6 pagrindiniai dalykai, kuriuos turite žinoti įsirenginėjant sekliuosius pamatus

Priimti sprendimą, kokį pamato tipą pasirinkti ir kaip jį įrengti, be specialisto pagalbos nederėtų, juolab kad statomą namą laiko ne pamatas, o gruntas, ant kurio įrengiamas pamatas. Pastarasis yra tik tarpinė grandis tarp namo konstrukcijos svorio ir laikančiojo grunto sluoksnio.
© Fotolia nuotr.

Būtina nustatyti tinkamo grunto slūgsojimo gylį ir tada spręsti, kaip jį pasiekti įrengiant pamatą.6 pagrindiniai akcentai, įrengiant sekliuosius pamatus Neatsiejama naujo namo dalis – tvirti pamatai. Taip pat kiekvienam, statančiam namą, ne mažiau svarbu, kad namo, pirties ar ūkinio pastato pamatai būtų pastatyti už prieinamą kainą. Dažnai Lietuvoje pasirenkamas sekliųjų pamatų tipas. Ši, atrodo, pati paprasčiausia konstrukcija, negali būti įrengiama atmestinai, be skaičiavimų ir neturint supratimo apie pamatų statybą. Todėl būtina aptarti aktualiausius akcentus, įrengiant pamatus.

Sekliųjų pamatų apibūdinimas

Individualioms statyboms dažniausiai pasirenkami juostiniai, stulpiniai, gręžtiniai pamatai ir pamatinė plokštė. Seklieji pamatai, dažniausiai juostiniai ir plokštiniai, įgilinami į žemę ne daugiau kaip 2 m ir tinka nedidelio namo apkrovoms paskirstyt.

Pamatų tipai:

Juostiniai pamatai būna surenkami iš betoninių blokų ir monolitinio betono. Jie įrengiami po laikančiosiomis namo sienomis ir pertvaromis. Tai daug žemės kasimo ir betoninių gaminių montavimo, betonavimo darbų reikalaujantis būdas. Juostinių pamatų įrengimas nėra pigus, tačiau, norint įrengti rūsį po namu, tai tinkamiausias pasirinkimas. Vykdant žemės darbus dažniausiai turi būti paruoštas pamato pagrindas – smėlio, stambaus žvyro pagrindas.

Stulpiniai pamatai įrengiami po atskiromis pastato kolonomis. Rekomenduojama rinktis tokius pamatus, kai statomas skydinis-karkasinis namas be rūsio. Šį pamatų tipą galima projektuoti, kai po namu yra didesnis pilto grunto sluoksnis. Čia po pastato sienomis ir pertvaromis įrengiamos sijos, vadinamieji rostverkai. Šie pamatai yra gerokai pigesni, nei juostiniai.

Gręžininiams pamatams įrengti žemės darbai yra minimalūs, jiems įrengti reikia mažiau laiko. Šis pamatų įrengimo būdas yra pigesnis už juostinių pamatų įrengimą, tačiau kainai įtakos turi gruntas (gręžinių gylis gali siekti kelis metrus).

Pamatų plokštė – vientisa gelžbetoninė monolitinė plokštė, kurios viršutinis paviršius yra pirmojo aukšto grindų pagrindas. Įrengiant šio tipo pamatus atliekama itin nedaug žemės darbų. Pamatų plokštę galima statyti ant silpno smėlingo ar žvyrinio grunto.

Į ką reikia atsižvelgti įrengiant sekliuosius pamatus:
- Grunto sluoksnis, ant kurio remiamas pamatas, turi būti tinkamo stiprumo.
- Pamato įgilinimas turi būti ne aukščiau įšalimo ribos, kuri priklauso nuo geologinių sąlygų (Lietuvoje tai yra apie 1,2 m nuo žemės paviršiaus).
- Pamato konstrukcija turi išlaikyti vientisumą (technologinių siūlių įrengimo ypatumai ir technologiškas medžiagų naudojimas.
- Pamato apsauga nuo kritulių.
- Hidroizoliacinės pamato savybės.
- Termoizoliacinės pamato savybės.
- Grunto stiprumas.

Grunto stiprumas

Prieš projektuojant pamatą, privalu atlikti inžinerinius geologinius tyrinėjimus. Tik tada turėtume išsamią informaciją apie grunto sandarą, atskiro sluoksnio stiprumą, gruntinių vandenų slūgsojimo gylį. Suprantama, kad ieškant būdų sutaupyti statant, geologinis tyrinėjimus bandysime atlikti patys. Tokiu atveju, laikantis darbų saugos reikalavimų, reikia iškasti didžiausio, kiek įmanoma, gylio tranšėją ir kai kuriuos tyrinėjimo darbus atlikti savarankiškai. Iškasus tranšėją pamatysime grunto sandarą (žvyras, smėlis, molis), gruntinio vandens lygį. Esamo grunto stiprumo patiems nustatyti nepavyks. Tai padarysite tik pasikliaudami nuojauta.

Savarankiškai atlikus grunto tyrinėjimus patartina atkreipti dėmesį į statomo pastato konstrukcijų vientisumą, o sienų apačioje ir viršuje patartina įrengti aprišimo žiedus.

Pamato įgilinimas

Pasirinkus tradicinę sekliojo pamato konstrukciją, įgilinimas turi būti parinktas ir pagal laikančiojo sluoksnio slūgsojimo vietą, ir pagal grunto kilsnumo (įšalimo) sąlygas. Lietuvoje nusistovėjusi taisyklė, kad gruntas įšąla apie 1,2 metro. Bet tai nereiškia, kad visų rūšių gruntas tiek ir įšąla, arba kad visi įšalę gruntai yra kilsnūs. Pavyzdžiui, sausas smėlingas arba žvyro gruntas neigiamoje temperatūroje nėra kilsnus. Grunto kilsnumo priežastis yra jame esantis vanduo, kuris, esant neigiamai temperatūrai, virsdamas ledu plečiasi.

Pamato konstrukcijos vientisumas

Savarankiškai įrengiant pamatus atkreiptinas dėmesys į tai, kad, gaminant betono mišinį patiems, cemento kiekis mišinyje turi būti toks, kad būtų pasiekta projektuotojų reikalaujama betono markė. Pavyzdžiui, norint pasiekti C16/20 klasės stiprumo betono mišinį, cemento riekia dėti apie 300 kg/kub. m mišinio.

Kitas svarbus pamatų statybos veiksnys – technologinės pertraukos betonuojant. Baigiant dienos betonavimo darbus į būsimą sandūrą reikia įleisti papildomus armatūros strypus. Pavyzdžiui, 4 po 1,4 m ilgio 14 mm skersmens armatūros strypus. Strypo ilgis parenkamas, atsižvelgiant į jų diametrą. Strypo ilgis esant tokiam skersmeniui turi būt 100 mm. Čia pusė strypo įbetonuojama, o kita pusė paliekama išlindusi kitam betonavimui prijungti.

Apsauga nuo vandens

Kad statomo pastato pamatas būtų apsaugotas nuo gruntinio (taip pat ir kritulių) vandens būtina įvykdyti dvi sąlygas – deramai įrengti drenažą ir priegrindą (zoną su nuolydžiu) aplink pastatą.

Drenažą įrengti rekomenduojama visu pastato perimetru ne giliau, nei pamato apatinė dalis. Tai atliekama, kad nebūtų sujudintos natūralios grunto sandaros, į kurias remsis pamatas. Drenažui įrengti smėlingame grunte naudojamas 63 mm skersmens perforuotas plastikinis vamzdis, apvyniotas geotekstilės audiniu, o molingame grunte naudojamas perforuotas plastikinis vamzdis, apvyniotas kokoso plaušu. Drenažinis vamzdis klojamas ant 10 cm papilto smėlio (ar žvyro) sluoksnio ir užpilamas 50 cm storio gerai vandenį praleidžiančiu grunto sluoksniu (pvz., žvyru). Aukščiau pilamas gruntas gali būti smulkesnis, bet taip pat laidus vandeniui (pvz., smėlis).

Norint palengvinti drenažo darbą, labai padeda tinkamai įrengta priegrinda, kuri apsaugo pastato sienas nuo aptaškymo. Priegrinda turėtų būti įrengiama bent 0,5 m pločio ir su nuolydžiu, ne mažesniu kaip 5 proc. (pusės metro gylyje nuolydis yra nuo 0 iki 2,5 cm). Pati konstrukcija priklauso nuo architekto ar namo šeimininko pageidavimo, nes jų įrengimo sprendimų yra gausu – nuo paprasčiausio pabetonavimo iki sudėtingos konstrukcijos išliejimo.

Patikimiausia pamatų hidroizoliacija – klijuojamoji

Siekiant apsaugoti pamatą nuo gruntinio ir kritulių vandens, būtina deramai įrengti hidroizoliaciją. Izoliuojamos dvi plokštumos – vertikali ir horizontali.

Vertikali hidroizoliacija įrengiama, kad pamato betonas neprimirktų ir būtų išvengta sušalimo–atšilimo ciklų, nes tai palaipsniui ardo vientisą betono masę, ir pamatai yra. Pastaroji įrengiama išorinėje pusėje.

Horizontali hidroizoliacija įrengiama, kad konstrukcijoje esanti kapiliarinė drėgmė nepakiltų aukščiau ir nepersiduotų sienoms. Ji įrengiama pamato viršuje.

Hidroizoliacijai įrengti naudojamų medžiagų yra gausi įvairovė. Reikėtų paminėti, kad pati patikimiausia – tradicinė bitumo pagrindu pagaminta, klijuojama ritininė danga. Ši danga dėl gerų tamprumo savybių puikiai tarnauja ir atsiradus galimoms (taip pat leistinoms) pamato deformacijoms. Visos kitos medžiagos, mano įsitikinimu, tinkamesnės norint likviduoti avarines situacijas.

Pamatų termoizoliacija – pastato apsauga nuo įšalo

Įrengiant namo pamatus, svarbus darbas yra šiltinimas. Pagrindinis pamatų konstrukcijos termoizoliacijos tikslas – užkirsti šalčiui kelią į pastato vidų. Veiksmingiausias būdas – šiltinimo medžiaga įterpiama į liejamą monolitinį pamatą. Pamatai šiuo atveju tampa trisluoksniai. Nors tai daug darbo reikalaujanti technologija, tačiau taip grindų įšalimo tikrai išvengsite. Tam pakanka ir 10 cm storio specialaus polistireninio putplasčio. Esant galimybei, ekstruzinį polistireninį putplastį reikia įgilinti iki pamato pado. Kitas būdas – šiltinti pamato plokštumą iš išorės ekstruzinio putplasčio plokštėmis.Patirtis akivaizdžiai parodė, kad dauguma atvejų termoizoliacijai įrengti neskiriama pakankamai dėmesio. Didelis pastato priešas – žiemą atsirandantys šiluminiai tilteliai. Net ir pačiu storiausiu izoliacinės medžiagos sluoksniu netinkamai apšiltintas pamatas leidžia šalčiui be kliūčių skverbtis į pastato vidų. Todėl gali pradėti rasoti sienos, o susidarius rasos taškui vidinėje atitvaros dalyje, iškyla grėsmė atsirasti pelėsiui.

Kiekviena izoliacinių medžiagų gamintoja pateikia savo pamatų ir cokolio šiltinimo brėžinius. Teisingai išspręsti pamatų, sienos ir grindų jungimosi mazgus, siekiant užkirsti šalčiui kelią, reikia vadovautis ištisinio izoliacinės medžiagos montavimo principu – termoizoliacinė medžiaga turi suformuoti vientisą užkardą šalčiui.

Pamatų apšiltinimą reikia įrengti taip, kad būtų sudaryta bendra sistema su viso namo šiltinimu. Jeigu namo siena šiltinama iš išorės, pamatai taip pat turi būti apšiltinti iš išorės, be to, šiltinimo medžiagos turi liestis.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Pamatai

Pamatų tipai: kaip išsirinkti tinkamą variantą savo namui?

Pavasaris – metų laikas, kuris paprastai asocijuojasi su nauja pradžia. Taip ir statybų pasaulyje jis dažnai tampa naujų projektų realizavimo startu. Šiame tekste pasigilinsime į namo statybos pradžią – t.y. į jo pamatus. Kviečiame plačiau susipažinti su trimis pagrindiniais pamatų tipais.

Namo pamatų problemos: kaip jas pastebėti?

Nedidelės pamatų problemos gali lengvai peraugti į didelius nemalonumus, kurie vėliau atsieis brangiu remontu. Skilimas ir sėdimas yra dažniausios pamatų problemos, kurios atsiranda dėl klaidų projektavimo metu arba nekokybiškai atliktų statybos darbų. Kad būtų galima išvengti sudėtingų remonto darbų, labai svarbu laiku pastebėti skilimus ir kitus pažeidimus pamatų apžiūros metu.

Druskų nuosėdos: kaip apsaugoti plytų sieną (1)

Vasarnamis iš gražių keraminių plytų – būtent apie tokį svajoja dauguma žmonių, rimtai apsisprendusių įsikurti „arčiau žemės“ ir įsigyti nekilnojamąjį turtą „amžiams“.

Kaip apsaugoti pamatus žiemą? (1)

Paplitusi nuomonė, kad pamatus reikia palikti peržiemoti – taip jie esą šaltuoju periodu nusėda ir „nebevaikšto“. Nors šis požiūris yra diskutuotinas, tačiau vis dar paplitęs. Ekspertas Tomas Čerauskas pataria, kaip tinkamai žiemai paruošti pamatus, kad būtų daugiau naudos nei žalos.

Pamatų skilimas: priežastys ir sprendimo būdai (6)

Bet kurio tipo pamatams gali grėsti sėdimas ir skilimas. Statant namą tinkamus pamatus turėtų parinkti profesionalai, atsižvelgdami į grunto savybes, pastato tipą ir kitas aplinkybes. Vis dėlto, kartais nutinka netikėtų dalykų, ypač jei projektavimo ar statybų metu ne viskas buvo tinkamai padaryta. Paklausėme specialistų, kaip atpažinti ir ištaisyti pamatų pažeidimus.

Apšiltiname pamatus: 5 dažniausios klaidos (11)

Apie blogai apšiltintus namus sakoma, kad pro sienas švilpauja vėjas, bet ar žinote, jog apie septintadalį visos šilumos netenkama dėl netinkamai apšiltintos apatinės namo dalies? Apšiltinimo klaidos ne tik paplonina piniginę, tačiau ir pažeidžia patį pastatą bei gali kilti bėdų įteisinant statinį.

Pagrindiniai mūrijimo principai: ką pamatuoti ir kada „kirpti“? (3)

Patyrę mūrininkai juokauja, kad jų profesija panašiausia į siuvėjo. Esą pagrindinis principas išlieka tas pats – devynis kartus pamatuoti ir tik dešimtą kirpti. Tačiau kažkodėl vis tiek būna kreivų sienų. Kad taip nebūtų, reikia žinoti ir sekti pagrindinius mūrijimo principus.

Kuo plokštuminiai pamatai panašūs į apverstą taburetę? (16)

Nors populiariausi Lietuvoje poliniai pamatai, specialistai pastebi, kad jie nėra pats efektyviausias sprendimas. Be to, iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad poliniai ar juostiniai pamatai yra pigesnis už plokštuminius, pastaruosius įrenginėjantys meistrai atšauna: įsirengiantys polinius pamatus gauna tik važiuoklę, o plokštuminius – visą automobilį.

Pagrindinės klaidos, kurias padaro besirenkantys pamatus (28)

Populiariausi Lietuvoje poliniai (gręžtiniai) pamatai dažniausiai įrengiami dėl labai paprastos ir praktiškos priežasties – palankios kainos. Specialistų teigimu, jei pamatai teisingai suprojektuoti, tai polinių pamatų kaina gali būti geresnė nei plokštuminių ar juostinių pamatų. Visgi net ir gera kaina nesustabdo individualaus gyvenamojo namo savininkų nuo bandymo sutaupyti ir dėl to atsirandančių klaidų.

Rūsio apšiltinimas – iš vidaus ar išorės? (9)

Net ir sandarus ir gerai apšiltintas namas gali netekti daug šilumos dėl neapšiltintų pamatų. Pamatų apšiltinimas sumažina šildymo poreikį ir apsaugo nuo drėgmės kondensavimosi, kuris dažnai yra sukeliamas temperatūros skirtumo tarp rūsio vidaus ir išorėje esančio grunto.