Vis dar aktualu: ar verta name įsirengti rūsį?

 (12)
Šiuolaikiniai namai vis labiau skiriasi nuo tų, statytų vos prieš 50 metų. Naujos medžiagos, nauji šiluminiai sprendimai, namus valdanti elektronika yra galbūt tik antraeiliai dalykai, lyginant su tuo, kad šiais laikais atsisakoma netgi buvusių įprastų sprendimų - garažų, balkonų, palėpių bei rūsių. Šįsyk - apie rūsį. Visi žinome, kad ši patalpa gali būti naudinga, tačiau kiek ekonomiška jį įsirengti savo namuose?
Vis dar aktualu: ar verta name įsirengti rūsį?
© Fotolia nuotr.

Sprendimas, ar statomas namas turi turėti rūsį, turėtų būti apsvarstytas labai racionaliai. Visų pirma, nereikia galvoti, kad namas be kurios nors tradicinės dalies yra “neišpildytas” namas. Visų antra, teigia architektas Irmantas Pinkoraitis (“Archipas”), jūsų sprendimui pirmiausia įtaką darys pats sklypas. “Rūsį patogu rinktis jeigu sklypas nedidelis, o esamą plotą norima išnaudoti kuo efektyviau. Aišku, labai svarbu įsitikinti, ar įrengti rūsį apskritai leidžia gruntas – gruntiniai vandenys kartais būna ne taip lengvai suvaldomi”,- pastebi jis .

Dainius Noreika, įmonės “Statybos inovacija” vadovas, pataria tiesiog paklausti savęs, ar tikrai žinote, kad rūsys bus naudojamas ir kam jį naudosite. Jeigu atsakymų į šiuos klausimus nežinote, yra rizika, kad rūsio įsirengimas bus neekonomiškas ir neracionalus.  “Prieš statydamas namą, tu turi pamąstyti, tikrai žinoti, kodėl statai, savo poreikius: ar name gyvens trijų asmenų šeima ar namas bus gyvenimui išėjus į pensiją, ar turėsi ūkį, sodą, ar nori laikyti konservus ir bulves, ar, kadangi neužtenka žemės ploto, tu ten įsirengsi pirtį. Pavyzdžiui, turite šešių arų sklypą, jame mažai erdvės, telpa vieno aukšto namas, tačiau norite dar ir sandėliuko, pirties, dar ko nors - taip iš sklypo praktiškai nieko nebelieka. Sklype turėsite kokius 20 ar 50 kvadratinių metrų žalios zonos. Tuomet ir verta statyti rūsį”, - pataria jis.

Taip pat svarbu įvertinti ir patogumą: į rūsį reikės lipti laiptais, daugiau ploto reiškia didesnes šiltinimo ir eksploatavimo išlaidas. Rūsys yra dažna vieta šildymo katilui ar kitiems reikalingiems mazgams, tačiau galima tiesiog pasirinkti projektinius sprendimus, leisiančius įrengti juos pirmame aukšte. Kita vertus, šiais laikais rūsiuose įsirengiama ir patalpų, kurios toli gražu neprimena paprasto sandėliuko bulvėms - tai ir vyno rūsiai, baseinai ar treniruoklių salės.

Kitas visuomet svarbus dalykas, be abejo, yra kaina. Rūsiai paprastai būna įgilinti bent jau iki 2 metrų (dar pusmetris rostverkui), rūsio sienoms būtina hidroizoliacija, atsakingai įrengtas drenažas. Tai irgi prisideda prie bendrų kaštų. Tačiau jeigu matote, kad rūsys reikalingas, tačiau lėšų bendroje sąmatoje jam galite skirti nedaug, D. Noreika pataria jo pilną įrengimą atidėti vėlesniam laikui. Gerai nuo drėgmės apsaugotas rūsys gali sėkmingai stovėti, būti dalinai eksploatuojamas ir laukti ekonomiškai geresnių laikų.

Kartais norint sutaupyti ar tiesiog racionaliai apskaičiavus poreikius, namų savininkai pasirenka įsirengti dalinį rūsį. I. Pinkoraitis teigia, kad tokiu būdu galima pasistatyti ir labai mažus, tarkime, 10 kvadratinių metrų ploto rūsius - nelyginant kokie namo savininko poreikiai. Pasak jo, įsirengiant rūsį, galima pagalvoti ir apie įėjimą iš lauko. Kartais toks sprendimas turi privalumų. “Tokie įėjimai daromi ir dėl patogumo, tarkime, jeigu rūsyje yra katilinė, o kurą laikote lauke, daug lengviau pasidaryti įėjimą iš lauko. Didesniuose namuose yra griežtesnės priešgaisrinės taisyklės, todėl tokiu atveju taip pat geriau pasidaryti įėjimą iš rūsio”, - teigia architektas.

Kartais besirenkant namo projektą ir norint pasirinkti namą su rūsiu, iškyla klausimas - radote patinkantį kartotinį namo projektą, tačiau jis neturi rūsio. Ar įmanoma jį “prilipdyti?”. I. Pinkoraitis teigia, kad tai padaryti įmanoma, tereikia padaryti tikslias korekcijas. “Kartotinius namų projektus dažniausiai galima koreguoti. Jeigu žmogus randa kažkokį projektą, kuris jam patinka, reikia pasižiūrėti, kaip tai išspręsti ir prijungti rūsį. Taip galima ką nors, kas pagal projektą buvo pirmame aukšte, kelti į rūsį. Aišku, gali pasitaikyti įmonių, kurios prekiauja jau paruoštais kartotiniais projektais ir apie jokias korekcijas nenori girdėti”, - teigia pašnekovas.

Galbūt atrodo elementaru, tačiau bet kokiu atveju sprendimą įsirengti rūsį reikia priimti prieš statantis namą. Rūsio išplėtimas kai kuriais atvejais yra įmanomas, tačiau tai labai techniškai sudėtingas ir brangiai kainuojantis procesas. “Įsivaizduokite, pastatote namą, viską įsirengiate, ir staiga po likusia dalimi norite padaryti rūsį. Pirmiausia reikės išardyti apatinio aukšto grindis, nes kitaip nepasikasi po žeme. Grindyse greičiausiai išvedžiotas ir grindinis šildymas, ir elektros kabeliai. Tada reikia iki atitinkamo gylio palei pamatą statyti kolonas, atsikasti žemes, namą tarsi “pakabinti ore”, tada iškasti žemę rankiniu būdu – kiek tai kainuos, kokie kaštai?”, - retoriškai klausia D. Noreika.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

NT patarimai

Ką reikia žinoti apie ūkio paskirties žemėje statomą sodybą?

Žemės ūkio paskirties žemėje galima statyti vieną ūkininko sodybą.

Kada statytojo teisė gali būti įgyvendinta?

Statytojas (užsakovas) – Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės fizinis asmuo, juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija, kurie investuoja lėšas į statybą ir kartu atlieka užsakovo funkcijas (ar jas paveda kitam asmeniui).

Kaip skiriasi būstų kainos Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje bei Ukrainoje?

Nekilnojamojo turto skelbimų portaluose kasdien skelbiama apie daugybės butų bei namų pardavimą. Kokio ploto būstai vertinami ir kokios jų kainos skirtingose šalyse – Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje bei Ukrainoje?

Senosios medinės kaimo sodybos: kodėl ir kaip jas tausoti?

Kai kalbame apie paveldą, prieš daugelio iš mūsų akis visų pirma iškyla didingi gamtos ir žmogaus sukurti monumentai, bažnyčių bokštai, viduramžių tvirtovės ir pilys, muziejinės ir antikvarinės vertybės bei panašūs dalykai. Kur kas rečiau pagalvojame apie tai, kad kiekvienas iš mūsų, leidžiantis vasaras senelių sodyboje ar galvojantis įsigyti ramų kampelį kokybiškam poilsiui atokiau nuo miesto šurmulio, turi galimybę savomis rankomis prisiliesti prie vertingo kultūros paveldo, prisidėti prie jo saugojimo ir puoselėjimo. Senosios kaimo sodybos, jų medinė architektūra ir jas supanti aplinka – unikalus ir vertingas palikimas.

Kur gyventi – mieste ar užmiestyje?

Renkantis nuosavą būstą tenka pasverti daugybę svarbių aspektų: kainą, dydį, apdailos tipą ir panašiai. Visgi vienas svarbiausių sprendimų, ieškant nuolatinių namų, yra vieta. Gyvenama erdvė tiek mieste, tiek užmiestyje turi savų privalumų bei trūkumų. Tad kur gyventi yra geriau?

Paprastas būdas išvengti net mažiausios kibirkšties namuose

Nedidelis gaisro židinys vos per pusę minutės gali tapti nevaldomas, o per 5 minutes liepsnos jau gali apglėbti visą pastatą. Nemažą dalį gaisrų sukelia gedimai elektros tinkle, pavyzdžiui, netvarkingas elektros jungiklis ar skydinė, pažeistas laidas. Tokiems gaisrams užkirsti kelią gali pažangus ir pakankamai paprastas skydinėje montuojamas įrenginys AFDD+.

Statybos sodo sklype: kaip nepažeisti trečiųjų asmenų teisėtų interesų?

Sodo sklype, nerengiant teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų ir nekeičiant pagrindinės žemės naudojimo paskirties, galima statyti ar rekonstruoti vieną vienbutį gyvenamąjį namą arba vieną sodo namą ir jų priklausinius. Svarbiausias reikalavimas – nepažeisti trečiųjų asmenų teisėtų interesų.

Ar statinį galima naudoti be statybos užbaigimo procedūras?

Naujai pastatytą ar rekonstruotą statinį naudoti galima tik atlikus statybos užbaigimo (SU) procedūras – įsitikinus, kad statybos darbai užbaigti pagal statinio projekto sprendinius, ir jį įregistravus Nekilnojamojo turto registre (NTR). Šie reikalavimai nėra privalomi tik vieno ir dviejų butų gyvenamųjų namų, inžinerinių tinklų, susisiekimo komunikacijų bei kitų nesudėtingųjų statinių statybos atvejais.

Būstas sostinėje: koks pirkinys yra tinkamiausias jaunai šeimai?

Po pastarųjų metų intensyvaus būsto kainų augimo, pirkėjams galvos skausmą kelią ne jų kaina, o milžiniška pasiūla. Sostinėje ketinantiems įsigyti nuosavą būstą – rinktis tikrai yra iš ko. Tačiau ekspertai pastebi, kad dėl didelės būsto pasiūlos pirkėjams sunku apsispręsti, ką verta pirkti, todėl pateikė keletą esminių patarimų, į ką reikėtų atkreipti dėmesį.

Kodėl pasyvų namą nuo šiol pasistatyti bus lengviau?

Kartu su pavasariu Lietuvoje prasideda ir pirmieji statybų darbai. Šiais metais išdygsiančių pastatų savininkai privalės užtikrinti, kad būstas būtų energiškai efektyvus ir atitinkų valstybės pastatams keliamus reikalavimus – A+ klasę. Vis dėlto, dauguma besistatančiųjų nuosavą namą tikisi, kad jis ne tik taupys energiją, bet ir užtikrins komfortišką gyvenimą, todėl Lietuvoje sparčiai plinta trečiųjų šalių statybos vertinimo standartai, kaip „Breem“, „Leed“, „žaliųjų pastatų“ bei vienas populiariausių Europoje – pasyviųjų namų standartas („Passive House Standard”). Svajojantiems apie pastarąjį, gera žinia – nuo šiol pasistatyti pasyvų namą dar paprasčiau.