Vis dar aktualu: ar verta įsirengti garažą?

 (13)
Tikras namas turi turėti garažą, nes tiesiog...taip turi būti. Vadovaudamiesi panašiu požiūriu namus stato dalis namų savininkų, tačiau šiais laikais vis dažniau žiūrime ne tradicijų, o patogumo. Prieš kurį laiką domėjomės, kada verta atsisakyti rūsio, šįkart pasidomėjome, ar būtinai namas privalo turėti garažą.
Vis dar aktualu: ar verta įsirengti garažą?
© Shutterstock nuotr.

Tikram mašinų mėgėjui garažas tikrai praverčia, tačiau jei ir nesate didelis mechanikas, tikriausiai žinote, kad šiais laikais automobiliai yra kur kas sudėtingesni nei mūsų senelių laikais, tad ir prie jų besikrapštančių entuziastų yra mažiau. Statistiškai kas septintas naujas namas JAV yra statomas be garažo. Tai atrodytų nedaug, tačiau jau dešimtmetį matoma didėjanti tendencija. Amerikiečiai myli automobilius taip pat kaip ir lietuviai, tačiau ar tautiečiai dalijasi šiuo požiūriu?

Bendrą tendenciją mūsų šalyje skaičiais išreikšti sunku, tačiau pasižvalgius į siūlomų namų projektus ir kai kuriuos naujos statybos namus, galima pastebėti, kad šalia tradicinio garažo pasirinkimo atsirado stoginė – atvira, prie namo prišlieta polinė konstrukcija, besidalinanti tuo pačiu stogu, po kuria galima pastatyti savo automobilį.

Ar verta garažą iškeisti į stoginę? Kaip ir daugeliu atveju, atsakymas į šį klausimą slypi už kiekvieno individualių poreikių. Tradiciškai Lietuvoje dominuoja garažai, tačiau tai natūralu, kadangi susidomėjimas stoginėmis kilo ne taip ir seniai.

Garažas yra šilta patalpa jūsų automobiliui, dalinai apsaugojanti ir tą namo sieną prie kuriuos jis prišlietas. Stoginių privalumu galėtų tapti jų statusas – tai yra tiesiog konstrukcija ant polių, ją pastatyti kainuoja pigiau. Garažas tuo tarpu yra klasifikuojamas kaip patalpa, kurios plotas yra įskaičiuojamas tiek į užstatymo, tiek į bendrą plotą. Kartais tai gali sudaryti skirtumą, jei statote namą iki 80 kv.m. Tačiau architekto Laimano Masilionio nuomone, renkantis kokio ploto namus statytis, garažas prie galutinio sprendimo prisideda labai menkai. Jis mano, kad žmonės renkasi garažus ir dėl tradicijos, ir dėl intencijos kažką jame pasidėti.

Būtent dėl pastarosios priežasties garažui taip pat kur kas lengviau prarasti savo pirminę funkciją. „Kiek esu matęs, garažai dažnai virsta sandėliais, ir mašinai arba nelieka vietos, arba, jei garažas dvivietis, jos lieka tik vienai. Statydami žmonės nepagalvoja, kur reikės sukrauti daug daiktų, kurių vis tiek susikaupia. Jei žmonės apie stoginę net negalvoja, jiems reikalingas garažas, tuomet projektuojamas garažas. Tačiau jeigu dvejojama, ar įsirengti garažą, ar stoginę, aš asmeniškai patariu įsirengti stoginę ir nedidelį lauko sandėliuką reikalingiems daiktams – žoliapjovei, dviračiams ir panašiai“, – pataria architektas Vytenis Skroblas. 

Tiek pasirinkus garažą, tiek stoginę patogu įsirengti atskirą įėjimą, nors tai, žinoma, priklauso nuo asmeninių poreikių bei kitų patalpų išplanavimo. Įėjimas pro vidines duris yra patogesnis –  žmonėms šiais laikais svarbu patogumas, kad būtų nešalta, nereikėtų eiti per lietų ar šaltį. „Variantų yra įvairių – dažnai būna, kad įėjimas iš garažo įrengiamas per katilinę ir tiesioginių koridorių iš namų į garažą nėra. Galima padaryti taip, kad tiesioginio įėjimo visai nebūtų, tuomet einama iš lauko, pro garažo vartus“, – teigia L. Masilionis.

Galimas ir variantas įsirengti įėjimą po stogine, jog vos išlipus iš automobilio būtų galima patekti į namus.

Vis dėlto, pastebima, kad kinta ir tradicinis garažas – jis neretai statomas didesnis. Šiandienines garažų tendencijas taip pat lėmė pasikeitęs gyvenimo pobūdis. L. Masilionis pastebi, kad pakitus gyvenimo kokybei, garažai vis dažniau projektuojami nebe vienam, o dviems automobiliams. „Tokiu atveju garažo išmatavimai būna 6x6 m. To užtenka, tokių išmatavimų būna ir standartinės perdangos plokštės. Pavyzdžiui, bendruose garažuose ar stovėjimo aikštelėse ant dangos pažymėtas plotas vienam automobiliui yra 2,5 x 5 m“, – teigia pašnekovas. 

Nors dabar dažniausiai garažai būna sublokuoti, senesniuose namuose pasitaiko ir kitokio tipo garažų-ūkinių pastatų. Tokie pastatai statomi atskirai nuo namo ir turi daugiau patalpų, kurių viena yra garažas. Vis dėlto, teigia L. Masilionis, jei savininkas nėra ūkininkas ir jam nereikalingas ūkinis pastatas, šiandien daug racionaliau statyti sublokuotą garažą. „Tai priklauso nuo gyvenimo būdo. Lemia ir sklypo dydis – toks statinys užima vietos, o galbūt norisi daugiau žolės ar sodo. Mieste sklypai mažesni, tačiau net ir kaime, kur vietos yra daugiau, tokių statinių dažnas nebeprojektuoja. Daug kas keičiasi dėl pasikeitusio gyvenimo būdo – anksčiau tokiuose pastatuose augindavo ir triušius, vištas, o dabar tai darytų nebent mėgėjas“, – pastebi L. Masilionis.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

NT patarimai

Ką reikia žinoti apie ūkio paskirties žemėje statomą sodybą?

Žemės ūkio paskirties žemėje galima statyti vieną ūkininko sodybą.

Kada galima įstiklinti daugiabučio balkoną?

Balkonas – pastato dalis, atvira išsikišusi aikštelė išorinėje pastato sienoje su aptvaru žmonių saugai užtikrinti ir turinti duris į vidaus patalpas. Balkonas gali būti uždaras, iš lauko pusės įstiklintas naudojant lengvas šaltas konstrukcijas.

Kada statytojo teisė gali būti įgyvendinta?

Statytojas (užsakovas) – Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės fizinis asmuo, juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija, kurie investuoja lėšas į statybą ir kartu atlieka užsakovo funkcijas (ar jas paveda kitam asmeniui).

Kaip skiriasi būstų kainos Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje bei Ukrainoje?

Nekilnojamojo turto skelbimų portaluose kasdien skelbiama apie daugybės butų bei namų pardavimą. Kokio ploto būstai vertinami ir kokios jų kainos skirtingose šalyse – Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje bei Ukrainoje?

Senosios medinės kaimo sodybos: kodėl ir kaip jas tausoti?

Kai kalbame apie paveldą, prieš daugelio iš mūsų akis visų pirma iškyla didingi gamtos ir žmogaus sukurti monumentai, bažnyčių bokštai, viduramžių tvirtovės ir pilys, muziejinės ir antikvarinės vertybės bei panašūs dalykai. Kur kas rečiau pagalvojame apie tai, kad kiekvienas iš mūsų, leidžiantis vasaras senelių sodyboje ar galvojantis įsigyti ramų kampelį kokybiškam poilsiui atokiau nuo miesto šurmulio, turi galimybę savomis rankomis prisiliesti prie vertingo kultūros paveldo, prisidėti prie jo saugojimo ir puoselėjimo. Senosios kaimo sodybos, jų medinė architektūra ir jas supanti aplinka – unikalus ir vertingas palikimas.

Kur gyventi – mieste ar užmiestyje?

Renkantis nuosavą būstą tenka pasverti daugybę svarbių aspektų: kainą, dydį, apdailos tipą ir panašiai. Visgi vienas svarbiausių sprendimų, ieškant nuolatinių namų, yra vieta. Gyvenama erdvė tiek mieste, tiek užmiestyje turi savų privalumų bei trūkumų. Tad kur gyventi yra geriau?

Paprastas būdas išvengti net mažiausios kibirkšties namuose

Nedidelis gaisro židinys vos per pusę minutės gali tapti nevaldomas, o per 5 minutes liepsnos jau gali apglėbti visą pastatą. Nemažą dalį gaisrų sukelia gedimai elektros tinkle, pavyzdžiui, netvarkingas elektros jungiklis ar skydinė, pažeistas laidas. Tokiems gaisrams užkirsti kelią gali pažangus ir pakankamai paprastas skydinėje montuojamas įrenginys AFDD+.

Statybos sodo sklype: kaip nepažeisti trečiųjų asmenų teisėtų interesų?

Sodo sklype, nerengiant teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų ir nekeičiant pagrindinės žemės naudojimo paskirties, galima statyti ar rekonstruoti vieną vienbutį gyvenamąjį namą arba vieną sodo namą ir jų priklausinius. Svarbiausias reikalavimas – nepažeisti trečiųjų asmenų teisėtų interesų.

Ar statinį galima naudoti be statybos užbaigimo procedūras?

Naujai pastatytą ar rekonstruotą statinį naudoti galima tik atlikus statybos užbaigimo (SU) procedūras – įsitikinus, kad statybos darbai užbaigti pagal statinio projekto sprendinius, ir jį įregistravus Nekilnojamojo turto registre (NTR). Šie reikalavimai nėra privalomi tik vieno ir dviejų butų gyvenamųjų namų, inžinerinių tinklų, susisiekimo komunikacijų bei kitų nesudėtingųjų statinių statybos atvejais.

Būstas sostinėje: koks pirkinys yra tinkamiausias jaunai šeimai?

Po pastarųjų metų intensyvaus būsto kainų augimo, pirkėjams galvos skausmą kelią ne jų kaina, o milžiniška pasiūla. Sostinėje ketinantiems įsigyti nuosavą būstą – rinktis tikrai yra iš ko. Tačiau ekspertai pastebi, kad dėl didelės būsto pasiūlos pirkėjams sunku apsispręsti, ką verta pirkti, todėl pateikė keletą esminių patarimų, į ką reikėtų atkreipti dėmesį.