Keturios pastabos norintiems ilgai išsaugoti sveikus namo pamatus

 (2)
Didžioji klaida: jei pamatai neįtrūkę, neįskilę, manome, jog viskas yra tvarkoje ir jais rūpintis nereikia. Netiesa.
© Shutterstock nuotr.

Jei pamatai pradėjo skilinėti, trūkinėti, vadinasi, jau praleidote momentą, kuomet juos galėjote apsaugoti. Štai kelios klaidos, kurias pražiopsojote, kol dar galėjote išsaugoti namo pamatus sveikus.

1. Prastas nutekėjimas

Jei vanduo nenuteka, pradeda kauptis prie namo pamatų, gali stipriai pakenkti namo sienoms ir pamatams. Kad vanduo nesikauptų, nuolydis turi būti ne mažesnis, negu 15 cm. 3 m. spinduliu.
Kaip išmatuoti, koks nuolydis yra? Naudokite gulsčiuką. Vieną galą padėkite ant žemės prie pat namo, laikykite tiesiai. Matuojamas aukštis – tarpas, kuris bus tarp žemės ir kito gulsčiuko galo. Jei gulsčiukas yra trumpas, pavyzdžiui, 60 cm., tuomet atstumą tarp žemės ir kito gulsčiuko galo dauginkite iš penkių. Pavyzdžiui, jei gulsčiukas yra 60 cm. ilgio, atstumas iki žemės susidaro 5 cm., vadinasi, 3 m. atstume bus apie 25 cm. – tai yra tikrai geras nuolydis. Jei mažiau – nuolydis yra per mažas. Galite nuolydį sukurti supilant pylimą, kasant griovius, įrengiant lietaus nutekėjimo sistemą. Kai įrenginėsite nuolydį, pagalvokite ir apie augalus, kuriais galbūt norėsite apželdinti namo pamatus, nes augalus reikės mulčiuoti, laistyti.

2. Lietvamzdžiai

Lietvamzdžių funkcija – nukreipti vandenį, kad jis nutekėtų tolyn nuo namo pamatų. Jis turi nukreipti vandenį 1,5 – 3 m. atstumu nuo pamatų, kitaip vanduo užsilaikys ir pakenks pamatams. Jei lietvamzdis per trumpas – įsigykite pailginimą. Dar vienas variantas – įsigykite į žemę įkasamą lietvamzdį, kuris nukreips vandenį į daržą ar kitą vietą teritorijoje, kuriai reikia daugiau vandens.

3. Vandens išgraužos

Venkite visiško dirvos perdžiūvimo aplink pamatus – pirmas stipresnis lietus, ir perdžiūvęs dirvožemis bus nuplautas, pamatai liks pliki. Jei ilgai nesulaukiate lietaus, naudinga bent vandens žarna aplieti dirvožemį 15 cm. atstumu nuo pamatų. Tai sumažins dirvožemio erozijos galimybę.

4. Šaknų spąstai

Išsiraizgiusios aplink pamatus augalų bei medžių šaknys sunaudoja visą drėgmę, tad dirvožemis gali išsausėti. Pamatai gali „nusėsti“, todėl namo langų ir durų rėmai gali pradėti krypti. Tad giliai besišaknyjančius augalus ir medžius patartina sodinti toliau nuo namo. Jei užaugusio medžio šakos liečia namo sieną – jis jau yra pasodintas per arti.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Pamatai

Pamatų tipai: kaip išsirinkti tinkamą variantą savo namui?

Pavasaris – metų laikas, kuris paprastai asocijuojasi su nauja pradžia. Taip ir statybų pasaulyje jis dažnai tampa naujų projektų realizavimo startu. Šiame tekste pasigilinsime į namo statybos pradžią – t.y. į jo pamatus. Kviečiame plačiau susipažinti su trimis pagrindiniais pamatų tipais.

Namo pamatų problemos: kaip jas pastebėti?

Nedidelės pamatų problemos gali lengvai peraugti į didelius nemalonumus, kurie vėliau atsieis brangiu remontu. Skilimas ir sėdimas yra dažniausios pamatų problemos, kurios atsiranda dėl klaidų projektavimo metu arba nekokybiškai atliktų statybos darbų. Kad būtų galima išvengti sudėtingų remonto darbų, labai svarbu laiku pastebėti skilimus ir kitus pažeidimus pamatų apžiūros metu.

Druskų nuosėdos: kaip apsaugoti plytų sieną (1)

Vasarnamis iš gražių keraminių plytų – būtent apie tokį svajoja dauguma žmonių, rimtai apsisprendusių įsikurti „arčiau žemės“ ir įsigyti nekilnojamąjį turtą „amžiams“.

Kaip apsaugoti pamatus žiemą? (1)

Paplitusi nuomonė, kad pamatus reikia palikti peržiemoti – taip jie esą šaltuoju periodu nusėda ir „nebevaikšto“. Nors šis požiūris yra diskutuotinas, tačiau vis dar paplitęs. Ekspertas Tomas Čerauskas pataria, kaip tinkamai žiemai paruošti pamatus, kad būtų daugiau naudos nei žalos.

Pamatų skilimas: priežastys ir sprendimo būdai (6)

Bet kurio tipo pamatams gali grėsti sėdimas ir skilimas. Statant namą tinkamus pamatus turėtų parinkti profesionalai, atsižvelgdami į grunto savybes, pastato tipą ir kitas aplinkybes. Vis dėlto, kartais nutinka netikėtų dalykų, ypač jei projektavimo ar statybų metu ne viskas buvo tinkamai padaryta. Paklausėme specialistų, kaip atpažinti ir ištaisyti pamatų pažeidimus.

Apšiltiname pamatus: 5 dažniausios klaidos (11)

Apie blogai apšiltintus namus sakoma, kad pro sienas švilpauja vėjas, bet ar žinote, jog apie septintadalį visos šilumos netenkama dėl netinkamai apšiltintos apatinės namo dalies? Apšiltinimo klaidos ne tik paplonina piniginę, tačiau ir pažeidžia patį pastatą bei gali kilti bėdų įteisinant statinį.

Pagrindiniai mūrijimo principai: ką pamatuoti ir kada „kirpti“? (3)

Patyrę mūrininkai juokauja, kad jų profesija panašiausia į siuvėjo. Esą pagrindinis principas išlieka tas pats – devynis kartus pamatuoti ir tik dešimtą kirpti. Tačiau kažkodėl vis tiek būna kreivų sienų. Kad taip nebūtų, reikia žinoti ir sekti pagrindinius mūrijimo principus.

Kuo plokštuminiai pamatai panašūs į apverstą taburetę? (16)

Nors populiariausi Lietuvoje poliniai pamatai, specialistai pastebi, kad jie nėra pats efektyviausias sprendimas. Be to, iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad poliniai ar juostiniai pamatai yra pigesnis už plokštuminius, pastaruosius įrenginėjantys meistrai atšauna: įsirengiantys polinius pamatus gauna tik važiuoklę, o plokštuminius – visą automobilį.

Pagrindinės klaidos, kurias padaro besirenkantys pamatus (28)

Populiariausi Lietuvoje poliniai (gręžtiniai) pamatai dažniausiai įrengiami dėl labai paprastos ir praktiškos priežasties – palankios kainos. Specialistų teigimu, jei pamatai teisingai suprojektuoti, tai polinių pamatų kaina gali būti geresnė nei plokštuminių ar juostinių pamatų. Visgi net ir gera kaina nesustabdo individualaus gyvenamojo namo savininkų nuo bandymo sutaupyti ir dėl to atsirandančių klaidų.

Rūsio apšiltinimas – iš vidaus ar išorės? (9)

Net ir sandarus ir gerai apšiltintas namas gali netekti daug šilumos dėl neapšiltintų pamatų. Pamatų apšiltinimas sumažina šildymo poreikį ir apsaugo nuo drėgmės kondensavimosi, kuris dažnai yra sukeliamas temperatūros skirtumo tarp rūsio vidaus ir išorėje esančio grunto.