Tikram mašinų mėgėjui garažas tikrai praverčia, tačiau jei ir nesate didelis mechanikas, tikriausiai žinote, kad šiais laikais automobiliai yra kur kas sudėtingesni nei mūsų senelių laikais, tad ir prie jų besikrapštančių entuziastų yra mažiau. Statistiškai kas septintas naujas namas JAV yra statomas be garažo. Tai atrodytų nedaug, tačiau jau dešimtmetį matoma didėjanti tendencija. Amerikiečiai myli automobilius taip pat kaip ir lietuviai, tačiau ar tautiečiai dalijasi šiuo požiūriu?
Bendrą tendenciją mūsų šalyje skaičiais išreikšti sunku, tačiau pasižvalgius į siūlomų namų projektus ir kai kuriuos naujos statybos namus, galima pastebėti, kad šalia tradicinio garažo pasirinkimo atsirado stoginė – atvira, prie namo prišlieta polinė konstrukcija, besidalinanti tuo pačiu stogu, po kuria galima pastatyti savo automobilį.
Ar verta garažą iškeisti į stoginę? Kaip ir daugeliu atveju, atsakymas į šį klausimą slypi už kiekvieno individualių poreikių. Tradiciškai Lietuvoje dominuoja garažai, tačiau tai natūralu, kadangi susidomėjimas stoginėmis kilo ne taip ir seniai.
Garažas yra šilta patalpa jūsų automobiliui, dalinai apsaugojanti ir tą namo sieną prie kuriuos jis prišlietas. Stoginių privalumu galėtų tapti jų statusas – tai yra tiesiog konstrukcija ant polių, ją pastatyti kainuoja pigiau. Garažas tuo tarpu yra klasifikuojamas kaip patalpa, kurios plotas yra įskaičiuojamas tiek į užstatymo, tiek į bendrą plotą. Kartais tai gali sudaryti skirtumą, jei statote namą iki 80 kv.m. Tačiau architekto Laimano Masilionio nuomone, renkantis kokio ploto namus statytis, garažas prie galutinio sprendimo prisideda labai menkai. Jis mano, kad žmonės renkasi garažus ir dėl tradicijos, ir dėl intencijos kažką jame pasidėti.
Būtent dėl pastarosios priežasties garažui taip pat kur kas lengviau prarasti savo pirminę funkciją. „Kiek esu matęs, garažai dažnai virsta sandėliais, ir mašinai arba nelieka vietos, arba, jei garažas dvivietis, jos lieka tik vienai. Statydami žmonės nepagalvoja, kur reikės sukrauti daug daiktų, kurių vis tiek susikaupia. Jei žmonės apie stoginę net negalvoja, jiems reikalingas garažas, tuomet projektuojamas garažas. Tačiau jeigu dvejojama, ar įsirengti garažą, ar stoginę, aš asmeniškai patariu įsirengti stoginę ir nedidelį lauko sandėliuką reikalingiems daiktams – žoliapjovei, dviračiams ir panašiai“, – pataria architektas Vytenis Skroblas.
Tiek pasirinkus garažą, tiek stoginę patogu įsirengti atskirą įėjimą, nors tai, žinoma, priklauso nuo asmeninių poreikių bei kitų patalpų išplanavimo. Įėjimas pro vidines duris yra patogesnis – žmonėms šiais laikais svarbu patogumas, kad būtų nešalta, nereikėtų eiti per lietų ar šaltį. „Variantų yra įvairių – dažnai būna, kad įėjimas iš garažo įrengiamas per katilinę ir tiesioginių koridorių iš namų į garažą nėra. Galima padaryti taip, kad tiesioginio įėjimo visai nebūtų, tuomet einama iš lauko, pro garažo vartus“, – teigia L. Masilionis.
Galimas ir variantas įsirengti įėjimą po stogine, jog vos išlipus iš automobilio būtų galima patekti į namus.
Vis dėlto, pastebima, kad kinta ir tradicinis garažas – jis neretai statomas didesnis. Šiandienines garažų tendencijas taip pat lėmė pasikeitęs gyvenimo pobūdis. L. Masilionis pastebi, kad pakitus gyvenimo kokybei, garažai vis dažniau projektuojami nebe vienam, o dviems automobiliams. „Tokiu atveju garažo išmatavimai būna 6x6 m. To užtenka, tokių išmatavimų būna ir standartinės perdangos plokštės. Pavyzdžiui, bendruose garažuose ar stovėjimo aikštelėse ant dangos pažymėtas plotas vienam automobiliui yra 2,5 x 5 m“, – teigia pašnekovas.
Nors dabar dažniausiai garažai būna sublokuoti, senesniuose namuose pasitaiko ir kitokio tipo garažų-ūkinių pastatų. Tokie pastatai statomi atskirai nuo namo ir turi daugiau patalpų, kurių viena yra garažas. Vis dėlto, teigia L. Masilionis, jei savininkas nėra ūkininkas ir jam nereikalingas ūkinis pastatas, šiandien daug racionaliau statyti sublokuotą garažą. „Tai priklauso nuo gyvenimo būdo. Lemia ir sklypo dydis – toks statinys užima vietos, o galbūt norisi daugiau žolės ar sodo. Mieste sklypai mažesni, tačiau net ir kaime, kur vietos yra daugiau, tokių statinių dažnas nebeprojektuoja. Daug kas keičiasi dėl pasikeitusio gyvenimo būdo – anksčiau tokiuose pastatuose augindavo ir triušius, vištas, o dabar tai darytų nebent mėgėjas“, – pastebi L. Masilionis.
