindo (pamato) į sieną. Paprastai rekomenduojama specialiai tam skirtą elastingą, profiliuotą paviršių turinčią plėvelę, pusantro centimetro platesnę nei sienos storis.

Svarbu oras ir susikaupimas

Mūrijimas labai priklausomas nuo oro sąlygų, ypač oro temperatūros. Mūryti reikia oro temperatūrai esant 5-30 laipsnių šilumai, o jei mūrijama žiemą, derėtų pasirūpinti specialiais priedais skiediniui, kad šis neužšaltų. Taip pat galima naudoti jau paruoštą gamyklinį skiedinį, skirtą mūryti šaltuoju metu laiku. Tačiau net šiltuoju metų laiku pabaigus darbą sumūrytas sienas reikėtų kaip įmanoma geriau apsaugoti nuo aplinkos poveikio – kritulių, saulės kaitros. Tai galima padaryti sienas uždengus. Taip pat mūrijimo darbus apsunkina ir didelė kaitra. Perdžiūvusius blokus, plytas sudėtinga mūryti, todėl prieš pradedant darbus rekomenduotina mūro gaminius sudrėkinti.

Esant tinkamoms oro sąlygoms ir pasiruošus gamtos netikėtumams prieš pradedant darbus reikia blokus nusivalyti, kad jie nebūtų riebaluoti, apdulkėję ar kitaip. Pirmiausia, blokus reikėtų kloti ant skiediniu padengtų kampų, o visoje sienoje atsiradusius tarpus užpildyti arba pjaustomais blokais arba termoizoliaciniu skiediniu, jei tarpas nedidelis. Be to, mūrijant reikia blokus teisingai orientuoti pagal įlaidų išdėstymą, naudojant statybines virves ir guminį plaktuką išlyginti juos.

Atkreiptinas dėmesys, kad dažniausia horizontalios siūlės skiedinio sluoksnis, jei reikia sudrėkinus ankstesnėje eilėje paklotų, perkaitusių blokų paviršių, klojamas per visą sienos storį be pertrūkių (padengiant visą bloko paviršių). Vietoje pilnai padengiamo bloko yra galimybė formuoti skiedinio juostas, tačiau tai galima daryti tik tuo atveju jeigu tai leidžia daryti statiniai mūro skaičiavimai. Šiuo klausimu būtina pasitarti su projektuotoju. Tuo tarpu į vertikalias siūles tarp blokų skiedinys nededamas, pakanka blokų įlaidų.

Pagrindinės taisyklės lemia tvirtumą

Visgi pagrindinė taisyklė yra labai paprasta ir matoma tiesiog pasižiūrėjus į bet kurią teisingai sumūrytą sieną – svarbiausia, kad kiekvienos eilės blokai ar plytos perdengtų žemiau esančių plytų eilės vertikalę. Taip visa siena įgaus monolitiškumo efektą. Jei siena būtų sumūryta „stulpeliais“, didesnės apkrovos gali ją suardyti.

Žinoma, šiuolaikiniai sprendimai ir architektūriniai sumanymai kelia didelius „iššūkius“ mūrinėms konstrukcijoms. Dėl to dažnai mūras stiprinamas armuojant mūrines konstrukcijas. Dažniausiai armuojamos horizontalios skiedinio siūlės. Galime išskirti dvi mūro armavimo priežastis: armavimas siekiant padidinti mūro stiprį ir armavimas siekiant apriboti plyšių susidarimą ir vystimasi. Tose konstrukcijose, kurios armuojamos siekiant padidinti mūro stiprį, armatūros tinklelių galai turėtų išsikišti iki 3 milimetrų vienoje iš vidinių mūrinių plokštumų, nes taip kontroliuoti armavimą bus paprasčiau. Tai yra ypatingai svarbu, todėl armavimo tinklų tipą ir jų kiekį privalo numatyti inžinierius projektuotojas. Siekiant kontroliuoti plyšių atsiradimo galimybę dėl aplinkinių konstrukcijų (perdangų, pamatų ir t.t.) deformacijų, vietinio gniuždymo poveikio bei horizontalių jėgų poveikio mūrines konstrukcijas reiktų armuoti konstruktyviai.

Mūrijimo darbus dažnai „vainikuoja“ – monolitinis vainikas, apjuosiantis laikančiąsias namo sienas ir dar labiau sutvirtinantis statinį. Tačiau monolitinis vainikas yra būtinas ne visada. Tai priklauso nuo pastato architektūros, o ar vainikas reikalingas, sprendžia pastatą projektuojantis inžinierius.

Mūrijimui galite pasitelkti UAB „Simpras“ gaminius – „Siliblokas“, „Kerapor“, Airstone“ ir skiedinius „Simmix“ (Sausas betono misinys SIMMIX SB20; Savaime išsilyginantis mišinys (1-15mm); Universalus tinko skiedinys SIMMIX TV2; Universalus tinko skiedinys TU1).

Daugiau informacijos: www.simpras.lt

Užsakymo nr.: PT_71344436

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Pamatai

Pamatų tipai: kaip išsirinkti tinkamą variantą savo namui?

Pavasaris – metų laikas, kuris paprastai asocijuojasi su nauja pradžia. Taip ir statybų pasaulyje jis dažnai tampa naujų projektų realizavimo startu. Šiame tekste pasigilinsime į namo statybos pradžią – t.y. į jo pamatus. Kviečiame plačiau susipažinti su trimis pagrindiniais pamatų tipais.

Namo pamatų problemos: kaip jas pastebėti?

Nedidelės pamatų problemos gali lengvai peraugti į didelius nemalonumus, kurie vėliau atsieis brangiu remontu. Skilimas ir sėdimas yra dažniausios pamatų problemos, kurios atsiranda dėl klaidų projektavimo metu arba nekokybiškai atliktų statybos darbų. Kad būtų galima išvengti sudėtingų remonto darbų, labai svarbu laiku pastebėti skilimus ir kitus pažeidimus pamatų apžiūros metu.

Druskų nuosėdos: kaip apsaugoti plytų sieną (1)

Vasarnamis iš gražių keraminių plytų – būtent apie tokį svajoja dauguma žmonių, rimtai apsisprendusių įsikurti „arčiau žemės“ ir įsigyti nekilnojamąjį turtą „amžiams“.

Kaip apsaugoti pamatus žiemą? (1)

Paplitusi nuomonė, kad pamatus reikia palikti peržiemoti – taip jie esą šaltuoju periodu nusėda ir „nebevaikšto“. Nors šis požiūris yra diskutuotinas, tačiau vis dar paplitęs. Ekspertas Tomas Čerauskas pataria, kaip tinkamai žiemai paruošti pamatus, kad būtų daugiau naudos nei žalos.

Pamatų skilimas: priežastys ir sprendimo būdai (6)

Bet kurio tipo pamatams gali grėsti sėdimas ir skilimas. Statant namą tinkamus pamatus turėtų parinkti profesionalai, atsižvelgdami į grunto savybes, pastato tipą ir kitas aplinkybes. Vis dėlto, kartais nutinka netikėtų dalykų, ypač jei projektavimo ar statybų metu ne viskas buvo tinkamai padaryta. Paklausėme specialistų, kaip atpažinti ir ištaisyti pamatų pažeidimus.

Apšiltiname pamatus: 5 dažniausios klaidos (11)

Apie blogai apšiltintus namus sakoma, kad pro sienas švilpauja vėjas, bet ar žinote, jog apie septintadalį visos šilumos netenkama dėl netinkamai apšiltintos apatinės namo dalies? Apšiltinimo klaidos ne tik paplonina piniginę, tačiau ir pažeidžia patį pastatą bei gali kilti bėdų įteisinant statinį.

Pagrindiniai mūrijimo principai: ką pamatuoti ir kada „kirpti“? (3)

Patyrę mūrininkai juokauja, kad jų profesija panašiausia į siuvėjo. Esą pagrindinis principas išlieka tas pats – devynis kartus pamatuoti ir tik dešimtą kirpti. Tačiau kažkodėl vis tiek būna kreivų sienų. Kad taip nebūtų, reikia žinoti ir sekti pagrindinius mūrijimo principus.

Kuo plokštuminiai pamatai panašūs į apverstą taburetę? (16)

Nors populiariausi Lietuvoje poliniai pamatai, specialistai pastebi, kad jie nėra pats efektyviausias sprendimas. Be to, iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad poliniai ar juostiniai pamatai yra pigesnis už plokštuminius, pastaruosius įrenginėjantys meistrai atšauna: įsirengiantys polinius pamatus gauna tik važiuoklę, o plokštuminius – visą automobilį.

Pagrindinės klaidos, kurias padaro besirenkantys pamatus (28)

Populiariausi Lietuvoje poliniai (gręžtiniai) pamatai dažniausiai įrengiami dėl labai paprastos ir praktiškos priežasties – palankios kainos. Specialistų teigimu, jei pamatai teisingai suprojektuoti, tai polinių pamatų kaina gali būti geresnė nei plokštuminių ar juostinių pamatų. Visgi net ir gera kaina nesustabdo individualaus gyvenamojo namo savininkų nuo bandymo sutaupyti ir dėl to atsirandančių klaidų.

Rūsio apšiltinimas – iš vidaus ar išorės? (9)

Net ir sandarus ir gerai apšiltintas namas gali netekti daug šilumos dėl neapšiltintų pamatų. Pamatų apšiltinimas sumažina šildymo poreikį ir apsaugo nuo drėgmės kondensavimosi, kuris dažnai yra sukeliamas temperatūros skirtumo tarp rūsio vidaus ir išorėje esančio grunto.