Plytas galima naudoti ir fasadui, ir konstrukcijai, kuomet iš blokelių sumūrytai sienai reikalinga išorės apdaila. Tiesa, gyvenamajame pastate, norint pasiekti geresnius šiluminius rodiklius, šis skirtumas nėra itin aktualus. Be to, techniškai iš kai kurių blokelių sukonstruotą sieną taip galima palikti be apdailos, tai daugiau estetinis pasirinkimas. Plytos yra kompaktiškų išmatavimų, jas galima mūryti tiek skersai, tiek išilgai.
Blokeliai savo konstrukcijoje turi specialias įlaidas, kurios lemia tai, kad sunaudojama mažiau skiedinio, mat jungiamos tik horizontalios siūlės, vertikaliai jie sujungiami įlaidomis. Taip pat dažnai minimas jų privalumas – lengvas apdirbimas. Prieš pradedant darbus reikėtų atsižvelgti į blokelių gamintojo rekomendacijas. Kai kurių rūšių blokelius nurodoma klijuoti specialiais klijais, kitus galima mūrinti su paprastu mūro skiediniu.
Renkantis medžiagas sienoms reikėtų atsižvelgti ir į jų atsparumą gniuždymui. Sienos galės atlaikyti tuo didesnes apkrovas, kuo šis rodiklis yra aukštesnis. Aktualiausias šis rodiklis yra aukštesniems namams, nes konstrukcijos apkrovos apatinėms plytų ar blokelių eilėms gali būti pakankamai didelės, o žiemą prisideda ir sniego svoris.
Kita vertus, jei pertvara vidinė, neneša jokios apkrovos, ją galima daryti iš silpnesnės ir pigesnės medžiagos. Tad vieno namo statybai gali būti panaudoti net keli sprendimai.
Mūrijimas plytomis ir blokeliais pernelyg nesiskiria, tačiau blokeliai turi privalumą – dėl jų konstrukcijoje esančių specialių įlaidų, nereikia mūryti vertikalių siūlių, užtenka juos sujungti. Tiesa, horizontaliai blokelius taip pat kaip ir plytas reikia tvirtinti skiediniu.
Nors medžiagų kaina yra panaši, mūryti blokeliais taip pat yra pigiau nei plytomis. Kai kuriais atvejais kubinio metro kaina gali skirtis maždaug 30-40%, įskaičiuojant būtent darbo kainą. Žinoma, reikėtų atsižvelgti į tai, kad blokelių pasirinkimas yra pakankamai didelis, todėl būna ir tokių, kurie yra brangesni už plytas.
Savybės.
Tiek tradicinės keraminės plytos, tiek ir naujoviški keraminiai blokeliai yra atsparūs drėgmei ir temperatūrai, todėl mažai deformuojasi. Taip pat keramika yra ekologiška medžiaga, tokios plytos ir blokeliai itin atsparūs ugniai. Plytų sluoksnis gerai atrodo ir paliktas atviras, kai kai kurioms kitoms medžiagoms reikėtų įrengti apdailą. Keraminius blokelius lengviau apdirbti, nes jie paprastai būna tuštymėti. Tiesa, statytojus neretai atbaido jų kaina, be to, iš jų sumūrytose sienose problematiškesnis instaliacinių laidų tiesimas.
Kita tradiciškai šalyje paplitusi sienų mūrijimo medžiaga – silikatinės plytos. Jų pagrindinis bruožas yra ekonomiškumas – jos gana pigios. Taip pat ši medžiaga nedegi, atspari šalčiui ir gali pasiekti didelį stiprį gniuždant, mažas įmirkio savybes, sienas lengva inkaruoti. Plytas galima naudoti tiek laikančiųjų konstrukcijų statybai, tiek apdailai. Tiesa, fasadas iš silikatinių plytų šiais laikais nėra pats geidžiamiausias pasirinkimas estetiškai, nors techniškai tame kaip ir nėra nieko blogo. Iš tos pačios medžiagos gaminami silikatiniai blokeliai pasižymi beveik identiškomis savybėmis, tačiau estetiškai atviras sluoksnis atrodo dar blogiau, todėl apdailos svarba dar didesnė. Kiti medžiagos trūkumai – prasta šiluminė varža ir jų svoris.
Ieškant šiuolaikinių sprendimų, nemažai statytojų pasirenka akytojo betono blokelius (dar klasifikuojamus kaip dujų silikato blokeliai). Šio tipo blokeliai gana gerai praleidžia vandens garus, tad ir išorinis sluoksnis turėtų būti laidus garams bei nepraleisti lietaus vandens. Jų kaina nedidelė,santykinai gera šiluminė varža, taip pat tokius blokelius lengviau apdoroti. Tačiau tokių blokelių trūkumai yra geras vandens įgėrimas ir lėtas džiuvimas. Įrengiant vienasluoksnes sienas, mūrijant patartina siūles daryti kuo mažesnes arba blokus klijuoti.
Keramzitiniai (keramzitbetonio) blokeliai pasižymi pluoštu teigiamų savybių: lengvi, su jais nesunku dirbti net ir neprofesionalams, atsparūs drėgmei ir šalčiui. Nesunku inkaruoti ar vedžioti instaliacinius laidus. Šiuos blokelius yra lengviau apdirbti nei keraminius, be to tikslūs parametrai reiškia mažesnius standartinių blokelių nuokrypius. Iš keramzito blokelių sumūrytos sienos vėliau nereikia gruntuoti. Iš keramzito blokelių statomi mažaaukščiai gyvenamieji namai. Blokeliai paprastai klojami dviem eilėmis, viduje paliekant trečdalio blokelio pločio tarpą. Vis dėlto šie keramzito blokelių kainos ir šiluminės varžos santykis įvardijamas kaip pagrindinis jų trūkumas.
Tose namo vietose, kuriose nereikalingos dideles apkrovas atlaikančiose medžiagos, tarkime, statant pertvaras, galima naudoti gipso blokelius. Jie pasižymi atsparumu ugniai, geromis garso izoliacinėmis savybėmis, juos lengva pjaustyti, tačiau jos mažiau atsparios apkrovoms.
Keletas mūrijimo patarimų
Labai svarbu atsižvelgti į sienos aukštį. Mūrijant pirmą aukštą nuo žemės ir pasiekus tam tikrą eilę, dirbti tampa ne taip patogu, sulėtėja darbo sparta. Pastebėta, kad aukščių skirtumas turėtų būti nuo 0,6 m iki 1,2 – taip pasiekiamas didžiausias darbo našumas. Efektyvumui užtikrinti įrengiami reikalingo aukščio pastoliai.
Mūrijant ar montuojant blokelius, reikėtų siekti, kad kiekviena mūrijama plyta perdengtų eilėje prieš tai atsiradusias „siūles“, t. y. viršutinė plyta tam tikra dalimi dengtų bent dvi plytas apačioje.
Sudėjus pirmą eilę, konstrukciją reikėtų armuoti – dedamas armavimo tinklelis, kurio akutės yra 5 cm x 5 cm. Vėliau tokiu pat būdu armuojama kas keturias, kas aštuonias eiles ar kitais projekte numatytais dydžiais. Blokeliai armuojami dažniau, nes jų „surišimas“ gali būti ne toks stiprus. Tarkime, plytas galima „rišti“ įvairia kryptimi, ką tik labai retai galima daryti su blokeliais dėl jų išmatavimų. Bent jau keramzitinius blokelius armuoti reikia kas tris-keturias eiles.
Pabaigus darbus, mūrą reikėtų uždengti plėvele, kad nesikauptų drėgmė. Mūrijant žiemą naudojamas specialus šalčiui atsparus skiedinys su cheminiais priedais, kuris neleidžia sušalti besikaupiančiam vandeniui. Galutinį stiprumą jis įgauna pavasarį, kada atšyla oras ir visas vanduo išeina iš skiedinio.
