Universalusis dizainas – ar žinote, kas tai?

„Kodėl ir Lietuvoje reikia universalaus dizaino? Nes tai yra pagarba visiems ir kiekvienam, – sako Vilniaus dailės akademijos Architektūros katedros vedėjas prof. Marius Šaliamoras. – Kita vertus, skaičiuojantieji greitai suvokia, kad tokia pagarba yra dar ir naudinga, ji apsimoka.“
© Shutterstock

Žmonės yra skirtingi: skiriasi amžius, ūgis, kūno sudėjimas, fizinės jėgos, gyvenimo būdas, tad skiriasi ir visuomenės narių poreikiai. Dar daugiau, jie keičiasi, priklausomai nuo amžiaus, situacijos. Tačiau, kaip pastebi prof. Marius Šaliamoras, ir aplinka, ir pastatai, įvairūs statiniai projektuojami, statomi, įrenginėjami taip, tarsi visuomenę sudarytų tik vadinamieji normalūs žmonės: sveiki, neturintys jokių judėjimo ir kitų negalių, nestumiantys vaikų vežimėlių, netempiantys pirkinių krepšių ar lagaminų. Ir jie visi yra darbingo amžiaus, niekada nesenstantys, dargi niekada nesergantys.

Eurostato duomenimis, vidutinė Europos Sąjungos gyventojų vidutinė gyvenimo trukmė ilgėja, o gimstamumas mažėja. Prognozuojama, kad artimiausiais dešimtmečiais vyresniojo amžiaus žmonių dalis, palyginti su visu gyventojų skaičiumi, labai padidės. Dėl to padidės našta darbingo amžiaus žmonėms, nes jie turės padengti socialines išlaidas, kad senėjanti visuomenė galėtų naudotis įvairiomis paslaugomis, skelbia Eurostatas. Dalis visuomenės turi įvairaus pobūdžio negalių, daliai reikia specialios priežiūros. Tačiau laikinų sutrikimų patiria kiekvienas žmogus, nepriklausomai nuo jo amžiaus.

Taigi žmonės yra visokie, įvairaus amžiaus, skirtingų poreikių, tačiau jiems visiems reikia funkcionalios aplinkos, kuri ne trukdytų, o leistų patogiai gyventi, ilgai būti nepriklausomiems nuo kitų pagalbos.

„Tinkamai sutvarkius aplinką, pritaikius ją taip, kad visiems būtų patogu naudotis, paslaugų vartotojų ratą galima padidinti apie 40 proc., o, pavyzdžiui, turizmą – apie 20 procentų“, – sako prof. M. Šaliamoras, pastebėdamas, kad efektyviausia pasiekti rezultatą – yra susitarti visuomenei ir specialistams.

Septyniukė, kuri gyvenimą daro paprastesniu, o aplinką – draugiška

„Tvarioji architektūra (sustainable architecture, angl. k.), paprastai kalbant, yra išmintinga architektūra, kuri tausoja resursus, tausoja aplinką, – sako prof. M. Šaliamoras. – Kompleksiniai urbanistiniai, architektūriniai, estetiniai, funkciniai, technologiniai, konstruktyviniai ir ekologiški sprendimai, sutelkti į vientisas ilgalaikio naudojimo struktūras ir sistemas, gali būti vadinami tvaria architektūra, jeigu visa tai įgyvendinama su padidintu dėmesiu žmogui ir jo poreikiams.“

Tokios architektūros kūrimo pagrindiniu metodu gali būti projektavimo visiems arba universalaus dizaino principas. Projektavimo visiems arba universalaus dizaino metodui būdingi septyni principai.

Pirmiausia – visiems visuomenės nariams suteikiamos vienodos galimybės naudotis aplinka, įranga ir gaminiais, projektavimo sprendimai turi tikti visiems. Antrasis principas – platus ir lankstus pritaikomumas, kaip, pavyzdžiui, apšvietimas ar darbo vieta įrengta taip, kad tinka tiek dešiniarankiams, tiek kairiarankiams; rankenos, baldai tinka ir suaugusiems, ir vaikams ir pan.

„Dar vienas iš principų nurodo, kad eiti, lipti, atidaryti – tai yra naudotis įranga, įrankiais, – turi būti lengva, naudojant tik minimaliai fizinių jėgų, – vardija prof. M. Šaliamoras. – Nevalia pamiršti, kad įranga turi būti patogi visiems, o projektavimo sprendiniai – ne tik logiški ir lengvai, intuityviai suprantami, bet ir gražūs. Dar vienas iš universalaus dizaino principų kalba apie traumų ir rizikos prevenciją, o objektai, erdvės ir funkcijos turi būti prieinamos ne daliai visuomenės, o visiems.“

Universalusis dizainas – ar žinote, kas tai?
© Shutterstock

Projektas – ne dėl projekto, o dėl žmogaus

Projektavimas visiems didina vartotojų ratą, gerina viešųjų erdvių ir patalpų kokybę, komercijos galimybes. Tai, akcentuoja profesorius, verčia projektuoti ir statyti ne dėl projektavimo ir statymo, tai verčia suvokti žmogaus poreikius ir daryti taip, kad šie poreikiai būtų patenkinti.

„Kaip tai padaryti? Reikia taikytis prie silpniausios visuomenės grandies: kas tinka silpniausiam, tiks ir stipriam, – sako prof. M. Šaliamoras. – Papildomų sunkumų, orientuojantis aplinkoje, naudojantis įranga, judant turi, pavyzdžiui, turistai, užsienio svečiai, keliautojai, dviratininkai ir kitą sportinę įrangą naudojantys žmonės, judėjimo, klausos, regėjimo negalią turintys žmonės. Su sunkumais susiduria ir tėvai, stumiantys vaikų vežimėlius, besilaukiančios moterys, žmonės su nešuliais, netgi moterys su aukštakulniais.“

Kaip vieną iš pavyzdžių, kai nepaisoma visuomenės poreikių, Architektūros katedros prof. M. Šaliamoras mini naujai rekonstruotą taką į Bernardinų sodą (Sereikiškių parką). Akmenuotas grindinys yra sunkiai įveikiamas tiek tėvams su vaikų vežimėliais, tiek garbaus amžiaus žmonėms, tuolab – su vaikštynėmis, lazdelėmis, riedučiais, dviratukais ir dviračiais, neįgaliųjų vežimėliais, aukštakulnius avinčioms moterims.

Kaip renovacijos revoliuciją atsukti į žmogų?

Kaip pastebi profesorius, apie gyvenimo kokybę mažai arba visai nekalbama ir renovuojant daugiabučius. Paprastai žmonės įtikinėjami lyginat energijos naudojimo rodiklius iki renovacijos ir po jos.

„Renovacijos kaina gyventojams siekia apie 400–900 tūkst. eurų. Tai eksploatacijos sąnaudas mažina 30–50 procentų, o gyvenimo kokybę gerina tik apie 10 procentų, – skaičiuoja prof. M. Šaliamoras, pastebėdamas, kad energinė revoliucija socialinių problemų nesprendžia. – Visai kas kita – kompleksinė renovacija, kai dėmesys skiriamas žmogui. Šiuo atveju kaina gyventojams yra 0–400 tūkst. eurų, eksploatacijos sąnaudos mažėja perpus. O svarbiausia – gyvenimo kokybė gerėja 90 proc., sprendžiamos socialinės problemos.“

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

NT patarimai

Ką reikia žinoti apie ūkio paskirties žemėje statomą sodybą?

Žemės ūkio paskirties žemėje galima statyti vieną ūkininko sodybą.

Kada statytojo teisė gali būti įgyvendinta?

Statytojas (užsakovas) – Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės fizinis asmuo, juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija, kurie investuoja lėšas į statybą ir kartu atlieka užsakovo funkcijas (ar jas paveda kitam asmeniui).

Kaip skiriasi būstų kainos Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje bei Ukrainoje?

Nekilnojamojo turto skelbimų portaluose kasdien skelbiama apie daugybės butų bei namų pardavimą. Kokio ploto būstai vertinami ir kokios jų kainos skirtingose šalyse – Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje bei Ukrainoje?

Senosios medinės kaimo sodybos: kodėl ir kaip jas tausoti?

Kai kalbame apie paveldą, prieš daugelio iš mūsų akis visų pirma iškyla didingi gamtos ir žmogaus sukurti monumentai, bažnyčių bokštai, viduramžių tvirtovės ir pilys, muziejinės ir antikvarinės vertybės bei panašūs dalykai. Kur kas rečiau pagalvojame apie tai, kad kiekvienas iš mūsų, leidžiantis vasaras senelių sodyboje ar galvojantis įsigyti ramų kampelį kokybiškam poilsiui atokiau nuo miesto šurmulio, turi galimybę savomis rankomis prisiliesti prie vertingo kultūros paveldo, prisidėti prie jo saugojimo ir puoselėjimo. Senosios kaimo sodybos, jų medinė architektūra ir jas supanti aplinka – unikalus ir vertingas palikimas.

Kur gyventi – mieste ar užmiestyje?

Renkantis nuosavą būstą tenka pasverti daugybę svarbių aspektų: kainą, dydį, apdailos tipą ir panašiai. Visgi vienas svarbiausių sprendimų, ieškant nuolatinių namų, yra vieta. Gyvenama erdvė tiek mieste, tiek užmiestyje turi savų privalumų bei trūkumų. Tad kur gyventi yra geriau?

Paprastas būdas išvengti net mažiausios kibirkšties namuose

Nedidelis gaisro židinys vos per pusę minutės gali tapti nevaldomas, o per 5 minutes liepsnos jau gali apglėbti visą pastatą. Nemažą dalį gaisrų sukelia gedimai elektros tinkle, pavyzdžiui, netvarkingas elektros jungiklis ar skydinė, pažeistas laidas. Tokiems gaisrams užkirsti kelią gali pažangus ir pakankamai paprastas skydinėje montuojamas įrenginys AFDD+.

Statybos sodo sklype: kaip nepažeisti trečiųjų asmenų teisėtų interesų?

Sodo sklype, nerengiant teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų ir nekeičiant pagrindinės žemės naudojimo paskirties, galima statyti ar rekonstruoti vieną vienbutį gyvenamąjį namą arba vieną sodo namą ir jų priklausinius. Svarbiausias reikalavimas – nepažeisti trečiųjų asmenų teisėtų interesų.

Ar statinį galima naudoti be statybos užbaigimo procedūras?

Naujai pastatytą ar rekonstruotą statinį naudoti galima tik atlikus statybos užbaigimo (SU) procedūras – įsitikinus, kad statybos darbai užbaigti pagal statinio projekto sprendinius, ir jį įregistravus Nekilnojamojo turto registre (NTR). Šie reikalavimai nėra privalomi tik vieno ir dviejų butų gyvenamųjų namų, inžinerinių tinklų, susisiekimo komunikacijų bei kitų nesudėtingųjų statinių statybos atvejais.

Būstas sostinėje: koks pirkinys yra tinkamiausias jaunai šeimai?

Po pastarųjų metų intensyvaus būsto kainų augimo, pirkėjams galvos skausmą kelią ne jų kaina, o milžiniška pasiūla. Sostinėje ketinantiems įsigyti nuosavą būstą – rinktis tikrai yra iš ko. Tačiau ekspertai pastebi, kad dėl didelės būsto pasiūlos pirkėjams sunku apsispręsti, ką verta pirkti, todėl pateikė keletą esminių patarimų, į ką reikėtų atkreipti dėmesį.

Kodėl pasyvų namą nuo šiol pasistatyti bus lengviau?

Kartu su pavasariu Lietuvoje prasideda ir pirmieji statybų darbai. Šiais metais išdygsiančių pastatų savininkai privalės užtikrinti, kad būstas būtų energiškai efektyvus ir atitinkų valstybės pastatams keliamus reikalavimus – A+ klasę. Vis dėlto, dauguma besistatančiųjų nuosavą namą tikisi, kad jis ne tik taupys energiją, bet ir užtikrins komfortišką gyvenimą, todėl Lietuvoje sparčiai plinta trečiųjų šalių statybos vertinimo standartai, kaip „Breem“, „Leed“, „žaliųjų pastatų“ bei vienas populiariausių Europoje – pasyviųjų namų standartas („Passive House Standard”). Svajojantiems apie pastarąjį, gera žinia – nuo šiol pasistatyti pasyvų namą dar paprasčiau.